Vaikystės akimirkos iš lino

Juodupėniškė Živilė Puškoriūtė daugiausia laiko po pamokų Kretingos technologijos ir verslo mokykloje praleidžia rankdarbių kabinete. Čia jos rankose atgimsta linas, kuris pavirsta linksmomis lėlėmis, dekoratyvinėmis kasomis, paveikslais, žaislais.

Juodupėniškė Živilė Puškoriūtė studijuoja virėjos-padavėjos specialybę Kretingos technologijos ir verslo mokykloje. Ten ji susipažino su linu – kartu su kitomis merginomis ėmė gaminti lino žaislus.

Kaip ir visos mergaitės, Ž.Puškoriūtė vaikystėje mėgo žaisti su lėlėmis. Tačiau tada jai dar nekilo mintis pasigaminti lėlę pačiai. Žaismingos vaikystės akimirkos į merginos gyvenimą sugrįžo prieš dvejus metus. Tada ji ėmė lankyti popamokinį technologijos ir verslo mokyklos biologijos mokytojos Laimutės Nausėdienės vadovaujamą būrelį. Ten ir atsirado pirmieji Ž.Puškoriūtės lino žaislai.

„Mokykloje gerai sekėsi dailė, mėgdavau šv. Kalėdoms kurti dekoratyvines egles, megzti, siūti. Tačiau liną pažinau tik įstojusi mokytis virėjos-padavėjos specialybės. Man taip patinka kurti, kad po pamokų daugiausia laiko praleidžiu su rankdarbiais“, - pasakojo mergina.

Jos lino žaislai pradžiugino lankytojus parodoje „Mona Žemaitėjė“. „Tada pažįstami, atvykę iš Juodupėnų, klausė, kaip aš taip sugebu. Toks nuoširdus dėmesys man - be galo malonus“, - sakė Ž.Puškoriūtė.

Jos naują pomėgį ir talentą jau spėjo įvertinti ir bendramoksliai bei draugai. „Manęs prašo, kad sukurčiau kokį nors žaislą, kad galėtų padovanoti ar patys pasipuošti savo namus. Kol kas dar niekam nedariau žaislų pagal užsakymą. Visi mano rankdarbiai kol kas apsigyvenę mokykloje. Neturiu nė vieno lino žaislo net namie. Ten grįžtu ne taip dažnai – laisvesniais savaitgaliais“, - kalbėjo juodupėniškė.

Ji dirba su mokyklos žemėse kadaise užaugintais linais. Paėmusi reikalingą pluoštą lino pakulų, ji pirmiausia jas iššukuoja – kad nesiveltų ir būtų paprasčiau dirbti. Kas gims iš pilko lino, Ž.Puškoriūtė nusprendžia jau iš anksto – priderina siūlų spalvas, pasirenka medžiagas. Gamindama lėlę, ji turi mokėti ne tik elgtis su lino pluoštu, bet ir siūti, siuvinėti, piešti bei nerti vąšeliu.

„Kadangi man patinka rankdarbiai, daryti žaislus nėra sudėtinga. Smagu sugalvoti, koks bus lėlės sijonas, šukuosena, rūbų detalės, veido išraiška“, - pasakojo Ž.Puškoriūtė.

Pagaminti lėlę užtrunka vieną-dvi dienas. Mergina prisipažino, kad ne visada ir viskas sekasi. Tenka ir susinervinti, ir kuriam laikui darbą atidėti į šalį. Tačiau ji niekada pradėto žaislo nenumeta, – pabaigia.

„Tikrai kartais nutinka taip, kad supykstu – linai susivelia, nepasiseka susiūti detalių, padarau klaidą nerdama. Tačiau žaislai iš lino – mano pomėgis, laisvalaikis, atsipalaidavimas“, - sakė Ž.Puškoriūtė.

Ji sakė tikinti, kad pabaigusi mokyklą bei pradėjusi dirbti ir toliau ras laiko „draugauti“ su linu bei į pasaulį leisti lino žaislus.

• Rašyti komentarą (1)