|
|
|
Didžioji vydmantiškių iniciatyva nepavyko
Kitą savaitę baigiasi kretingiškių balsavimas už šiemet pačių gyventojų pasiūlytas iniciatyvas. Tai – antrus metus Kretingos rajone įgyvendinama naujovė, kuri, tikėtina, šiemet vyks sklandžiau negu pernai, kai nepavyko realizuoti 2 projektų – apšviesti dviračių taką Vydmantuose ir įrengti fontaną Kretingos mieste, skvere priešais viešąją biblioteką. Projektai – iš gyventojų mokesčių Į 2020-aisiais startavusį Gyventojų iniciatyvų projektą, tapusį įrankiu patiems gyventojams tiesiogiai skirstyti dalį Savivaldybės biudžeto, Kretingos rajono gyventojai įsitraukė aktyviai: buvo pasiūlytos 47 idėjos, iš jų reikalavimus atitiko ir viešame balsavime dalyvavo 43 idėjos. Už iniciatyvas iš viso balsavo per 2,6 tūkst. vyresnių kaip 16 metų rinkėjų. Daugiausiai balsų sulaukusios iniciatyvos turi būti įgyvendintos iš Savivaldybės biudžeto lėšų, taip panaudojant dalį pačių gyventojų sumokėtų mokesčių. Gyventojams buvo siūloma balsuoti 3-jose iniciatyvų kategorijose: už mažos apimties – iki 20 tūkst. Eur – iniciatyvas atskirai Kretingos mieste ir Kretingos rajone bei už didelės apimties – iki 120 tūkst. Eur – iniciatyvą Kretingos rajone. Neišpildžius visos didžiosios sumos, dar galima įgyvendinti papildomą projektą. Iš viso Gyventojų iniciatyvų projektams pernai ir šiemet numatyta po 160 tūkst. Eur. Rinkimus pernai laimėjo: dviračių tako nuo Vydmantų iki Palangos apšvietimas, Senosios Įpilties poilsiavietės erdvių sutvarkymas – didelės apimties projekto kategorijoje; ant grindinio trykštantis fontanas Kretingoje, poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zona Vydmantų gimnazijos teritorijoje – mažos apimties projektų kategorijose. Tačiau dėl nenumatytai išaugusių kaštų Savivaldybei nepavyko įgyvendinti net 2 iš 4 laimėjusių gyventojų iniciatyvų – apšviesti per 3 km ilgio dviračių taką Vydmantuose, iki ribos su Palanga, ir įrengti fontaną Kretingos mieste.
Išaugę projektų kaštai Pasak Vydmantų seniūno Rimvydo Šakinio, vydmantiškiai pretendavo į didįjį – 120 tūkst. Eur vertės – projektą, pasitarę su specialistais, kad darbai kainuos apie 80 tūkst. Eur. Žmonės už jį gausiai balsavo ir išrinko laimėtoju. „Buvusi Savivaldybės administracijos direktorė patarė, kad rengtume techninį projektą, kuris kainavo apie 4 tūkst. Eur. O kai jį parengė ir suskaičiavo sąmatą, paaiškėjo, kad darbams atlikti reikės net ne 120 tūkst, o per 200 tūkst. Eur. Pasirodo, nebuvo numatytas drenažo, nuovažų įrengimas, atstumai, iš kur teks atvesti elektrą“, – pagrindines priežastis, dėl ko žlugo projektas įvardijo R. Šakinis. Jo žodžiais, projektas parengtas, darbai įšaldyti, nes rajono valdžia sako – dviguba kaina, o pinigų daugiau, negu numatyta, skirti negali. „Manau, kad Savivaldybėje turėtų būti paskirtas specialistas ar samdoma įmonė, kuri išsyk, teikiant idėją, suskaičiuotų sąmatą. Atidėti kitiems metams ir vėl bandyti laimėti, kad suma susidvejintų – taip pat negalima“, – teigė R. Šakinis. Pernai vydantiškiams pavyko įgyvendinti tik mažos apimties projektą – už 20 tūkst. įrengti poilsio aikštelę prie gimnazijos. Kretingoje fontano šiemet nebus Visuomeninio pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“, kuri siūlė fontano Kretingos mieste idėją, atstovas Jonas Drungilas taip pat patikino, kad pandemija įnešė korekciją – pabrango projektas, nes pasirodė, kad reikalinga papildoma valymo įranga. „O ir valdžioje – permainos, rajono politikai nesutiko papildomai skirti lėšų. Nors Kretingos miesto žmonės norėjo fontano: kiek sykių buvome susitikę, derinome vietą ir idėją, už kurią jie ir balsavo, bet viskas nuėjo perniek“, – apgailestavo jis. Šiemet‚ tikino J. Drungilas, „Kretingos aikštė“ nebeteikė jokios idėjos, tačiau nenustoja vilties ateityje įgyvendinti ne tik fontano, bet ir rotušės atstatymo projektus. Siūlys keisti tvarką Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, paklaustas, ar netikslinga koreguoti Gyventojų iniciatyvų projektų lėšų skirstymo tvarką, atsakė: „Nematau didelės bėdos, kad projektai nepasisekė. Pirmi metai, kai rajone įgyvendinama naujovė, nesame visaregiai, kad numatytume visas aplinkybes. Svarbiausia, kad rajono žmonės yra iniciatyvūs ir gyva pati idėja.“ Paklaustas, ar bendruomenės negali su tuo pačiu projektu startuoti ir šiemet, tikintis atgauti praėjusių metų lėšas, A. Kalnius atsakė: „Taisyklės – griežtos, konkrečios lėšos skiriamos tiksliniam tų metų objektui. Jei būtų kitaip, idėja išsigimtų.“ Vydmantų bendruomenės pirmininkas ir rajono tarybos narys Simas Končius patikino: nepavykus įgyvendinti norimo projekto, bendruomenė apie jį nebegalvoja. „Visgi manyčiau, kad Gyventojų iniciatyvų projekto tvarką reikėtų keisti, ir tai ketinama svarstyti artimiausiame rajono tarybos posėdyje“, – sakė jis. Šiemet vydmantiškiai pateikė kitą didelės apimties ekstremalaus sporto – dviračių ir riedučių rampos – įrengimo projektą ir mažos apimties – išvalyti tvenkinio dugną ir sutvarkyti maudyklą.
Gyventojų iniciatyvų projekto sumanytojos tarybos narės Vaidos Jakumienės komentaras:
–Neturėjome iliuzijų, kad iš pirmo karto viskas labai gerai pasiseks. Esame pirmieji Lietuvoje tarp rajonų, anksčiau įgyvendinti šį projektą pradėjo tik Alytaus miestas. Dabar jau ir kiti rajonai pasekė mūsų pavyzdžiu – kaip tik šiomis dienomis skambino, teiravosi atstovai iš Klaipėdos rajono. Patys kuriame tą praktiką, ir neįmanoma visko numatyti. Mokomės patys ir vieni iš kitų, tarkim, Alytaus ir Šiaulių miestai kasmet keičia tvarką. Jau matome, kad reikėtų ankstinti terminus, leisti žmonėms patikslinti idėją. Įmanomos bet kokios korekcijos, neatmetama ir galimybė bandyti sėkmę kitais metais, išlaikant anksčiau skirtas lėšas.
|
|
