Rūšiavimas – problema. „Persilaužti“ gyventojai skatinami ir dovanomis

Rūšiuoti šiukšles Irenai Račienei – ne vargas. „Aš ir neprašoma tai darau jau daug metų, nes mačiau puikų pavyzdį Šveicarijoje, kur gyvena mano vaikai“, – sakė ji.

Kretingiškiai aplinkinių namų kaimynai Irena Račienė, Petras Lidžius ir Virginija Strazdienė nė pagalvot nepagalvojo, kad, vakare į konteinerius išnešę šiukšles, namo pareis pamaloninti dovanomis. Už ką? Už tai, kad – rūšiuoja! Tokią nuotaikingą pakuočių gamintojų ir importuotojų inicijuotą akciją, gyventojus skatinančią tvarkingai elgtis su atliekomis, trečiadienį surengė bendrovė „Kretingos komunalininkas“.

Piešia dar liūdną vaizdą

„Pavakarosim čia truputį, pastebėsim, kaip žmonėms sekasi, paaiškinsim, jei kam kils klausimų, patarsim, kad stiklas į stiklo, popierius į popieriaus, o plastiko pakuotės – į geltonąjį plastiko konteinerį privalo nukeliauti“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė kartu su savo darbuotojų komanda – Komunalinių atliekų skyriaus specialiste-kontroliere Violeta Grigaitiene, vadybininku Mindaugu Paulausku ir bendrųjų reikalų specialistu Audriumi Beniušiu prie naujųjų požeminių konteinerių Kęstučio gatvėje lūkuriuojantis „Kretingos komunalininko“ direktorius Rimantas Žiaušys. Mokomosios akcijos, jo teigimu, planuojamos kas mėnesį, o pirmosios Kęstučio bei Žalioji gatvės pasirinktos todėl, kad šios vietos kone pačiame Kretingos miesto centre – vienos problemiškiausių.

Kaip kalbėjo direktorius, pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurių iš viso yra trys – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“ – apskritai kol kas piešia liūdną paveikslą Lietuvoje: į konteinerius sudėtose rūšiuotose atliekose 45 procentai, kitaip tariant, beveik pusė atliekų aptinkama neišrūšiuotų. Kai kurie žmonės rūšiuoti arba nenori, arba negalvoja, kokį poveikį aplinkai, gamtai ir jiems patiems daro žemės tarša.

Malonias pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų paruoštas smulkmenas – spalvotus šiukšlių maišelius, lipdukus, užrašines, bukletus su informacija, kaip tinkamai tvarkyti buityje susidariusias atliekas, Kretingos komunalininkų komanda dalino visiems, tą vakarą su šiukšlėmis pasirodžiusiems prie konteinerių. Vieniems norėjo padėkoti už atsakingumą, o kitus – paskatinti taip elgtis.

Vieniems – per maži, kitiems toloka, bet rado kompromisą

„Aš seniai šiukšles rūšiuoju: argi sunku susikraustyti atliekas į atskirus maišus ir atnešti? Tiesa, pradžioj tie požeminiai konteineriai nelabai patiko, maži man pasirodė, bet pripratau, dabar – gerai“, – sakė J. K. Chodkevičiaus gatvėje gyvenantis P. Lidžius.

Direktorius Rimantas Žiaušys (iš kairės), specialistė- kontrolierė Violeta Grigaitienė ir bendrųjų reikalų specialistas Audrius Beniušis buvo pasiruošę atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus.

Bendrovės direktoriaus žodžiais, požeminių konteinerių, skirtų mišrioms komunalinėms atliekoms, plastikui, stiklui ir popieriui, talpa – 5 kubai. Jų angos ir padarytos mažesnės, kad gyventojams nekiltų ranka prikišti nereikalingų daiktų, pavyzdžiui, padangų ar statybinių medžiagų. Tokių stilingų, Danijoje pagamintų, požeminių konteinerių aikštelių nuo praėjusių metų rugsėjo Kretingoje įrengta 15-a. Šį projektą iš europinių lėšų vykdo Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC).

Paklaustas, koks gi spalvotųjų rūšiavimo „varpelių“ likimas, direktorius teigė, kad netrukus jie bus pakeisti naujais, didesniais. Kretingos rajone šiems konteineriams bus įrengtos 48 gražios, trinkelėmis išgrįstos aikštelės. Projektas jau suderintas, rangos darbai turėtų prasidėti vasarą.

Kaip paaiškino Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, bendra projekto vertė, įskaičiuojant požeminių, antžeminių ir pusiau požeminių konteinerių įrengimą Kretingos rajone, taip pat įsigytas ir Ankštakių aikštelėje gyventojams išdalintas 4 tūkst. kompostavimo dėžių individualioms valdoms bei 960 konteinerių žaliosioms atliekoms surinkti, – 1 mln. 287 tūkst. 574 eurai. Savivaldybė iš biudžeto prisideda beveik 200 tūkst. eurų.

„Mums, pensininkams, iš Laisvės gatvės ateiti iki Kęstučio gatvėje esančių konteinerių – ne kas, toloka. Iš kitos pusės – gal taip ir geriau? Kai senieji konteineriai stovėjo arčiau namų, visko pasitaikydavo – aplink išdrabstytas šiukšles varnos ir vėjas blaškydavo. O čia bent šiom dienom matau, kad švaru“, – svarstė I. Strazdienė.

R. Žiaušio teigimu, aikštelių vietas stengiamasi parinkti taip, kad gyventojams nekiltų nepatogumų. Tačiau kai kurios vietos mieste netiko dėl požeminių komunikacijų, trukdančių įrengti naujoviškus konteinerius, kai kurias teko keisti įsiklausius į gyventojų pageidavimus.

„Melioratorių gatvės mikrorajone žmonės priešinosi, siekė, kad jų teritorijoje nebūtų jokių požeminių konteinerių. Dabar kai kurie galbūt ir apgailestauja – šiukšles jiems tenka nešti gerokai atokiau, į priešingą gatvės pusę, negu yra pats kvartalas – apie 200 metrų atstumą“, – pavyzdį pateikė direktorius.

Vadybininkas Mindaugas Paulauskas pademonstravo maišiukus, kurie tą vakarą buvo įteikti tvarkingai šiukšles rūšiuojantiems kretingiškiams.

Šveicariška patirtis ir lietuviška realybė

J. K. Chodkevičiaus gatvėje gyvenančiai Irenai Račienei tokia situacija sukėlė šypsnį: esą Šveicarijoje, kur daugiau kaip 20 metų gyvena jos vaikai ir kur pati moteris ne vieną mėnesį ten praleidusi, lankiusis Lazanoje, Ženevoje, pačioje sostinėje Berne ir daug kur kitur, rūšiavimo konteineriai – prie kiekvieno namo. Ir ne kokie nors ypatingi, ne požeminiai, o tie paprasti didieji, su užverčiamais dangčiais. Tiesa, mišriosioms atliekoms skirtų konteinerių išvis nėra, o maisto atliekos specialiuose ekologiškuose, greitai yrančiuose maišeliuose sukišamos į tam skirtus atskirus konteinerius. Šalia, ant šaligatvio, besimėtančios šiukšlės nepamatysi, žmonės rūšiuoja visi ir tai daro rūpestingai. Į prie parduotuvių pastatytus specialius konteinerius jie nuneša net tuščias kavos kapsules.

„Tik pabandytų kas nerūšiuoti – tas namas iškart penkis, o gal ir dešimt kartų už šiukšlių išvežimą mokėtų“, – užsienio šalies patirtimi, kaip spręsti problemą, pasidalino kretingiškė. Jos nuomone, iki tokio lygio Lietuvai dar „augti ir augti“, o kol kas tinginčius rūšiuoti šiukšles arba maišus pametančius ties konteineriais galėtų sudrausminti vaizdo kameros. Irena sakė pastebėjusi, kad su atliekomis neatsakingiausiai elgiasi kretingiškiai vyrai arba paaugliai.

Anot R. Žiaušio, komunalininkai dažnai sulaukia priekaištų dėl perpildytų plastiko konteinerių. Iš savo darbuotojų direktorius teigė girdėjęs, jog į konteinerius jau metami ir plastikiniai litro ar pusantro litro talpos buteliai nuo mineralinio vandens arba kito gėrimo, nors šią tarą priima taromatai, grąžindami 10-ies centų depozitą.

„Turbūt dešimt centų kai kam – nebe pinigas?“ – juokėsi direktorius.

Rakštis yra ir didelės, 3 ar 5 litrų, plastikinės geriamojo vandens pakuotės: įgrūdai tokias penkias šešias – ir plastiko konteineris jau pilnas. Didelius plastiko „bambalius“, kurių taromatai nepriima, taip pat didelių gabaritų kartonines dėžes, prieš įdedant į rūšiavimo konteinerius, patariama sulankstyti, suspausti ar susmulkinti. Neretai pasitaiko, kad popieriui skirti konteineriai atrodo užpildyti, o iš tikrųjų, kaip pastebi komunalininkai, – jų tik angos būna užkimštos.

Akcijos metu Kęstučio ir Žaliosios gatvėje komunalininkai simbolines dovanėles išdalino maždaug 30-čiai kretingiškių, su 40-čia pabendravo, atsakė į klausimus. Tačiau gerą nuotaiką aptemdė vaizdas po kurio laiko: Kęstučio gatvėje, šalia požeminių konteinerių, vėl atsirado pora maišų nerūšiuotų šiukšlių. „Tikriausiai kažkas palaukė, kol išsiskirstysim“, – apgailestavo R. Žiaušys.

• Rašyti komentarą (6)