- Jau ketverius metus puošiu gyvą dekoratyvinę eglę, kurią auginu vazone. Ji auginama kaip kambarinė gėlė, jos spygliai – švelnūs, nesibado. Kalėdoms papuošiu, o likusius metus laikau kaip gėlę. Labai patogu – nereikia kasmet kirsti eglės, o po to išmesti.
Vida Kungienė:
- Keliauja į krosnį, nors ir labai liūdna. Kadangi man gaila iš miško kertamų eglių, kiekvienais metais puošiu tik šaką. Prieš Tris Karalius belieka tik nupuošti ir sudeginti. Išmesti bet kur – nepagarbu. Be to, sudžiūvusi eglė – puiki prakura krosniai.
Vidmantas Vaičikauskis:
- Dirbtinė eglė niekuomet neiškeliauja iš namų. 1,8 metro eglę po švenčių nupuošiam, sulankstom, supakuojam ir paliekam laukti kitų metų šv. Kalėdų. Patogu ir mišką saugome. O gyvą, kas belieka, - tektų išmesti arba, jei ji su šaknim, pasodinti.
Artūras Rasickas:
- Neturiu krosnies, tad kasmet panaudota nedidelė eglė keliauja į šiukšlių konteinerį. Šalia jo niekada nededu – vėjas gali nupūsti, tuoj netvarka. Žinoma, būna gaila, bet juk Kalėdų nuotaiką kuria ne eglė, o aplinkiniai, patys.
