Ugniagesiai autokopėčių neturi – miestas augti negali

Ilgiausios mūsų rajono turimos kopėčios – dešimties metrų. Jomis galima pasiekti pastatus iki trečio aukšto.

Mūsų rajono ugniagesiai gali gesinti gaisrus, kurie kyla ne aukštesniuose kaip trijų aukštų pastatuose. Užsiliepsnojus aukštesniems pastatams, tenka kviesti autokopėčias iš kitų rajonų, nes Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jų neturi daugiau kaip penkerius metus. Tačiau jei autokopėčias ir turėtų, jų nebūtų kur laikyti.

Pagal Statybos techninį reglamentą, neturint autokopėčių, mūsų rajone gali būti statomi ne aukštesni kaip trijų aukštų pastatai.

Autokopėčias, kurių ilgis - 30 metrų ir kuriomis galima pasiekti devintą aukštą, turi Palangos, Gargždų, Klaipėdos ugniagesiai. Jie, esant reikalui, ir kviečiami pagalbon į mūsų rajoną.

Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Gintaro Bruzdeilino, mūsų rajonui autokopėčių prireikia iki penkių kartų per metus. Autokopėčios iš kitų rajonų į mūsų, įskaičiavus išvažiavimo laiką, atvyksta maždaug 1 kilometro per minutę greičiu.

Šiuo metu ilgiausios Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos turimos kopėčios – 10 metrų ilgio.

„Autokopėčias, 1972 metų gamybos, turėjome maždaug prieš penkerius metus. Tačiau per patikrinimą jos nebeatitiko didelių saugos reikalavimų“, – sakė G. Bruzdeilinas.

Jo nuomone, nusipirkus pigesnes, bet senesnes kopėčias, kiltų papildomų problemų - brangiai kainuotų eksploatacija, reikėtų detalių remontui.

G.Bruzdeilino teigimu, šią situaciją žino ir Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentas, ir mūsų rajono Savivaldybė.

Departamentas kol kas autokopėčių nežada

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos Parengties skyriaus viršininkas Vladimiras Suslavičius negalėjo atsakyti, kada Kretingos rajonui bus skirtos autokopėčios.

„Autokopėčių trūksta 27 rajonams. Pagal gaisrinių automobilių parko atnaujinimo programą, per ketverius metus numatyta įsigyti 11 autokopėčių. Tačiau neaišku, ar užteks finansavimo visai programai įvykdyti. Šiais metais dvejas naudotas autokopėčias gaus du rajonai – Šilalė ir Radviliškis“, – sakė V.Suslavičius.

Pasak jo, kuriam rajonui pirmiausiai atiteks autokopėčios, priklauso nuo gyventojų ir įvykių skaičiaus, kitų kriterijų. V.Suslavičius negalėjo pasakyti, kelintas sąraše yra Kretingos rajonas.

V.Suslavičiaus teigimu, autokopėčios, priklausomai nuo jų aukščio, komplektacijos ir techninių duomenų, kainuoja 1,5-2 mln. Lt.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas teigė, kad ir aukštesniuose negu trijų aukštų pastatuose gyvenantys žmonės yra saugūs. Jei juose kiltų gaisras, į pagalbą atvažiuotų autokopėčios iš gretimų rajonų.

G.Bruzdeilinas išsakė ir kitą problemą: net jei autokopėčios būtų gautos, joms laikyti patalpų nebūtų. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos garaže senųjų autokopėčių vietoje stovi gelbėjimo automobilis, kurio seniau nebuvo.

„Autokopėčių nebūtų kur laikyti. Nebent atsirastų patalpos prie vienos iš ugniagesių komandų, priklausančių Savivaldybei. Dabar gaisrinei nebėra kur plėstis, todėl paprašėme Bendrajame plane rezervuoti vietos naujai gaisrinei“, - sakė G.Bruzdeilinas.

Tai, kad Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturi autokopėčių, stabdo rajono plėtrą. Pagal statybos techninį reglamentą, statomų pastatų aukštis negali būti didesnis negu trijų aukštų.

Mūsų rajone stovintys aukštesni pastatai yra pastatyti seniau, prieš tai, kai aplinkos ministras 2003 metais patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.

G.Bruzdeilinas teigė, kad mūsų rajone galima statyti aukštesnius negu trijų aukštų pastatus, tačiau jie turi būti pastatyti taip, kad žmonės būtų saugūs. Tačiau dėl to pastatas gerokai pabrangtų.

Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius šią situaciją pavadino anekdotine.

„Yra penkiaaukščių kvartalas, devynaukščių pastatų, ir gaisrinė neleidžia statyti aukštesnių negu trijų aukštų pastatų, nes neturi kopėčių. Ar tai įsivaizduojama XXI amžiuje? Pasisiūlėme suorganizuoti, kad autokopėčios būtų nupirktos. Atsakė: „Neturim kur jų laikyti“. Kas gali būti dar juokingiau? Pats dėl to pradėjau vyrus gėdinti. Jei būčiau viršininkas, tokios padėties nekentėčiau nė metų“, – stebėjosi meras, patvirtinęs, kad jo pagalbos perkant autokopėčias niekas neprašė.

V.Kubiliaus nuomone, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turėtų ieškoti išeičių, kaip įsigyti autokopėčias, kaip rasti patalpas joms laikyti.

„Gėda mums. Verslininkai veržiasi, nori pas mus statyti pastatus, o mes kaišiojame pagalius į ratus ir per dvidešimt metų pastatėme tik vieną pastatą“, - sakė V.Kubilius.

Po publikacijos „Degė Darbėnų „vaiduoklis“ („P.n.“ Nr.3 (1647), 2008 01 11) atsiliepė skaitytojas, kuris, pasidomėjęs autokopėčias siūlančiomis bendrovėmis Vokietijoje, pasisiūlė be atlygio tarpininkauti jas nuperkant.

„Malonu, kad žmonės rūpinasi. Tačiau visi variantai, kaip įsigyti autokopėčias, pergalvoti. Tikrai nesėdime ir tik rankomis neskėsčiojame“, - išgirdęs skaitytojo pasiūlymą atsakė G.Bruzdeilinas.

• Rašyti komentarą (13)