|
|
|
Iš kaltinamųjų lūpų – skirtingos istorijos
Šiandien Klaipėdos apygardos teisme bus toliau nagrinėjama kretingiškio Virgilijaus Pučkoriaus nužudymo byla. Antradienį įvykusiame teismo posėdyje kaltinamųjų septyniolikmečio Artūro S., šešiolikmečių Donato P. ir Nerijaus J. bei dvidešimtmečio Mariaus Macio parodymai buvo skirtingi. Visi kaltinamieji, išskyrus M.Macį, savo kaltę pripažino. Pernai liepos 7 dienos rytą nužudytas 59-erių V.Pučkorius rastas Kretingos dvaro parke, Padvarių kaime, netoli vaikų darželio „Eglutė“. Jį, grįžtantį iš klasės susitikimo, apie 3 val. ryto užpuolė ir sumušė jaunuoliai, Padvarių kaimo gyventojai. Nuo patirtų sužalojimų V.Pučkorius mirė užpuolimo vietoje. Iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, auksinis vestuvinis žiedas, diržas, vizitinių kortelių dėklas, varinis varpelis. Nuo aukos kojų numauti batai buvo sumesti į šalia esančius krūmus. Apiplėšimu kaltinami visi jaunuoliai. Nerijus J. kaltinamas ir nužudymu - įtariama, jog jo smūgis aukai į galvą buvo mirtinas. Pilnametis M.Macys kaltinamas ir įtraukęs nepilnamečius į nusikalstamą veiką. Nusikalto, nes taip pasiūlė Kaltinamieji skirtingai papasakojo tragedija pasibaigusio vakaro aplinkybes. M.Macys liepos 6-ąją su draugais kepė dešreles pas savo merginą Padvarių kaime. Ten jis ir susitiko su jos pusbroliu Nerijumi J. Pasibaigus vakarui, M.Macys, Nerijus J. ir dar du draugai skirstytis nenorėję – nutarė kiek pasivažinėti po Padvarius ir pabaigti gerti alų. Jie į draugiją gerti alaus pasikvietė ir tuo metu soduose draugo gimtadienį šventusius Artūrą S. ir Donatą P. Kai šie atėjo, M.Macys ir Nerijus J. su jais pasišnekėjo. Po kurio laiko vaikinai pamatė nuo ligoninės pusės ateinantį V.Pučkorių. M.Macys pasiūlė jį „nukirsti“. Donatas P. sakė, kad šiam pasiūlymui niekas nesipriešino. Artūras S. pasakojo, kad pasiūlymui „nukirsti“ buvo priešinamasi, tačiau M.Macys bendrus vėl paragino. Prie V.Pučkoriaus prisiartinęs Nerijus J. paprašė cigaretės. Sulaukęs neigiamo vyro atsakymo, jis spyrė į nugarą. V.Pučkorius iš užpuolikų glėbio ištrūkti negalėjo, nes jaunuoliai jį buvo apsupę ratu. Po smūgių V.Pučkorius parkrito ant žemės. Vieni kaltinamieji tvirtino, kad V.Pučkorius jiems priešinosi, kiti teigė atvirkščiai. Kai M.Macys pasiūlė „pažiūrėti, ką jis turi“, vaikinai ėmė kratyti kišenes. Ką kas spėjo nučiupti – to grobis ir buvo. Donatas P. tvirtino, kad jis ir M.Macys nieko nevogę, o batus numovė ir į krūmus sumetė Artūras S. ir Nerijus J. Artūras S. tvirtino batų nemovęs, o kas tai padarė – nematęs. Atlikę juodą darbą, jaunuoliai išsiskirstė po namus. Artūras S. su Nerijumi J. sutarė rytojaus dieną pavogtus daiktus parduoti lombarde. Kadangi Nerijaus J. telefonas gedo, jis Artūrui S. pasiūlė: pats parduosiąs savąjį ir naudosis V.Pučkoriaus telefonu, o gautus pinigus – pasidalinti. Tačiau dar nespėjus daiktų parduoti, jie sulaukė M.Macio skambučio ir sužinojo, kad apiplėštasis žmogus mirė. Jau vėliau susitikus su M.Maciu, šis pasiūlė vogtais daiktais atsikratyti ir „tyliai būti“. Artūras S. su Nerijumi J. vogtus daiktus – telefoną, žiedą, varpelį ir diržą – sumetė į tvenkinį. Nepilnamečiai teismui negalėjo paaiškinti, kodėl klausę M.Macio ir nusikaltę. Neaišku, ir kodėl, anot vaikinų, nusikaltimą organizavęs M.Macys pats V.Pučkoriaus nemušė, nevogė ir grobio dalies nereikalavo. Artūras S. teigė, kad V.Pučkoriaus kišenes kraustęs ir M.Macys – iš kišenės ištraukęs varinį varpelį pametė prie jo kojų. Nerijus J. sakė, kad apkrausčius V.Pučkorių, vaikinai priėjo prie M.Macio. Anot vaikino, kadangi M.Macys nepatikėjo, kad jie nerado pinigų, jis V.Pučkorių apieškojo pats. Aiškinantis, kada automobilyje buvę jų draugai išvažiavo namo, kaltinamųjų parodymai buvo skirtingi. Nekaltas – todėl pranešė policijai Visiškai kitokią versiją teismui papasakojo M.Macys. Jis teigė esąs nekaltas, todėl su draugu, kuris pirmasis sužinojo apie V.Pučkoriaus mirtį, kitą dieną po žmogžudystės pranešė policijai. M.Macys neigė draugams siūlęs „nukirsti“ V.Pučkorių, po to jį apvogti, o kitą dieną pataręs daiktais atsikratyti, o patiems tylėti. Jis teigė nematęs, kaip buvo mušamas V.Pučkorius, nes tą laiką buvęs automobilyje. Vėliau išlipęs iš automobilio parūkyti, pamatė parkritusį vyrą. Kadangi prieš nusikaltimą V.Pučkorių matė pareinantį svirduliuojantį, M.Macys pamanė, kad jis gulėdamas gali užspringti. M.Macys tvirtino V.Pučkorių tik pavertęs ant šono ir grįžęs pas laukiantį draugą. Kitas draugas automobiliu jau buvo išvažiavęs namo. „Gal jiems geriau ant manęs kaltę suversti? Juk tik aš vienas - pilnametis. Gal advokatai liepė taip kalbėti“, - spėliojo M.Macys, paklaustas, kodėl kiti kaltinamieji pasakoja, kad jis siūlęs sumušti ir apiplėšti žmogų. Nė vienas vaikinas anksčiau su teisėsauga susidūręs nebuvo. Laimingiausią šimtmečio dieną – tragedija Teisme dalyvavo V.Pučkoriaus našlė Rūta Pučkorienė bei dukros Julija ir Vega, sūnus Donatas. Jie teismo prašo kiekvienam priteisti po 500 tūkst. Lt kompensaciją už moralinę žalą, kurią turėtų sumokėti visi kaltinamieji arba jų tėvai. Teismas nukentėjusiuoju pripažino ir V.Pučkoriaus tėvą Folgentą, kuris pareiškė 200 tūkst. Lt ieškinį už moralinę žalą. Dalis materialinių nuostolių R.Pučkorienei jau atlyginti: Donatas P. pervedė 510 Lt, Artūras S. teismo išvakarėse - 395 Lt. Artūro S. tėvai yra apsilankę pas R.Pučkorienę ir jos atsiprašę. Nukentėjusieji teisme papasakojo atsiminimus, kaip sužinojo apie šeimą ištikusią tragediją. R.Pučkorienė sakė liepos 6 dieną nieko bloga nenujausdama išleidusi vyrą į klasės susitikimą. „Vyras manęs paklausė: „Ar tu žinai, kad šiandien - laimingiausia šimtmečio diena?“. Atsakiau: „Ne šiandien, o rytoj“. Jis atsakė: „Tiesa, rytoj“. Kitą rytą policijos pareigūnai R.Pučkorienei pranešė apie vyro mirtį.
|
|
