Per atostogas uždirba metų atlyginimą

Kretingos sporto mokyklos treneris, aktyvus rajono politikas - buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras, dabartinės rajono Savivaldybės tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas bei trijų vaikų - studentų - tėvas Juozas Pelionis jau tris pastarąsias vasaras atostogavo dirbdamas Danijoje. Ten pat ruošiasi vykti ir šią vasarą.

Ekologiškiems gaminiams moliūgus nužievina specialiu skustuvu rankomis. Juozas Pelionis pirmas iš dešinės.

Sugundė ne pinigai

Prieš atrasdamas savo vasarų šalį Daniją, Juozas Pelionis keletą metų neturėjo atostogų. “Norėjosi kur nors išvykti, kažką pamatyti, tačiau to padaryti neleido šeimos biudžetas”,- sakė J.Pelionis apie mintyse puoselėtas atostogų svajones. Todėl pirmąkart vykstant į Daniją stimulas pažinti šią šalį buvo svarbiau už pinigus. Tačiau jau pirmą vasarą uždirbo tiek, kad užteko ne vien paties darbinių atostogų išlaidoms, bet ir šeimos biudžetui papildyti. “Uždarbio nėra ko slėpti - apie šešis kartus didesnis negu mano, trenerio, 1,5 tūkstančio litų atlyginimą”,- teigė J.Pelionis. Per 53 dienų atostogas iš Danijos jis parsiveža savo - pedagogo - Lietuvoje metinį atlyginimą. Tėvo užsienyje uždirbti pinigai leido sūnui užbaigti verslo ir vadybos studijas tarptautiniame universitete, šeimai įsigyti naujesnį automobilį. “Kai šeimoje - trys studentai, iš mudviejų su žmona atlyginimų nelabai išgyvensi”,- patikino J.Pelionis. Daugiau pinigų šeimai lieka ir dėl palyginti nebrangaus gyvenimo Danijoje. Vienam žmogui ten galima gyventi netgi pigiau negu Lietuvoje, jeigu negeri stipraus alkoholio (alus, vynas nėra brangūs), neperki brangių mėsos gaminių.

Kretingiškių kelius į Daniją pramynęs Rimantas Skiparius su dukra Inga Samsiu salos pakrantėje renka akmenukus.

Darbą Danijoje J.Pelioniui padėjo susirasti tamprių ryšių čia turintis bičiulis kretingiškis Rimantas Skiparius. Jo draugas - danas Fokdalas (yra ne kartą lankęsis Kretingoje kaip Danijos ūkininkų sąjungos veikėjas). Pirmąkart J.Pelionis vyko su 18 žmonių grupe iš Lietuvos. Dauguma buvo iš Kretingos miesto bei rajono. “Fokdalas padėjo mums visais klausimais. Iš anksto pasirūpindavo, kad galėtume išsinuomoti vasaros namelius. Nameliai su visais patogumais”,- pasakojo J.Pelionis. Lietuviai dažnai svečiuodavosi pas poną Fokdalą. Dano namų sienos nukabinėtos nuotraukomis iš Lietuvos, jose - ir Kretingos krašto ūkininkai, kiti žmonės.

Darbas sunkus, bet su poilsiu

Visas vasaras J.Pelionis dirbo legaliai sezoniniu darbininku Samsiu saloje daržovių fabrike. Fabrike gaminama daug ekologinės produkcijos, itin imlios rankų darbui. Dirbti nuo aušros iki sutemų nereikia. Darbo savaitė Danijoje trunka 37 val. ir yra trumpesnė negu pas mus (41 val.). Penktadieniais dirbama iki pietų, tad poilsiui lieka dvi su puse paros. “Kasdien nubėgdavau apie 10 kilometrų, savaitgaliais sėsdavom ant dviračių ir mindavom po salą”,- J.Pelionio teigimu, fizinis darbas fabrike nenualindavo tiek, kad nesinorėtų pajudėti, pasportuoti. Dviračius išsinuomodavo už simbolinį mokestį - apie 100 Lt už 2 mėnesius. Jeigu dviratis sugesdavo, mažesnius gedimus šalindavo patys, rimtesnį gedimą sutvarkydavo dviračio šeimininkai.

Laisvalaikio akimirką su bičiuliais: (iš dešinės) prancūzas Davidas, italė Frančeska (pritūpusi) Juozas ir Luiza iš Velso.

Sezoniniam darbui į Samsiu salą atvyksta ne vien lietuviai, bet ir italai, prancūzai, anglai, skandinavai. Daugiausia - jauni, užsidirbti studijoms. Yra ir itin savito gyvenimo būdo žmonių. J.Pelionio draugu tapęs 34 metų prancūzas Davidas į Samsiu atvyksta užsidirbti pinigų kelionėms. Davido namas - senas autobusas. Juo keliauja, jame gyvena su drauge. Autobuse yra miegamasis, salonas ir viryklė, vieta dviračiams ir 2 šunims. Davidas su drauge už vasarą uždirbtus pinigus keliauja. Tai pusmečiui į Indiją, tai į Ameriką. “Jie nesupranta manęs, klausia, kada man atostogos, o aš sakau - čia mano atostogos,- J.Pelionį žavi naujų draugų požiūris į gyvenimą.- Yra žmonių, kurie “nekala” namui, geresniam automobiliui, yra išlaisvėję. Tokie žmonės vertina keliones, bendrystę ir gerą maistą. Jie valgo kaip karaliai”. Davidas pats ruošia maistą, kitų prie viryklės neprileidžia. J.Pelionis iš jo išmoko pagaminti raudongūžio kopūsto salotas: “Kopūstą supjaustau, apšlakstau padažu iš graikinių riešutų aliejaus ir modenos acto (brandinto 8-12 metų)”. Salotas svečiai valgydavo kaip užkandį, stebėdami, kaip Davidas ruošia mėsą.

Šiame ir daugelyje kitų salos miestelių namai - šimto metų ir senesni. Po salą atvykėliai keliaudavo dviračiais. Nuotraukoje Juozo Pelionio žmona Aldona.

Kitas Juozo draugas, irgi prancūzas, Geilas, su kuriuo taip pat susipažino pirmą vasarą, su drauge Soni iš Švedijos planuoja sėslų gyvenimą Danijoje, čia remontuojasi mažą namuką. Atvykėliai bendrauja ne vien tarpusavyje ir su vietiniais. “Mitas, kad danai - uždari žmonės. Jie į savo namus kviečiasi ne kažin kiek pažįstamus žmones. Pas daną Knudą vakarodavom prancūzai, italai, čekai”,- gyrė danų svetingumą J.Pelionis. Jį sužavėjo ir jų pagarba savo vėliavai, kuri yra viena seniausių Europoje. Vėliava plevėsuoja prie įstaigų, restoranų, gyvenamųjų namų, ir ne tik per šventes. Danai brangina senus namus, buities rakandus ir kita, kas mena jų praeitį.

Tarp atvykusių uždarbiauti yra intelektualų. “Prieina darbe prancūzas ir sako: “Juozai, tu dirbi kaip “stachanovietis”. Aš klausiu: “Iš kur tu žinai apie Stachanovą, ne visi lietuviai žino”,- prisiminė J.Pelionis. Atmintin jam įstrigo ir kitas atvejis, bylojantis, jog ir išsivysčiusiose Vakarų šalyse yra ir nežinančių paprasčiausios buities kultūros. Viena mergina iš Prancūzijos paklausė J.Pelionio, ar lietuviai yra kairiarankiai. Kai šis dėl tokio klausimo nustebo, mergina paaiškino, jog paklausė todėl, kad valgydamas J.Pelionis kaire ranka laikė šakutę. “Gal ji užaugo kokioj pirmos kartos emigrantų šeimoj, kurioj tos šakutės su peiliu nematė, o prancūzė yra tiek, kad gimė Prancūzijoje”,- svarstė J.Pelionis.

Važiuos vėl

Ateinančią vasarą J.Pelionis vėl trauks į Daniją, tą pačią Samsiu salą. Uždirbti pinigų, sutikti draugus, kurių pasiilgsta. Traukia šio krašto gamta, praslinkusių ledynų suformuotas kraštovaizdis, akmenuoti pliažai, įlankos. Yra ir dar viena priežastis, kodėl norisi nors trumpam pabėgti iš Lietuvos ir pagyventi ten,- saugumas. Nerakintuose nameliuose palikdavo pinigus, dokumentus, miestelio gatvėje prekėmis apkrautą dviratį, ir niekas nieko nenugvelbė. Samsiu saloje yra tik vienas policininkas, kuris daugiausia laiko praleidžia tvarkydamas dokumentus. Saloje niekas kaip pamišęs nelaksto su automobiliais. J.Pelioniui per trejas ten praleistas atostogas neteko pastebėti nė vieno leistiną greitį viršijančio ar išgėrusio vairuotojo: “Susirinkome pas prancūzus vakarienės. Knudas atvažiavo automobiliu ir, žinodamas, kad vartos alkoholį, atsivežė patalynę nakvynei automobilyje, o gyvena už pusantro kilometro”. Savo gyvenimo taisykles vietiniai priverčia gerbti ir atvykėlius - griežta reakcija į bet kokį nusižengimą.

Šiemet J.Pelioniui išvykti bus paprasčiau negu ankstesniais kartais. Geriausi jo ugdytiniai bėgikai šį pavasarį baigs Sporto mokyklą. Praėjusiomis vasaromis J.Pelionis juos treniruodavo ir iš Danijos. Ten būdamas ruošdavo treniruočių planus ir vadovavo telefonu. Pirmą vasarą pokalbiai telefonu jam kainavo brangiau už maistą. Vėliau įsigudrino - kiek galėdamas daugiau treniruočių planų paruošdavo iki išvykdamas.

“Ir noriu važiuoti, ir reikia. Kai galiu uždirbti ten, o trinčiausi čia - šeimos akyse jausčiausi veltėdžiu. Gal tenykščiai draugai manęs jau nebepakeis. Kaip dauguma lietuvių, noriu sutvarkyti namą, nusipirkti geresnę mašiną. Tačiau būdamas ten tuo pačiu pamatai, kiek nedaug žmogui tereikia”,- sakė J.Pelionis.

• Rašyti komentarą (13)