Skurdžiai gyvenantys gruzinai geresnio gyvenimo viltį sieja su politinėmis permainomis

Grūšlaukėje gyvenantis ir Kretingoje dirbantis 24 metų Artūras Toliušis sausio mėnesio pirmosiomis dienomis kaip Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus narys ir Lietuvos socialdemokratinės jaunimo sąjungos atstovas buvo išvykęs į Gruziją stebėti šioje šalyje vykstančių prezidento rinkimų. Stebėtojus parinko Europos Rytų studijų centras. “Vienas iš kriterijų kandidatams buvo mokėti rusų kalbą”, - sakė Artūras Toliušis.

Artūras Toliušis prie rinkimų apylinkės, kurioje dirbo su dar vienu stebėtoju iš Lietuvos. Rinkimų apylinkė buvo įkurdinta paprastame, be jokių ištaigų name.

Tačiau nuvykus į Gruziją ir sušnekus rusiškai stebėtojai iš Lietuvos sulaukdavo neigiamos reakcijos. “Ir ji pasikeisdavo tik tada, kai pasisakydavome, jog esame iš Lietuvos. Gruzinai gerbia mūsų šalį, mūsų tautą ir moka būti draugiški”, - pastebėjo A.Toliušis, kuriam kelionė į tolimąją Gruziją buvo pirmoji išvyka į užsienį.

A.Toliušis iš Gruzijos parsivežė daugybę įspūdžių, kurie – be galo kontrastingi ir tuo pačiu – spalvingi.

Gavo politinių pamokų

Atstovų iš Lietuvos misija buvo stebėti Gruzijos prezidento rinkimus. Svarbiausia, kaip buvo mokomi atstovai iš Lietuvos, - atsiriboti nuo komisijos darbo, o pamačius pažeidimų – pranešti apie juos savo koordinatoriui. “Toje rinkiminėje apylinkėje, kurioje dirbau su dar vienu stebėtoju, nebuvo jokių nesusipratimų. Gruzinai rinkėjai džiaugėsi, kad esama stebėtojų. Nes būtent su politinėmis permainomis skurdžiai gyvenantys gruzinai sieja geresnio gyvenimo viltį”, - pasakojo A.Toliušis.

Jis rinkimus stebėjo vienoje iš Karelio miesto apylinkių, kurioje teisę balsuoti turėjo 1 tūkst. 300 rinkėjų, balsuoti atėjo 626. Labiausiai toje apylinkėje buvo palaikomas prezidentu išriktas Michailas Sakašvili.

A.Toliušis, dirbęs ir rinkimuose Lietuvoje, galėjo palyginti, kaip jie vyksta tolimoje Gruzijoje, ir kaip – Lietuvoje.

Gruzijoje pas ligonius, neįgalius žmones nešama maža urna. To Lietuvoje nėra.

Apylinkėse pastatytos stiklinės urnos, į kurias rinkėjai įmeta užklijuotą voką, o stebėtojas kiekvieną kartą vėl uždengia urną. “Greičiausiai dėl to, kad kas nors piktybiškai ko nors neįmestų į urną. Kiekviena jų – dar ir sunumeruota, kad nebūtų pakeista. Tie visi dalykai mums, jauniems politikams iš Lietuvos, patiko, tai mums – tarsi politinės pamokos. Kol nebuvo atidarytos urnos...” - kalbėjo A.Toliušis.

Iškračius užklijuotus laiškus, prasidėjo ilgas ir nuobodus procesas, nes teisę atplėšti rinkėjų laiškus turi tik vienas žmogus. Anot stebėtojo, matėsi, kad apylinkės komisijos nariai nelabai gerai žino ir rinkimų įstatymą, nes nuolat jį skaitė, barėsi. “Jautėsi, kad gruzinai neturi sistemos, kokią turime mes čia, Lietuvoje”, - pastebėjo A.Toliušis, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad senesnius žmones balsuoti vedė vaikai ir jaunimas.

Skurdas bado akis

Palyginus su Gruzija, lietuviai gyvena labai gerai. Tokią išvadą, pabuvojęs tolimoje šalyje, padarė A.Toliušis.

Karelio miestas, kuriame – 35 rinkiminės apylinkės ir kuriame gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, galima sakyti, nesivysto: naujų statybų, kelių remonto darbų buvo matyti tik netoli Gruzijos sostinės – Tbilisio.

“Savivaldybės pastatas baisus. Kūrenama metalinėmis krosnelėmis – mūsų vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena “buržuikes”. Daugiabučių namų beveik nėra, o nuosavi – baisu pažiūrėti. Gatvės, šaligatviai netvarkyti, o Karelio biudžetas siekia apie 1,5 mln. litų, iš kurių, kaip pasakojo to miesto meras, trečdalis atiduodamas atlyginimams sumokėti”, - įspūdžius pasakojo vaikinas.

Gruzinai, išsirinkę naują prezidentą, tikisi išlipti iš skurdo ir žvalgosi į ES. Lietuva gruzinams taip pat yra naujoviško tvarkymosi pavyzdys.

“Gruzinai po Sovietų sąjungos subyrėjimo neatsigauna – buvo įpratę kažkaip viską gauti. Aš susidariau įspūdį, kad gruzinai tingi dirbti. Nežinau, kaip jiems seksis tvarkytis, kai jie geria stiklinėmis ir niekur nestato šiukšliadėžių, o geriausias kelio ženklas yra pypynė”, - kalbėjo A.Toliušis, svarstydamas, kas gruzinams galėtų įkrėsti proto, kad tvarkytis ir dirbti reikia patiems.

Tarp skurdo sušvyti ir vienas kitas turtingesnis namas. Gruzijoje ir mokytojas, gaudamas 100 dolerių atlyginimą (apie 250 Lt), jau yra turtuolis, nes pensininkas tik dabar pradėjo gauti vidutiniškai 56 larius (1 laris – 1,47 Lt) pensijos.

“Turtingiau gyvena tie, kurie turi šiokį tokį verslą, parduoda žemės ūkio gėrybes turguje. Maistas Gruzijoje brangus, pigesni tik vaisiai ir daržovės. Taigi lengviau pragyvena tie, kas turi darbo valstybinėse institucijose”, - sakė Artūras.

Didžiausią siaubą sukėlė turgus

Nuo skurdo gruzinai ginasi, augindami daržoves, vaisius, paukščius, gyvulius, patys namuose kepa ir duoną – vyrauja natūrinis ūkis. Stambių ūkininkų, kaip ir valstybinės žemės, Gruzijoje nėra.

A.Toliušis Gruzijoje nematė nė vieno pieno supirkimo punkto, o karvės ganosi kur papuola ir žino, kaip pareiti namo. Autobusų vairuotojai prie jų tiek pripratę, kad žino, kur kokiu momentu jos pereis kelią.

Ką užauginę, gruzinai veža parduoti į turgus. Šie stebėtojui iš Lietuvos sukėlė didžiausią siaubą.

“Tokios netvarkos ir nešvaros nebuvau niekur matęs. Čia pat skerdžia gyvulį, čia pat jį doroja ir parduoda. Čia pat išverčia žarnas. Ką sugalvoja, deda ant žemės. Jei šalta – susikuria laužą”, - pasakojo A.Toliušis, kuriam Gruzija priminė mūsų nepriklausomos Lietuvos pradžią, kai cigarečių, alkoholio ar kavos buvo galima nusipirkti gatvėje. Tokia prekyba – pasistačius dėžę ant šaligatvio – Gruzijoje klesti.

Kadangi niekur nėra šiukšlių dėžių, gruzinai šiukšlina visur: ir miestuose, ir gamtoje. “Jeigu jų paklausi, kodėl jie nesitvarko, gruzinai atsako – “nereikia”, - stebėjosi A.Toliušis, taip ir nesiryžęs turguje ką nors nusipirkti.

Gruzijoje mažėja gyventojų, o tokioje netvarkoje, kokioje gyvena, - vis tik nedaug avarijų, nusikaltimų: vagis gruzinai greitai išgaudo, o įvykus eismo įvykiui jie tik atsimojuoja ir važiuoja toliau.

Stebėtojams iš Lietuvos buvo draudžiama fotografuoti valstybinius pastatus, o savo vaišingumą gruzinai paaiškina tokia legenda: kai Dievas valstybėms dalino žemes, jų Gruzijai nebeliko; Dievas gruzinams atidavęs savo žemę; todėl gruzinai, norėdami atsidėkoti jam, kiekvieną svečią priima kaip Dievą – atiduoda jam visą širdį ir esti nepaprastai dosnūs.

• Rašyti komentarą (0)