|
|
|
Jaunuolio mirties priežastis – tropinė maliarija
Ankstų gruodžio 5-osios rytą Darbėnų miestelyje skambantys bažnyčios varpai kvietė žmones į gedulingas pamaldas už dvidešimtmetį palangiškį Augį Kazakauską, prieš keletą dienų mirusį nuo tropinės maliarijos. Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleivis šia liga užsikrėtė pusmetį atlikęs gamybinę praktiką prie Afrikos krantų. Sugrįžęs namo jis mirė po dviejų savaičių. Šiomis dienomis paaiškėjo, jog Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomas dar vienas tropine maliarija užsikrėtęs, tuo pačiu laivu plaukęs 27-erių vyriškis. Prieš trejus metus šia klastinga liga sirgo po Brazilijos Amazonę keliavę kretingiškiai: 71-erių Petras Navasaitis bei 38-erių jo marti Irena.
Ligos pradžia priminė gripą Iš Darbėnų kilusi A.Kazakausko motina Aušra tikino: tropinė maliarija, kuria sergant sūnų jie sužinojo tik kelios dienos prieš mirtį, Augį įveikė žaibiškai. „Sūnus pradėjo karščiuoti antradienį, lapkričio 27-ąją. Tą ir kitą dieną karščiuodamas jis dar išlaikė du egzaminus. Penktadienį turėjo laikyti paskutinįjį, bet nebespėjo. Atrodė, kad susirgo gripu, nes simptomai – šaltkrėtis, kaulų laužymas, aukšta temperatūra – tarsi gripo. Sugirdydavau Augiui vaistų, temperatūra tam sykiui nukrisdavo“, - pasakojo A.Kazakauskienė. Moteris paskambino šeimos gydytojai. Ligonį apžiūrėjusi gydytoja įtarė, kad Augį užpuolė kažkokia infekcinė liga, nes Afrikoje įdegęs sūnaus veidas buvo keistoko gelsvo atspalvio. Tyrimai patvirtino gydytojos spėliones. Po dviejų dienų, ketvirtadienį, Augis buvo paguldytas į Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų skyrių, kur iškart buvo nustatyta, jog vaikinas užsikrėtęs tropine maliarija. Raudonuosiuose jo kraujo kūneliuose buvo aptikta 23 procentai parazitų. Po paros jis pervežtas į reanimacinę palatą. Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėjas Stanislovas Stropus teigė, jog aptikus 10 procentų maliarijos parazitų kraujyje, ligonio būklė jau yra sunki. „Jeigu parazitai pažeidę eritrocitus daugiau kaip 10 proc., geriausiose pasaulio klinikose miršta 10-15 proc. žmonių, o Afrikoje – net 70 proc. Tačiau medikas visuomet privalo turėti viltį“, - paklaustas apie A.Kazakausko išgijimo tikimybę, diplomatiškai atsakė gydytojas. S.Stropus patikino, jog pirmąją parą ligoninėje A.Kazakauskui parazitų kiekis kraujyje buvo numuštas iki 3 proc. „Tačiau, kaip sakoma, mauras savo darbą padarė. Sutriko vidaus organų cirkuliacija: parazitai jau buvo pažeidę inkstus, kepenis, blužnį, buvo paveiktos smegenys“, - teigė medikas. Gruodžio 2-osios naktį Augis mirė. Prieš mirtį prie jo lovos budėjo ne vien tėvai: paskutinį patepimą Augiui suteikė Darbėnų klebonas Arūnas Bladžius.
Grįžęs iš jūros Augis, jo motinos ir draugės Ievos Gustytės žodžiais, jautėsi pavargęs. „Jis nuolat norėjo miego, buvo vangus. Galvojome, kad tokia jo būsena yra dėl klimato pasikeitimo“, - sakė I.Gustytė, su kuria Augis sugyveno pusantrų metų sūnų. „Niekaip nesuprantu, kodėl tokius jaunus vaikus, nepraėjusius gyvenimo mokyklos, išsiunčia ilgam laikui – pusei metų – į tokį tolimą kraštą. Apie galimus pavojus nebuvo informuoti nei vaikai, nei jų tėvai“, - apmaudą išliejo Augio tėvas Arūnas Kazakauskas. Augis buvo įdarbintas lenkų kompanijos „Cape Hatteras“ laive. Iš 20 jūreivių pusė buvo klaipėdiečiai. Laivas, plaukiojęs su Kipro vėliava, pusę metų kursavo palei Dramblio Kaulo Kranto, Nigerijos bei Pusiaujo Gvinėjos uostus. Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Vytautas Benetis tikino, jog kursantai praeina 10 valandų mokomąjį medicinos kursą, kurio metu supažindinama su galimais pavojais: „Kalbama apie traumas, ligas, tarp kurių aptariama ir maliarija. Prieš reisą jūreiviai yra paskiepijami priklausomai nuo to, į kurį pasaulio regioną išvyksta. Be medicininės patikros jiems nė nesiūlomas kontraktas“, - sakė V.Benetis. Laivuose, V.Benečio žodžiais, atsisakyta gydytojo paslaugų. Kapitonas tampa atsakingas už viską: „Kapitonas laive tampa valstybės atstovu. Jis – ir teisėjas, ir gydytojas. Nuo jo priklausė, ar jūreiviams buvo skirti vaistai prieš maliariją“. Paklaustas, kodėl naujokai išsyk po mokslų yra skiriami į tolimus reisus, V.Benetis atsakė: „Jeigu žmogus negali prisiimti jūrininko dalios – būti atskirtu nuo artimųjų ir tėvynės – jam nė nereikia rinktis tokios profesijos“. V.Benetis įsitikinęs, jog jūreivio profesija nėra pavojingesnė už kitas: „Jūreivio mirtis dėl tropinės maliarijos – tai likimas. Per 30 mano vadovavimo mokyklai metų – tai pirmas atvejis“. Nuo maliarijos skiepų nėra A.Kazakauskienės žodžiais, jų sūnui buvo reikalingas leidžiamas chininas, nes tablečių jis neprarydavo. Ligoninė šių vaistų atsargų turėjo tik trims dienoms, todėl jie patys pradėjo vaistų paiešką. „Pasiekėme Sveikatos apsaugos ministeriją, ieškojome, kas galėtų atvežti vaistų iš užsienio, tačiau jų nebeprireikė“, - kalbėjo moteris. Gydytojas S.Stropus tikino, jog chinino dozės, numušus parazitų kiekį, būtų buvusios mažinamos, ir vaistų gydyti ligonį būtų užtekę. Maliarijos parazitai į žmogaus kūną patenka, įkandus šia liga užsikrėtusiai uodo patelei. Parazitai patenka į kepenis, per jas – į kraują. Parazitai raudonuosiuose kraujo kūneliuose dauginasi, sukeldami į gripą panašius simptomus. Užsikrėtusio kraujo prisisiurbęs kitas uodas išplatina ligos užkratą. S.Stropus patikino, jog skiepų nuo maliarijos nėra. Pasak mediko, yra 4 maliarijos rūšys: trys - nepiktybinės, ketvirtoji – tropinė maliarija – pavojinga gyvybei. Gydytojas priminė, jog prieškariu maliarija plito ir Lietuvoje, dabar ja dar sergama Rusijoje. Medikas tikino, jog tikroji A.Kazakausko mirties priežastis yra ta, kad jis nesilaikė priešmaliarinės profilaktikos: „Žmonės, vykstantys į tuos kraštus, kur yra maliarijos židiniai, privalo vartoti vaistus prieš maliariją: 1 tabletę sykį per savaitę. Rekomenduojamas preparatas „Meflakvinas“. Akivaizdu, kad laive, kuriuo plaukė A.Kazakauskas, nebuvo tvarkos: mūsų skyriuje guli dar vienas tropine maliarija užsikrėtęs jūreivis“. S.Stropaus žiniomis, tarp jūreivių įsigaliojo nuomonė, kad priešmaliariniai vaistai neigiamai veikia vyrišką potenciją, sukelia skrandžio sutrikimus, dėl to vyrai vengia juos vartoti. Užsikrėsti nuo kito žmogaus maliarija galima tik per donorą: jeigu maliarija sergančio žmogaus kraujas perpilamas kitam. „Būna, kad maliarija serga narkomanai. Afrikoje kai kurie juodaodžiai serga chroniška maliarija, yra įgiję imunitetą. Jeigu jų kraują perpiltų kitam, atsirastų didelė tikimybė būti užkrėstam“, - tvirtino S.Stropus.
Marijono Daujoto vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Irena Navasaitienė bei jos uošvis, žinomas Kretingoje gydytojas chirurgas Petras Navasaitis tropine maliarija susirgo 2004 m. po kelionės į Braziliją. Beje, P.Navasaitis – dukart, nes liga atsikartojo. Navasaičių šeima – aistringi keliautojai. Tąsyk į Braziliją jie skrido trise: Irena, jos vyras Tomas ir Petras. „Žinojome apie maliariją: daug apie ją skaitėme internete. Be to, juk uošvis - medikas. Turėjome ir tablečių maliarijos profilaktikai. Bet mus apgavo: vykstant Amazonės link, prie jos žiočių esančio Manaus miesto turizmo agentūroje mus įtikino, kad maliarijos ten nėra. Nuosprendį pasirašėme, kai čiabuviai aborigenai pasiūlė naktį plaukti į Amazonės džiungles. Gamtos grožio suteiktų įspūdžių – fosforu švytinčių įvairios formos lapų, jonvabalių skleidžiamo elektros iškrovos žybsnių - nepamiršiu visą gyvenimą. Bet už tą džiaugsmą teko sumokėti sveikata“, - atviravo I.Navasaitienė. Moteris pasakojo, kad tą lemtingą naktį praleido tinkliniuose maišuose, nes uodai taranavo spiečiais. Uodai - panašūs į mūsiškius. Nuo jų įkandimų iškildavo spuogeliai, ir tiek. Grįžusi į Lietuvą, savaitę I.Navasaitienė ėjo į darbą. „Pas mus tuo metu siautė gripas. Kai sukarščiavau, galvojau, kad ir aš juo susirgau. Šaltis krėtė taip, kad tratėjo žandikaulis. Gėriau paracetamolį. Temperatūra nukrisdavo ir vėl pakildavo. Po trijų dienų karščiavimo netekau daug skysčių, ir mane išvežė į Klaipėdos infekcinę ligoninę. Ten nustatė – tropinė maliarija. Statė lašelines, gėriau chininą. Nors sąmonė trūkinėjo, apie mirtį nė nepagalvojau. Tuo pat metu dėl maliarijos atgulė ir uošvis“, - prisiminė pašnekovė. Maliariją diagnozavo ligos pradžioje P.Navasaitis tikino, jog maliarija gali atsikartoti, kaip jam ir atsitiko. Po dviejų savaičių jis darsyk persirgo lengvesne forma, nes jo organizme parazitai nebuvo išnaikinti ligi galo. Gydytojas neturėjo tvirto atsakymo, kodėl jų sūnus Tomas atsilaikė prieš šią ligą: arba jis atsparus tropinei maliarijai, arba jo neįgėlė užkrėstas vabzdys. „Vietinių aborigenų Amazonėje klausėme, ar jie neserga šia liga. Iš jų pasakojimų supratau, kad neatsparieji nuo maliarijos išmirė, liko atsparūs maliarijai jų palikuonys. Be to, jie žino priešnuodį: geria kažkokio medžio žievės nuovirą“. P.Navasaitis sakė žinojęs, jog pasaulyje kasmet nuo maliarijos miršta 30 mln. žmonių. Tačiau nemanęs, jog šią ligą teks patirti pačiam. Todėl jis pataria žmonėms, besirengiantiems vykti į egzotiškus kraštus, kurie laikomi maliarijos židiniais, būti atidesniems savo sveikatai ir gerti medikų rekomenduojamus priešnuodžius. Gydytojas mano, jog jo paties ir marčios Irenos organizmai dar nebuvo smarkiai pažeisti parazitų – liga buvo diagnozuota jos pradžioje. A.Kazakausko liga jau buvo įgavusi pagreitį ir diagnozuota pavėluotai. I.Navasaitienė sakė, jog pakirdusi iš klastingos ligos patalo, iš pradžių ji negalėjusi dirbti jokių darbų, nes labai skaudėjo šoną – buvo padidėjusios kepenys ir blužnis. Po mėnesio buvo atliktas tyrimas: jos kepenyse nebeliko jokių pažeidimų. Moteris grįžo į darbą. Šiuo metu ji augina 9 mėnesių dukrą Urtę. I.ir P.Navasaičiai tikino, jog pavojinga liga jų neatgrasė nuo kelionių: per pastaruosius metus jie dar pabuvojo Filipinuose bei Kanarų salose.
|
|
