Šengenas: policininkai į Latviją – dirbti, gyventojai – ieškoti draugų

Vieni pasienio gyventojai baiminasi, kad gali padidėti nusikalstamumas, kiti ketina dažniau keliauti į kaimyninę šalį ne tik pagrybauti ar pauogauti, bet gal net susirasti jaunystės draugus. Tokias mintis per bendrą Lietuvos ir Latvijos policijos pareigūnų pažintinį patruliavimą išsakė pasienio zonos gyventojai.

Kretingos rajono, Palangos miesto policijos komisariatų, Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnai, susitikę buvusiame Būtingės kontrolės punkte ir sudarę jungtinius lietuvių bei latvių ekipažus, keturias valandas patruliavo Lietuvos ir Latvijos pasienio zonoje.

Kretingos rajono, Palangos miesto policijos komisariatų, Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnai susitiko buvusiame Būtingės kontrolės punkte. Ten sudarę jungtinius lietuvių bei latvių ekipažus patruliavo pasienio zonoje. Nuotraukoje – su patruliavusiais pareigūnais ir jų vadovai.

Automobilis – moderniai aprūpintas

Į Darbėnų, Senosios Įpilties ir Laukžemės kaimus latvių policijos transportu atvyko Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnai Kristaps Knakis ir Sergejs Ambrosovs, Salantų policijos nuovados viršininkas Žydrūnas Kazlauskas ir Darbėnų policijos nuovados apylinkės įgaliotinis Leonas Butkus.

Senojoje Įpiltyje policijos pareigūnai susitiko su gyventojais ir atsakė į jų klausimus. Žmonės ypač nustebo, sužinoję, kad Latvijoje pėstieji, kurie tamsiu paros metu, eidami neapšviestu keliu, neturi atšvaito, baudžiami 20 latų bauda (apie 100 Lt).

Latvių policijos tarnybinis automobilis geriau aprūpintas negu mūsų rajono policijos – viduje prie priekinio ir galinio stiklų yra po vaizdo kamerą ir greičio matuoklį. Kamerų filmuojamą vaizdą policijos pareigūnai mato automobilio priekyje įrengtame monitoriuje. Šalia jo – navigacija – kompiuterinė sistema, kuri padeda orientuotis žemėlapyje.

„Filmuotą medžiagą ir greičio matuoklio duomenis pridedame prie blanko, kuriame surašomi kelių eismo taisyklių pažeidimai. Todėl, jei žmogus, jaučiasi neteisingai nubaustas, yra galimybė peržiūrėti vaizdajuostę ir įsitikinti, kas yra iš tikrųjų teisus“, - paaiškino Sergejs Ambrosovs. Pasak jo, taip techniškai aprūpinti yra ne visi latvių policijos tarnybiniai automobiliai.

Į Latviją važiuos dviračiu

„Dabar dažniau eisim į Latviją. Juk seniau gal kas antrą dieną ten eidavome. Gal ten tebegyvena mūsų draugai, reikės juos aplankyti. Kai tik atšils – sėsim ant dviračių ir važiuosim. Juk mums netoli – kokie 6 km“, - po susitikimo su policijos pareigūnais džiaugėsi Petronėlė Augutienė, Ona Bernotienė ir Stanislava Alonderienė.

Jos papasakojo, kad kaimo gyventojai su latviais seniau labai bendraudavę: latviai lietuvius samdydavo į talką, vieni pas kitus eidavo per šventes, apsilankydavo šokiuose, todėl kaime būta ir mišrių santuokų. Kaimyninių šalių gyventojai vieni pas kitus eidavo ir ieškodami reikalingų vaistų, prašydami medicininės pagalbos.

Rucava – Latvijos miestas, kuriame sustoja autobusas iš Klaipėdos, pro jį vyksta nemažas lietuvių srautas, gana daug mūsų tautiečių čia gyvena nuolat arba atvyksta poilsiauti. Apie svarbiausius Latvijos pasienio zonos objektus papasakojo ir darbo patirtimi su Darbėnų policijos nuovados viršininku Algirdu Budginu (kairėje) pasidalino Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnas Dimitrij Liepinš.

„Būdavo, kad į bulviakasį išėję penktadienį, namo parsirasdavom tik pirmadienį. Latviai labai draugiški, lietuvius mylėjo, vaišino, todėl ir šventes kartu sutikdavom. Mes kalbėdavom lietuviškai, jie latviškai – vieni kitus supratom, nors kitos kalbos buvom ir pramokę“, - prisiminimais dalijosi moterys.

Jos tvirtino, kad Latvijoje yra daugiau grybų ir uogų, kaimo gyventojams iki jų nueiti – apie pusę kilometro. Latvių sodybos nuo šių vietovių yra gerokai toliau. Būta atveju, kai kaimo gyventojai begrybaudami atsidurdavo kitoje valstybėje ir dėl to turėjo nesklandumų.

Kad dabar žmonės galės grybauti ir uogauti Latvijoje, pasidžiaugė ir Laukžemės bendruomenės pirmininkė Genutė Narkienė. „Kad Lietuva įstojo į Šengeno erdvę, labai apsidžiaugė kaimo vaikai. Dabar jie drąsiai galės maudytis Šventosios upėje, dėl to nebus vaikomi pareigūnų. Lengviau bus organizuoti ir vaikų ekskursijas: nebereikės jų derinti su pasieniečiais“, - kalbėjo G.Narkienė.

Kretingos rajonas su Latvijos Respublika turi apie 18 kilometrų ilgio valstybinę sieną. Į pasienio zoną patenka Senosios Įpilties, Naujosios Įpilties, Benaičių, Sūdėnų, Laukžemės, Žynelių ir Kalgraužių kaimai.

Rucavoje gyvena ir lietuvių

Tuo metu, kai mūsų rajone lankėsi latvių policijos pareigūnai, Darbėnų policijos nuovados viršininkas Algirdas Budginas kartu su trimis Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnais patruliavo Latvijoje.

„Kol kas sunku pasakyti, kaip seksis dirbti Latvijoje, nes neturiu tokios patirties. Tačiau maloniai nustebino, kad Latvijoje aktyviau veikia policijos rėmėjai, kurie padeda užtikrinti viešąją tvarką, padeda sulaikyti pažeidėjus“, - kalbėjo A.Budginas.

Senosios Įpilties gyventojai smalsiai apžiūrėjo geriau techniškai aprūpintą – įrengtos vaizdo kameros, greičio matuokliai, navigacija – latvių policijos tarnybinį automobilį ir ekipiruotę.

Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnas Dimitrij Liepinš aprodė Rucavos ir Dunikos apylinkes, pastarosios kaimus – Sikšni ir Nica, nurodė svarbiausius objektus, pasidalino darbo patirtimi.

„Rucavoje yra pirmoji autobuso iš Klaipėdos stotis. Čia yra parduotuvių, bažnyčia, seniūnija, paštas, bankas, kitos visuomeninės įstaigos. Todėl čia susirenka nemažai žmonių. Ypač, daug jaunimo pro čia važiuoja, kai vyksta Baltijos šalių festivalis“, - sakė D. Liepinš.

Rucavos centre įsikūrusi ir nedidelė policijos nuovada, kurioje budi policijos pareigūnai.

Pakalbintos Rucavos miesto gyventojos teigė manančios, kad jų gyvenimas, Latvijai tapus Šengeno nare, nepasikeis. „Bus mažiau problemų, kertant šalies sieną, tačiau ir iki šiol man jų nekilo. Aš nors kartą per metus būtinai apsilankau Palangoje. Parodyti pasą pasieniečiams nebūdavo sunku“, - sakė už lietuvio ištekėjusi Inara Čiunka.

Jos draugė Ana Ruoga, taip pat turinti sąsajų su Lietuva – jos močiutė kilusi iš Šventosios, buvo skeptiškesnė: „Baiminuosi, kad gali būti gabenamos kontrabandinės prekės, ypač cigaretės, spiritas“.

Pašnekovių teigimu, lietuvių, ypač vasarą, į Rucavą atvyksta gana daug. „Nemažai lietuvių čia ir gyvena, kai kurie turi vasarnamius, į kuriuos atvyksta pailsėti“, - sakė moterys.

Pasieniečiai netapo bedarbiais

Kretingos rajono policijos komisariato ir Liepojos miesto ir rajono policijos valdybos pareigūnai vėl bendrai dirbs – kontroliuos viešąją tvarką ir eismą – nuo sausio 12 dienos 18 val. iki sausio 13 dienos 2 val.

Dviejų mėnesių bendrą darbą Skuodo, Kretingos, Palangos bei Liepojos policijos pareigūnai aptars sausio 28 dieną Palangos miesto komisariate. Susitikimo dalyviai taip pat numatys tolimesnį bendrų veiksmų planą.

Kol kas neaišku, koks buvusio Būtingės kontrolės punkto pastato likimas. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vadas pulkininkas leitenantas Jurgis Kažys teigė, kad bus parengtas projektas, pagal kurį šis pastatas tikriausiai bus nugriautas.

„Planuojama prie Latvijos ir Lietuvos sienos, Latvijos pusėje įkurti kontaktinį punktą, kurio pagrindinė funkcija – perduoti nelegalius, sulaikytus asmenis, pažeidėjus iš vienos valstybės į kitą“, - sakė J.Kažys.

Jo teigimu, Būtingės kontrolės punkte dirbę pasieniečiai be darbo neliko – jie perkelti dirbti prie išorinių Europos Sąjungos sienų.

• Rašyti komentarą (3)