|
|
|
Tikėtis Švietimo įstatymo pakeitimų - realu
Kretingos mieste po ketverių metų turėtų likti tik dvi mokyklos, kuriose mokiniai galės įgyti vidurinį išsilavinimą. Pagal bendrąjį rajono mokyklų tinklo pertvarkymo planą, nuo 2009-2010 mokslo metų vienuoliktos klasės turėtų būti nebeformuojamos Simono Daukanto vidurinėje mokykloje, po trejų–ketverių – Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje. Nuo 2009-2010 mokslo metų Jurgio Pabrėžos gimnazijoje ketinama nebeformuoti penktų klasių, o 2009-2012 metais penktokai – aštuntokai palaipsniui turėtų būti perkelti į kitas miesto bendrojo lavinimo mokyklas. Jei rajono mokyklos po 2012 metų norės teikti vidurinį ugdymą, turės akredituoti vidurinio ugdymo programą. Vienas iš jos reikalavimų - kaimo mokyklos turės surinkti 40, miesto – 75 vienuoliktokus. Jei ši įstatyminė bazė nebus pakeista, rajono vidurinės mokyklos sunyks, ir vidurinį išsilavinimą galės suteikti tik Jurgio Pabrėžos, Pranciškonų ir Salantų gimnazijos. „Ši švietimo reforma nebus naudinga niekam, nes kaimo mokyklose praktiškai nebeliks vidurinio kurso. Todėl Švietimo ir mokslo ministerijai išsiuntėme raštišką prašymą, kad kaimo vidurinėse mokyklose vienuoliktas klases būtų galima formuoti, kai yra ir mažiau mokinių negu numatyta“, - sakė Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius. Kad ministeriją pasiekė Kretingos savivaldybės prašymas svarstyti Kretingos rajono mokyklų tinklo situaciją, patvirtino Seimo narys Virginijus Domarkas. „Kalbėjausi su švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene. Sutarėme, kad vienuoliktokų skaičius turėtų būti mažinamas ir kaimo, ir miesto mokyklose. Skaičiai buvo pateikti neatsižvelgiant į realybę“, - kalbėjo V.Domarkas. Seimo narys šiuo metu rengia įstatymo pataisas dėl ilgosios gimnazijos steigimo mieste. Jei pataisa būtų patvirtinta Seimo, Kretingoje būtų galima steigti gimnaziją, kurioje galėtų mokytis V-VIII ir IX-XII klasių mokiniai. Pagal mokyklų pertvarkymo plano projektą, parengtą darbo grupės, po dvejų metų J.Pabrėžos gimnazijoje V-VIII klasės formuojamos nebebus. Tai sukėlė gimnazijos bendruomenės pasipiktinimą - tėvai reikalauja V-VIII klases formuoti. „Mes, kaip ir tėvai, norime išsaugoti penktas-aštuntas klases. Jas, kaip atskirą mokyklą, būtų galima steigti po tuo pačiu gimnazijos stogu. Tačiau po mokyklų reorganizacijos į gimnaziją plūstels mokinių srautas iš kitų rajono vidurinių mokyklų. Fiziškai neįstengsime sutalpinti vaikų. Atskirų patalpų penktoms-aštuntoms klasėms neturime. Šią situaciją rajone gali pakeisti tik Seimas, pakeitęs Švietimo įstatymą, nes mokykla ir savivaldybė savarankiškai šio klausimo spręsti negali“, - sakė J.Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė. Pasak Seimo nario V.Domarko, tikėtis, kad Seimas pritars Švietimo įstatymo pakeitimams dėl ilgųjų gimnazijų įteisinimo, - realu. „Apie rengiamą įstatymo pataisą diskutavome su kai kuriais politikais. Dauguma kolegų palaiko idėją dėl minėtų įstatymo pataisų. Jei Seimas pataisas patvirtins, Kretingos savivaldybė pati turėtų spręsti, kuri miesto mokykla turėtų tapti ilgąja gimnazija. Ja galėtų būti ne tik Jurgio Pabrėžos gimnazija, bet ir Marijono Daujoto vidurinė mokykla“, - kalbėjo V.Domarkas. Jis prognozuoja, kad klausimą dėl ilgosios gimnazijos steigimo Seimas svarstys jau pavasario sesijoje. V.Domarko nuomone, tikėtis sėkmės verta, nes Kretingos rajonas – ne vienintelis, kuriame iškilo problemų dėl mokyklų reorganizavimo. Iš artimiausių miestų, nepatenkintų švietimo reforma, - Gargždai. Kol įstatymo pataisos dar nepriimtos, Kretingos rajono vidurinės mokyklos gyvena nežinioje. „Svajojame tapti gimnazija. Tam palankios išorinio audito išvados, mokinių rezultatai. Tačiau pagal naujus nuostatus, turime suformuoti po dvi vienuoliktas ir dvyliktas klases. Dabar mokykloje – viena vienuolikta klasė ir dvi dvyliktos. Iki 2012 metų, kol baigsis mokyklų reorganizavimas, liekame vidurine mokykla. Mums, kaip ir visoms mokykloms, galioja tie patys nuostatai. Vaikų mažėjimas mūsų mokyklos neaplenkia, kaip ir specialistų trūkumas“, - pasakojo Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius Kazys Anužis. „Pagal dabartinį galiojantį Švietimo įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus darbo grupė šiai dienai turi parengusi rajono mokyklų tinklo pertvarkymo bendrojo plano projektą. Pagal jį po 2012 metų Kretingos rajone turėtų likti trys mokyklos, galinčios suteikti vidurinį išsilavinimą. Jei Kartenos, Vydmantų, Darbėnų vidurinės mokyklos pageidaus teikti vidurinį išsilavinimą, jos turės įvykdyti švietimo ir mokslo ministrės įsakymu patvirtintus vidurinio ugdymo programos akreditacijos nuostatus. Vienas iš reikalavimų – suformuotos dvi vienuoliktokų klasės, kuriose būtų ne mažiau kaip 40 mokinių. Nuostatai gali keistis “, - sakė Kretingos švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė. |
|
