Kad dantys būtų sveikti ir gražūs

Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė: „Labai svarbu didelį dėmesį skirti ne tik bendrai organizmo sveikatai, bet ir burnos sveikatai. Sveika burna suteikia ne tik estetinį vaizdą, bet ir visavertę gyvenimo kokybę.“

Kaip prižiūrėti dantis, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki, o dėl dantų skausmo ir kitų problemų nereikėtų skubėti pas gydytoją odontologą, patarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė.

– Kiek kartų per dieną reikėtų valyti dantis?

– Dantis reikia valytis du kartus per dieną, rytą ir vakare. Dantų valymasis turi trukti ne trumpiau kaip 2 minutes. Dienos metu, po pietų ar po užkandžiavimo rekomenduojama burną skalauti vandeniu. 

– Kokius dantų šepetėlius, dantų pastą reikėtų rinktis? Į ką reikėtų atsižvelgti, renkantis dantų priežiūros priemones? 

– Dantų šepetėlį reiktų rinktis minkštą, jis turi atitikti asmens amžių. Vaikiškas dantų šepetėlis turi būti maža galvute ir patogia rankenėle vaikui suimti ir ypač minkštas. Suaugusiesiems dantų šepetėlis – didesne galvute, šereliai minkšti, pailginti ar įprasto ilgio.

Dantų pastą renkamės pagal burnos sveikatos būklę ir atkreipiame dėmesį į veikliąją medžiagą joje. Jeigu yra diagnozuotas dantenų uždegimas – dantenos kraujuoja, jos paburkusios, raudonos ir skausmingos, dantų pasta turėtų būti nuo dantenų kraujavimo. Tokioje pastoje turėtų būti veikliųjų medžiagų, kaip chlorheksidinas ar augaliniai ekstraktai ir esenciniai aliejai, kurie skatina dantenų gijimą. Žinoma, visų pirma reiktų pasikonsultuoti su burnos higienistu, atlikti profesionalią burnos higieną, nes tik tada dantų pasta nuo uždegimo gali būti veiksminga. Esant jautriems dantims, rinkitės dantų pastą, į kurios sudėtį įeina kalcio nitratai, kalio chloridai ir fluoridai. Kad išvengtumėt dantų ėduonies, pastoje turėtų būti natrio fluoridų, MPF, aminofluoridų.

Balinančių pastų nerekomenduojama naudoti profilaktiškai. Prieš tai reiktų pasikonsultuoti su burnos priežiūros specialistu. Dažniausiai jos naudojamos po dantų balinimo, kaip dantų baltumą palaikanti priemonė.

– Jeigu vandenyje per daug fluoro, ar tiesa, kad suaugusiesiems vis tiek reikia rinktis dantų pastą su fluoru, o saugoti tik vaikų dantis? 

– Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis. Dažniausiai fluoras pažeidžia 1–4 metų vaikų dantis.

Dantys fluoro nebėra pažeidžiami aštuntaisiais gyvenimo metais, kai baigiasi nuolatinių dantų vystymasis ir mineralizacija. Tad suaugęs žmogus turi naudoti dantų pastą su fluoru. Moksliniai tyrimai įrodo fluoro naudą ir apsaugą nuo ėduonies. Nereiktų bijoti fluoro dantų pastoje, nes jo suvartojamas kiekis valantis dantis negali sukelti dantų fluorozės. Svarbu pažiūrėti, ir koks fluoro kiekis yra dantų pastoje (ppm vienetai ar procentine išraiška). Vaikams iki 3 metų amžiaus rekomenduojama vartoti dantų pastą, turinčią 250–500 ppm fluoridų, paaugliams ir suaugusiems – 1000–1100 ppm. Jeigu ėduonis aktyvus ar dažnai pasireiškia dantų jautrumas, galima vartoti dantų pastą, turinčią daug fluoro – 1450 ppm. Geriausia dėl fluoro kiekio pastoje pasitarti su savo burnos priežiūros specialistu. 

– Kokį vaidmenį atlieka burnos skalavimo skysčiai, dantų krapštukai ir dantų siūlai? Kaip teisingai visa tai naudoti, kiek dažnai?

– Burnos skalavimo skysčių savo pacientams nerekomenduoju, nebent esama dantenų uždegimo arba dantys – jautrūs, dažnai pasireiškia dantų ėduonis. Burnos skalavimo skysčiais gydome atsiradusias burnos ertmės problemas. Jeigu norisi gaivumo burnoje, galima paskalauti burnos skalavimo skysčiais su mentoliu, kurių sudėtyje nėra alkoholio.

Kalbant apie papildomas burnos priežiūros priemones, rekomenduoju rinktis tarpdančių šepetėlį ir dantų siūlą. Tarpdančių priežiūra yra taip pat svarbi, kaip ir įprastas dantų valymasis. Tarpdančiuose susikaupia didžioji dalis bakterijų ir maisto likučių, o jų nepašalinus, greitai išsivysto dantų ėduonis. Rekomenduojama tarpdančius išsivalyti prieš dantų valymąsi dantų šepetėliu, kad pastoje esančios veikliosios medžiagos patektų ir į tarpdančius. Dantų krapštuko naudoti nerekomenduoju, kadangi labai lengvai galima pažeisti dantenas.

– Kaip reikėtų laikytis burnos švaros, nešiojant išimamus dantų protezus, ir apskritai – atkūrus dantis protezavimu?

– Jeigu turite išimamus dantų protezus, juos lygiai taip pat reikia prižiūrėti, kaip ir natūralius dantis. Išimamus protezus būtina valyti rytą ir vakare įprastu ar specialiu dantų šepetuku, dantų pasta. Po kiekvieno valgio išimamus dantų protezus būtina išplauti šiltu vandeniu. Vakare tokius protezus geriausia išsiimti ir padėti sausai. Valymui bei dezinfekcijai galima naudoti protezams prižiūrėti skirtas specialias tabletes, kurių galima įsigyti vaistinėse. Reiktų nepamiršti, kad ir išimamų dantų protezų tarpdančius reiktų išvalyti, nes juose irgi susikaupia maisto likučių, apnašų.

Jeigu protezuotas vienas ar keli dantys, kruopščiai valykite vietas prie dantenų, nes ten daugiausia susikaupia apnašo, o ir pacientams sunkiausia šias vietas išsivalyti. Tam, kad priežiūra būtų lengvesnė, rekomenduoju naudoti vieno danties šepetėlį, kuris efektyviai pašalina apnašas. Kaip jį naudoti, pasikonsultuokite su savo burnos priežiūros specialistu. Valant dantų karūnėles ar tiltus nepamirškite minkšto dantų šepetėlio, tarpdančių šepetėlio ar dantų siūlo.

– Kas kiek laiko reikėtų apsilankyti pas odontologą ir burnos higienistą? Kokią svarbą turi šį profilaktika?

– Apsilankymai pas burnos priežiūros specialistus turėtų būti reguliarūs, bent du kartus per metus. Reiktų nelaukti, kol atsiras dantų skausmas, dantenų kraujavimas ar blogas burnos kvapas. Konsultacija su specialistu gali užkirsti kelią tokioms burnos ligoms, kaip gingivitas ar periodontitas. Jeigu trūksta asmeninių gebėjimų išsivalyti dantis, nuolat ir labai greitai susikaupia apnašos, pigmentinės dėmės, nešiojate breketus ar dantų implantus, sergate sisteminėmis ligomis – profilaktinis apsilankymas turėtų būti dažnesnis, tai yra kas 3-4 mėnesius.

Burnos ligų profilaktika ypač svarbi vaikams. Kuo anksčiau vaikas išmoks ir supras burnos priežiūros svarbą, tuo geresnę burnos sveikatos situaciją turėsime Lietuvoje. Vis dar kovojame su vaikų daugybiniu dantų ėduonimi, vis dar sunku įdiegti tėvams apie jų vaikų burnos sveikatos svarbą tiek bendrai burnos sveikatai, tiek visai organizmo sveikatos būklei.

– Kaip reikėtų prižiūrėti vaikų dantis? Ar burnos priežiūra kūdikystėje turi įtakos vėlesnei vaikų dantų sveikatai? Ar būtina taisyti pieninius dantis?

– Vaikų dantys prižiūrimi nuo kūdikystės. Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko burnytė yra valoma marlės gabaliuku arba specialiu antpirščiu. Būtina valyti rytą ir vakare ir po kiekvieno naktinio maitinimo. Kai vaikas paauga, maždaug nuo 1 metų galima naudoti dantų šepetėlį. Dantis valytis vaikas gali ir pats, bet galutinį valymą iki 12 metų amžiaus vis dėlto turi atlikti tėvai. Dantų pastą rekomenduoju pradėti naudoti nuo 2 metų, vos suvilgant dantų šepetėlio šerelius.

Kai tik išdygsta pirmasis pieninis dantis, apsilankykite pas burnos priežiūros specialistą. Jeigu vaiko pieninis dantis sugedo, nedelskite ir tuoj pat pasikonsultuokite su odontologu. Sugedusį pieninį dantį būtina gydyti, nes negydytas dantis gali sukelti infekciją, kuri pažeis nuolatinių dantų užuomazgas. Dėl to gali sutrikti nuolatinių dantų dygimas.

– Kokią įtaką dantų sveikata turi viso organizmo sveikatos būklei?

– Moksliniai tyrimai rodo, kad burnos sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra organizmo sveikatos būkle. Problemos burnoje gali neigiamai paveikti ir bendrą organizmo būklę. Ir atvirkščiai, problemos organizme daro įtaką burnos sveikatai. Turbūt didelė dalis pacientų nė nenutuokia, koks didelis ryšys yra tarp burnos sveikatos ir organizmo sveikatos. Jeigu pacientai serga gingivitu ar periodontitu, tai bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą. Su kraujo srove keliaudamos po visą organizmą, bakterijos išskiria toksinus. Toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esamų ligų eigą ir gydymą. Atliktos studijos rodo, kad dantenų ligos ir širdies ligos eina greta. Iki 91 proc. pacientų, sergančių širdies ligomis, serga periodonto ligomis. Burnoje esančios bakterijos išprovokuoja aterosklerozės vystymąsi. Lėtinė infekcija ar uždegimas nėščios moters burnos ertmėje trukdo vaisiaus vystymuisi įsčiose, gali prisidėti prie neišnešiotų ar mažo kūno svorio kūdikių gimimo. Burnoje prasidėjęs uždegimas susilpnina organizmo gebėjimą kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir komplikuoja insulino įsisavinimą.

„Sveikatos“ informacija

Aktualu: burnos higiena

• Rašyti komentarą (2)