Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 11 %
Naktį7°C debesuotumas 66 %
Apklausa

Ar pritariate, kad būtų suvienodinta bazinė pensija turintiems ir neturintiems darbo stažo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šeštadienį Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose paminėtos 220-osios šios iškilios asmenybės gimimo metinės. Ta proga dieną atidengta menininkų Rasos ir Gedimino Staškauskų sukurta akmeninė skulptūra „Vargo mokyklėlė“, įprasminanti didžiojo Lietuvos švietėjo M. Valančiaus nuopelnus, o vakarop vyko klojimo teatro šventė „Po klevu didžiuoju“.

Šventiškai išpuoštoje sodyboje svečius pasitiko Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė (kairėje).

Paminėjo jubiliejų

Į Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų besirenkantys jo jubiliejaus paminėti atvykę svečiai jau prie sodybos vartų pasinėrė į šventišką nuotaiką: skambant Antano Vasiliausko vadovaujamos jungtinės pučiamųjų grupės atliekamiems maršams prie iš šiaudų išpinto užrašo „Motiejui Valančiui 220“ visus pasitiko ir gražia žemaičių tarme pasveikino tautiniais rūbais pasidabinusi muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė.

Pasivaikščioję po sodybą svečiai muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkės Rūtos Trakienės pakviesti rinkosi į erdvę prie klojimo. Čia, dešimtmečius skaičiuojančių senų medžių pavėsyje, tarp apsamanojusių pilkšvai rusvų lauko akmenų kretingiškiai menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai įkurdino vyskupo jubiliejui skirtą ypatingą dovaną – pilko granito skulptūrą „Vargo mokyklėlė“.

Po senais medžiais prie lauko riedulių prisiglaudė pilko granito skulptūra „Vargo mokyklėlė“.

Prieš atidengiant skulptūrą buvo prisiminti 1801 metų vasario 16 dieną šioje sodyboje gimusio blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininko ir puoselėtojo, knygnešystės organizatoriaus, rašytojo, tautos švietėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus biografijos faktai. Žaismingą kūrinį apie mokyklą ir mokinius žemaitiškai perskaitė Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokinė Lėja Lubytė, o V. Čėsnienė akcentavo, kad visi čionai susirinkę prisideda prie gyvos istorijos kūrimo.

Pučiamiesiems grojant „Graži tu, mano brangi tėvyne“, nuo skulptūros nuėmus baltą audeklą prieš šventės dalyvių akis atsivėrė nedidelė lakoniška į kraštovaizdį puikiai įsiliejusi ant akmens atsisėdusio, ant kelių padėtą knygą skaitančio berniuko skulptūra.

Lėja Lubytė žemaitiškai papasakojo nuotaikingą istoriją.

Muziejaus iniciatyva ir menininkų įgyvendinta idėja pasidžiaugė Kretingos rajono vicemeras Dangiras Samalius, įteikęs padėkas direktorei V. Čėsnienei, skulptūrą sukūrusiems R. ir G. Staškauskams ir palinkėjęs, kad sodyba ir toliau puoštųsi skulptūromis. Kretingos rajono tarybos narė, ilgus metus tradicines klojimo teatro šventes vesdavusi Vitalija Valančiutė susirinkusiesiems perdavė Seimo nario Antano Vinkaus sveikinimus.

Pirmoji Lietuvoje

Vyskupo ainis Vytautas Vaičekauskis akcentavo, kad ši Motiejaus Valančiaus jubiliejui padovanotoji skulptūra primena ne tik tuometes vargo mokyklas, bet ir tai, kad būtent vyskupas išmokė lietuvius kalbėti lietuviškai: jei ne jo švietėjiška veikla, gal dabar kalbėtume lenkiškai arba rusiškai.

Renginio vedėjos (iš dešinės) Rūtos Trakienės pakviestas vicemeras Dangiras Samalius įteikė padėką menininkams Gediminui ir Rasai Staškauskams.

Kalnalio Šv. Lauryno parapijos klebonas Mindaugas Nausėda sakė esąs patenkintas, kad skulptūros sumanytojai ir kūrėjai, nepamiršdami pagrindinės vyskupo ganytojiškosios veiklos, atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbią Motiejui Valančiui sritį – švietimą, nes jis buvo įsitikinęs, kad tautą šviesti būtina.

Paklausta, kaip kilo sumanymas įamžinti būtent švietėjišką vyskupo M. Valančiau veiklą, V. Čėsnienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad visų pirma buvo sumanyta jubiliejui dovanoti skulptūrą iš akmens – mat tokios sodyboje, kurioje gausu iš medžio išdrožtų skulptūrų, dar nebuvo. Kartu su menininkų Staškauskų šeima berenkant vietą, kur galėtų „apsigyventi“ naujas kūrinys, apsižiūrėta, kad medžio drožiniai atspindi daug su M. Valančiaus gyvenimu susijusių datų, daug sričių, kuriose vyskupas darbavosi, bet skulptūros, skirtos jo, kaip tautos švietėjo, darbams nėra.

„Bekalbant apie tai, per ką būtų galima atspindėti ir tą laiką, ir švietimo situaciją, ir visa tai susieti su M. Valančium, galvon atėjo mintis apie ano meto mokyklą. Ši tema nėra mene plačiai atspindėta, nors, ko gero, visi prisimenam medinę Petro Rimšos skulptūrą „Lietuvos mokykla 1864–1904“, dar vadinamą „Vargo mokykla“. Mūsų „Vargo mokyklėlė“ – ne tik pirma skulptūra iš akmens muziejuje, bet ir pirma šia tema sukurta akmeninė skulptūra Lietuvoje“, – sakė G. Staškauskas.

Klojimo teatro šventę pradėjo Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus mėgėjų teatras „Ciongs“.

R. Staškauskienė pridūrė, kad kūriniu norėta pabrėžti ne tik tai, kad XIX a. antroj pusėj vaikams mokslas buvo sunkiai prieinamas, bet ir tai, kad jie labai norėjo mokytis, ir visų pirma labai norėjo išmokti skaityti.

„Norime, kad troškimas skaityti persiduotų ir šių laikų, šių dienų vaikams. Ir gal ne tiek svarbu, ką skaityti – popierinę ar elektroninę knygą. Svarbiausia – būtinai skaityti“, – akcentavo menininkė.

Teatro šventėje – trys komedijos

Po skulptūros atidengimo iškilmių ir jungtinės pučiamųjų grupės koncerto šventės svečiai sugužėjo į klojimą, kur vyko tradicinė klojimo teatro šventė „Po klevu didžiuoju“. Šiemet žiūrovai išvydo tris spektaklius, o po pirmojo spektaklio turėjo progos pasiklausyti grupės „Baltos varnos“ koncerto.

Teatro šventę pradėjo nuotaikingas Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus mėgėjų teatro „Ciongs“ spektaklis „Čia šnekam – čia paliekam“, kurį pagal Kazimiero Čiplio-Vijūno pjesę „Bobutės susipyko“ režisavo Albina Buntinienė.

Vieni ištikimiausių klojimo teatrų šventės dalyvių Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos saviveiklos teatras „Kaukė“ ir režisierė Martina Žąsytienė šiais metais atvežė premjerą – Emilijos Urbaitės komediją „Pilnatis“.

Komedijos žanrą pasirinko ir Rietavo kultūros centro teatras „Ruoda“. Jie suvaidino Vinco Andriuškos režisuotą spektaklį „Piniga piniga“ pagal Kazio Binkio pjesę „10 litų ir gyvybė“.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas