|
|
|
Paslaptimi dvelkianti kinų virtuvė
Naujai atsidariusiame laisvalaikio centre „Nesė Relax“ lankytojai gali užsisakyti ne tik europietiškų, bet ir kiniečių patiekalų. Juos gamina čia virėju dirbantis kinas Tian Jian Zhang.
Šeima liko Kinijoje Pasak Tian Jian Zhang, Kinijoje jis yra baigęs virėjų mokyklą. Į Lietuvą atvyko 1997 metais. Įsidarbino Vilniuje. Porą metų dirbo ir patiekalų įmantrumu garsėjančiuose „Stikliuose“. Vėliau atvyko dirbti į Klaipėdą. Lietuvių kalbos nemoka, tačiau kalba rusiškai. Specialiai šios kalbos nesimokė - jos išmoko dirbdamas ir bendraudamas su aplinkiniais. Pašnekovas sakė, jog Kinijoje gyvena jų mastu nedideliame – tris kartus už Vilnių didesniame Sai xia mieste. Vedęs. Turi trylikametę dukrą. Žmona dirba banke. Pašnekovas sakė su namiškiais bendraujantis telefonu. Pats namo vyksta kas 2 – 3 metus. Kelionė lėktuvu - ilga ir brangi. Iš namiškių paviešėti į Lietuvą niekas nebuvo atvykęs. Pats Lietuvoje norėtų dar padirbėti penkerius metus ir grįžti namo. Tian Jian Zhang sakė, jog Lietuvoje jam patinka klimatas. Ypač pavasarį ir vasarą, kai atgyja gamta ir viskas sužaliuoja. Pasiteiravus, ar patinka lietuvių mėgstami didžkukuliai su mėsa, jis atsakė lietuviškai: „liabai skanu“. Sakė mėgstantis ir lietuvišką alų, o kinietiško – negeriantis. Tačiau jam į akis krenta tai, jog mūsų jaunimas daug geria ir rūko. Pasak pašnekovo, dirbant Lietuvoje yra tekę gaminti ir sudėtingiausių patiekalų. Vienas iš tokių – Pekino antis. Tokiam patiekalui Kinijoje antis auginama 40 dienų ir turi būti 2,5 kilogramo. Lietuviškos antys gaminti šiam patiekalui netinka. Visi kiniečiai – virėjai Aldona Barkutė, bendrovės „Sėkmės tiltai“ barų vadybininkė, su kinais virėjais bendraujanti dvejus metus, sakė, jog stebina tai, kad į Lietuvą atvykę visi kinai - virėjai. Ar jie yra kokius mokslus baigę, ar ne – sunku suprasti, nes jokių mokslo baigimo dokumentų neturi. Kinai iš pažiūros atrodo ramūs ir santūrūs, tačiau iš tikro jie - emocingi ir užsispyrę, reikalaujantys dėmesio. Kinas pats pasako, kiek nori gauti atlygio už darbą ir nesileidžia į jokias derybas. Nors, pasak pabuvojusiųjų Kinijoje, jie mėgsta derėtis. Ten privačiose parduotuvėse ir turguose vyksta beprotiškos derybos – prekę galima įsigyti už penkis kartus mažesnę negu pradinė kainą. Pašnekovė prisiminė, jog kartą vienas kinas, supykęs dėl neaiškių priežasčių, beveik visą dieną prasėdėjo užsidaręs pagalbinėje patalpoje. Bendradarbiai įvairiais būdais ir pažadais bandė jį iš ten išprašyti, bet veltui. Išėjo tik tada, kai pats panorėjo. - Kinai – labai vieningi, ir jei kas vieną nuskriaus, galima susilaukti ir kitų nemalonės,- sakė pašnekovė. Jie nebijo pareikšti savo nuomonės. O taip pat jie - ir labai išradingi. Vienas jaunas kinas, išardęs žiebtuvėlį, tuoj sumojo, jog jį nesunku pagaminti. Jei žiebtuvėlių gamyba vyktų Kinijoje, o prekyba – Lietuvoje, tai pavyktų visai neblogas verslas. Kitas, pamatęs, jog vaikiški rūbai Lietuvoje yra labai brangūs, pradėjo juos vežti iš Kinijos ir atidarė vaikiškų rūbų parduotuvę. Anot vadybininkės, dirbant su kinais, pasitaiko ir nuotykių. Praėjusiais metais, švenčiant Jonines, liepsnojo ne tik Joninių laužai. Klaipėdoje naktį užsiliepsnojo ir senamiestyje kinų restorane virėjo paliktas puodas. Gaisras buvo užgesintas, tačiau virėjas kaltės neprisiėmė. Kinų virtuvės ypatumai Atėjęs dirbti kinas virėjas pirmiausia apžiūri virtuvės patalpas ir įrangą. Jis niekada nesiims gaminti maisto ant elektrinės viryklės. Būtina sąlyga – atvira ugnis. Valgio negamina ir paprastose keptuvėse. Tam naudoja siaurėjančiu dugnu - vok -keptuvę. Tokios keptuvės paplitusios visose Rytų šalyse. Jose ne tik kepama, bet ir verdama. Virėjai ateidami dirbti atsineša ir savo maisto gaminimo receptų. Pagaminus valgius žiūrima, ar jie patinka lankytojams. Kartais bandoma kažką keisti. Dažniausiai kiniečių virėjų tenka prašyti, kad jie į patiekalus dėtų mažiau aštrių prieskonių, nes lietuviai nėra įpratę prie tokio aštraus maisto. Kai kurie patiekalai pavadinti kinų virėjų vardais. Kinai virėjai nėra ypatingos tvarkos mėgėjai, ir, jei kas nukrito ant žemės, tai - padėjėjo reikalas pakelti ar pavalyti. Tačiau keptuvė yra šventas reikalas - ji visą laiką švarut švarutėlė. Nors kinai gamindami maistą naudoja daug aliejaus, jo netaupo ir jame nieko antrąkart negamina. Panaudotas aliejus surenkamas ir grąžinamas tiekėjams. - Jie nieko neruošia iš anksto ir pagamintų pusgaminių nededa į šaldiklį. Dažniausiai iš anksto pasiruošia tik įvairias daržoves, ir tai - mažais kiekiais, - apie kinų virtuvės paslaptis kalbėjo A. Barkutė. Užsakytų patiekalų tenka palaukti Pasak pašnekovės, klientams, užsisakiusiems kiniečių patiekalų, dažnai tenka ilgokai jų palaukti. Kinų patiekalai - tai ne mūsų didžkukuliai, plūduriuojantys karštame vandenyje ir laukiantys klientų. Jie ruošiami tik klientui užsakius. Todėl visada būna švieži ir ką tik iš keptuvės. Jau po kelių minučių, klientui užsakius tokį pat patiekalą, jis ruošiamas iš naujo. Be to, gamindami ant atviros liepsnos, o ne ant elektrinės viryklės, jie išsyk gamina tik dviejose keptuvėse. A.Barkutė pastebėjo, jog kinai labiau mėgsta aštrius, saldžiarūgščius patiekalus. Gamindami patiekalus kinai vartoja daug cukraus, kuris dažniausiai su sultiniu pakepinamas keptuvėje, kol virsta karamele. Sultinys gali būti įvairus: tiek mėsos, tiek žuvies – pagal tai, koks patiekalas bus gaminamas - ir verdamas ne iš sultinio kubelių, bet iš natūralių produktų. Tam, pavyzdžiui, gali būti panaudoti ir vištų skrandukai. Jei salotoms naudojamas aliejus, tai jis pagardinamas įvairiais priedais – porais, imbieru, gvaizdikėliais bei kitais prieskoniais. Kinijoje, kaip ir kituose šiltesniuose kraštuose, vartojama daug prieskonių. Juos kinų restoranams Lietuvoje tiekia keturios firmos. Tačiau pasitaiko, kad kartais juos tenka pirkti ir prekybos centruose. Kinų virtuvėje gausu ir įvairiausių grybų – nuo juodos spalvos iki baltos. Pastarieji labiau permatomi, nors ir vadinami baltais. Išvirę jie tampa traškūs. Jų galima paragauti užsisakius saldžiarūgščiai aštrią kiniškų baltųjų grybų sriubą su vištiena. Kinai naudoja ir lietuviams neįprastus bambukų ūglius, sojų daigus. Dažniausiai jie naudojami gaminant salotas. Kinų virtuvė, priklausomai nuo Kinijos srities, išsiskiria virimo ir kepimo būdų gausa. Lietuviams kepant mėsą ar žuvį, įprasta ją pavolioti miltuose. Kinai tam naudoja krakmolą. Verdant riebaluose mėsos ar žuvies gabalėliai tampa traškūs. Gamindami patiekalus kinai produktus supjausto nedideliais vienodo dydžio gabalėliais. Kadangi verdama ar kepama neilgai, tai vienodo dydžio gabaliukai per tą laiką vienodai suminkštėja ir nepraranda maistingumo. Jei patiekalas gaminamas iš karpio – tai tik iš gyvo. Iš jo išrenkami ir visi kaulai. Gaminant maistą žiūrima, kad patiekalų sudedamųjų dalių spalvos būtų kuo kontrastingesnės. Manoma, jog kinų virtuvė iš kitų virtuvių išsiskiria savo dermės ir pusiausvyros dėsniu – spalvų, formų, kvapų santykiu, išdėstymo harmonija. Kinai valgo įvairų maistą, ir valgymas jiems yra ypatingas ritualas. O kinų patarlė sako: „Jei iš už stalo pakilai jausdamas lengvą alkį, padarei gera savo sveikatai, jei pavalgei iki soties – nusinuodijai“.
|
|
