|
|
|
Daugiabučių renovacija: karantino iššūkiai ir svarbi naujovė
Karantino suvaržymai paveikė ir daugiabučių gyvenamųjų namų modernizacijos procesus. Tikėtasi, kad tiek darbo jėgos, tiek statybinių medžiagų kainos kris, o atsitiko priešingai: rinkoje polistirolas pabrango dvigubai, metalas, plastikas – irgi, rangos darbų, kaip sakė bendrovėje „Kretingos komunalininkas“ už daugiabučių renovaciją atsakingas Kęstutis Motiejauskas, kai kuriems objektams nebeįmanoma nupirkti ir per kelis kartus.
Privalomos saulės elektrinės Su tokia realybe susidūręs renovacijos administratorius teigė, kad situaciją taip pat sunkina negalėjimas su gyventojais bendrauti tiesiogiai, išklausyti jų pageidavimus, kas ypač yra svarbu pradiniame etape ruošiantis teikti paraišką renovacijai. Nors komunikuojama per gyventojų atstovus nuotoliniu būdu, o balsuojama raštu, naudojantis balsadėžėmis arba pašto dėžutėmis, – „gyvų“ susirinkimų ir konsultacijų tai neatstoja. Investicinis planas, kurį aptaria daugiabučio gyventojai, – svarbus dokumentas, nes jame įvertinamas namo energinis efektyvumas, šildymo, kitų inžinerinių sistemų, stogo, sienų, fasado būklė, pateikiami pasiūlymai, koks po renovacijos turėtų būti šildymas, reikia keisti ar remontuoti stogą, kaip šiltinti ir atnaujinti fasadą ir t. t. „Kai gyventojai patys dėl visko apsisprendžia, pasiūlo, kokias užduotis įrašyti į investicinį planą, vėliau jiems nebekyla klausimų: kodėl? kam to reikia?, per brangu ir panašiai. Nebelieka ir jokių kaltinimų, kad mes čia kažką blogai padarėm“, – kalbėjo K. Motiejauskas. Jo žodžiais, karantino metu ypač sunku komunikuoti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie neturi nei kompiuterių, nei interneto ryšio, nėra pratę naudotis informacinėmis technologijomis. Tokiais atvejais prašoma bent jau kaimynų pagalbos. Šis, 8-asis nuo 2013-ųjų metų, paraiškų teikimas daugiabučių renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą turėjo baigtis dar kovo 1 d., bet dėl karantino keliamų trukdžių terminas pratęstas dukart: iš pradžių – iki birželio 1-osios, o dabar jau – iki pat gruodžio 31-osios. Pagal naujausio kvietimo reikalavimus būtini atsinaujinantys energijos šaltiniai, tai yra tuose renovuojamuose namuose, kurių plotas viršija 1 tūkst. 500 kv. m naudingą plotą, privalu įdiegti fotovoltines saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms. „Pavyzdžiui, vieno iš trijų Klaipėdos gatvėje, prie buvusio „Laisvės“ fabriko, esančio bendrabučio rengiamame investiciniame plane numatyta 5 kilovatų galingumo tokia elektrinė“, – sakė K. Motiejauskas. Nauji prašymai – 3, statybos leidimai – 6 Pagal galiojančias taisykles gali būti modernizuojami iki 1993-iųjų metų pastatyti namai, kuriuose yra bent trys butai. Anksčiau dalyvauti programoje tinkamu buvo laikomas 8 ar 10 butų namas, bet dabar ši kartelė nuleista. Daugiau jokių kriterijų nėra. Šiuo paraiškų teikimo etapu bendrovėje „Kretingos komunalininkas“ gauti 3 prašymai. Juos pateikė dviejų Klaipėdos gatvės ir vieno Savanorių gatvės daugiabučių namų gyventojai. Dabartiniu metu rajone renovacijos darbai vyksta 11-oje namų, prieš tai buvo renovuoti 26, skirtingose stadijose techniniai darbo projektai rengiami 19-ai namų, taip pat jau gauti 6 statybos leidimai: Lazdynų g. 4, Geležinkelio g. 25, Klaipėdos g.133A, Melioratorių g.75, Savanorių g. 24 ir Kęstučio g. 20. Pasak administratoriaus, yra sąrašas priemonių, kurias kompensuoja valstybė, bet yra ir sąrašas nekompensuojamų priemonių. Pavyzdžiui, kompensuojama už visas šilumos energiją taupančias priemones – fasadą, stogą, langus, duris, ventiliaciją, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą, rūsio perdangos šiltinimą, elektros instaliaciją, bet nekompensuojama, pavyzdžiui, už buitinių nuotekų, geriamojo vandens sistemos ir įrenginių keitimą, lauko drenažo sistemą. Po pastato renovacijos norint gauti valstybės paramą, daugiabutis namas turi būti pasiekęs ne žemesnę, kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Paramos dalį reikėtų grąžinti Kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gaunantiems gyventojams, nebūtinai pensininkams, o ir jaunoms valstybės remiamoms šeimoms, už būsto modernizavimą nereikia mokėti, kiti pradeda mokėti praėjus maždaug 2 mėnesiams po statybos darbų užbaigimo. Įgyvendinti renovacijos projektą žmonės turi teisę ir atsisakyti. Tokiu atveju, paaiškino administratorius, turėtų būti suorganizuotas susirinkimas, kurio metu sprendimą priimtų butų savininkų balsų dauguma. Tuomet daugiabutis būtų išbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo. Tas pats atsitinka ir, kai administratoriui, kad ir kiek besistengtų, nepavyksta namui nupirkti rangos darbų. „Mes pasirašom valstybės paramos sutartį, kuri būna skirta dvejiems metams, ir pradedam visas tolesnes procedūras, ieškom, stengiamės nupirkti rangovus, keliskart nepavykus, galbūt, keičiam ir investicinį planą, perskaičiuojam sumas, kaip sakant, vis tiek judam į priekį. Tokiais atvejais sutartis gali būti pratęsiama. Bet, jei vis tiek nepavyks, nebus sutarimo su gyventojais, iš finansuojamų sąrašo projektas bus išbraukiamas automatiškai“, – paaiškino K. Motiejauskas. Jeigu projektas nutraukiamas, kai gyventojams jau buvo suteikta valstybės paramos dalis, ją reikės grąžinti. Nusprendus renovacijos atsisakyti iškart po paraiškos pateikimo, padengti reikės tik investicinio plano parengimo išlaidas.
Nuo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo pradžios per 7-erius metus Kretingos rajone atnaujinti 26 daugiabučiai, artimiausiu metu prie šio skaičiaus prisidės dar 11.
|
|
