|
|
|
Filmą apie nuskendusį Platelių varpą pavadino „Evangelija pagal Stonį“
Kai iš ekrano sodriai žemaitiškai šnekantys senieji plateliškiai samprotauja: būta ar nebūta prieš 300 metų ežere nuskendusio varpo, narai panyra į 40 m gelmes ir, ropodami Platelių dugnu, bando jį surasti. Mistika alsuojančius povandeninius vaizdus keičia žmogaus susigyvenimo su ežeru - tarsi gyva būtybe - vaizdai vasarą, rudenį, žiemą.
Žiūrovai, praėjusį savaitgalį Palangos kultūros centre „Ramybė“ išvydę naujausią režisieriaus Audriaus Stonio dokumentinį filmą „Varpas“, pavadino jį įspūdinga legenda apie Platelių ežero varpą arba savita „Evangelija pagal Stonį“. Tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, vienintelis tarp lietuvių dokumentinių filmų kūrėjų 1992 m. apdovanotas Europos kino akademijos prizu „Feliksas“, A.Stonys naująjį filmą pirmiausiai pristatė tarptautiniame dokumentinių filmų forume Indijoje, Kalkutos mieste, kur sykiu skaitė paskaitas apie filmų kūrimo meistriškumą Satyajito Ray kino ir televizijos instituto studentams. Prieš porą savaičių su šiuo filmu jis dalyvavo festivalyje Serbijoje, Belgrado mieste, kur savo filmus rodė „šaunioji septyniukė“ – garsiausi septyni pasaulio filmų kūrėjai. Į tą septyniukę buvo pakviestas ir A.Stonys. Grįžęs iš Belgrado, A.Stonys savo filmą suskubo parodyti ir Lietuvos žiūrovams: „Ramybėje“ jį išvydo palangiškiai, kretingiškiai ir klaipėdiečiai. „Varpo“ filmavimas truko metus. Per tą laiką ir vandeny, ir virš vandens filmo kūrėjai tyrė, kiek yra gyva legenda. Ji byloja, kad prieš 300 metų po karo su švedais Platelių bažnyčiai buvo nukaldintas varpas. Gabenamas buvo žiemą iš Karaliaučiaus per Kretingą į Platelius, trumpinant kelią per ežerą. Ledas įlūžo, varpas nugrimzdo į gelmes. Grafas Šuazelis prieš 100 metų surengė ekspediciją, ir varpą neva iškėlė. Tačiau jis vėl paslaptingai dingo. Žmonės dar sako, jog nuskendęs tik vienas iš dviejų varpų. Antrasis – įkeldintas į Platelių varpinę – neskamba, nes liūdi pirmojo. Varpai, bylojo plateliškiai, kaip žmonės: ir vardus savo turi. Kurdamas filmą režisierius A.Stonys į pagalbą pasitelkė profesionalius – Ekstremalaus nardymo klubo - narus, puikiai išmanančius, kaip elgtis kelių dešimčių metrų gylyje. Savo operatorių Audrių Kemežį režisierius pavadino tikrų tikriausiu lobiu, savo darbo profesionalu. Kinas nėra guminis: į jį neįmanoma sudėti visko, kas nufilmuota. Povandeninis pasaulis yra fantastinio grožio, tvirtino režisierius. Paklaustas, kokie netikėtumai ir staigmenos tykojo filmavimo metu, A.Stonys kalbėjo: - Po vandeniu – daugybė neatrastų dalykų: vėgėlių miestai, piramidės, tūkstantmečių senumo poliai. Platelių ežeras – tai didžiulis nuskendęs ledynas, ir jis išties saugo daugybę paslapčių. Matėme akmenį, ant kurio - mūsų protėvių išraižytas žvejas. Filmuojant žiemą įvyko ir incidentas: netikėtai pralėkė sniego motociklas ir nukirto virvę, prie kurios buvo prisirišęs po ledu paniręs operatorius. Leidome prožektorius, kad apšviestume properšą. Vasarą operatorius, vaikščiodamas dugnu su švininiais batais, buvo pasiklydęs. Ar surado bent kažką, kas liudytų tikrovę virtus legenda apie nuskendusį varpą? - Suradome metalinių konstrukcijų, kurios galėjo būti nuskendusio varpo įtvirtinimai, gabenant jį tolimą kelią, - atsakė režisierius. A.Stonys, paklaustas kaip šį filmą priėmė tolimosios Indijos ir Serbijos žiūrovai, atviravo, jog labai jaudinosi, ar bus suprastas greta tituluotų pasaulinio garso kūrėjų: „Filmo versija – anglų kalba, tačiau visi herojai kalba žemaitiškai. O žemaičių tarmės neįmanoma išversti su visais jos archaiškais niuansais. Pavyzdžiui, kaip išversi pašnekovę pasakojant: Kaziūnė sakė - varps y. Tačiau publikos Belgrade susirinko keli šimtai. Žmonės suprato filmą ir jo gimimo terpę. Indijoje filmas irgi buvo sutiktas labai šiltai. Indai atpažino bendrumų su Lietuva: jų tauta labai sparčiai persiima civilizacijos pokyčius, šalis tampa industrine bei turistine. Todėl senoji kaimų kultūra, legendų dvasia jiems priminė apie nykstančias ir jų tautos tradicijas. Indus labai sužavėjo erdvė, gamtos grožis. Viską, ką turime pas save – erdvę, žmonių, automobilių skaičių - Indijoje reikėtų padauginti iš 100“.
|
|
