Neįgalus pensionato gyventojas, sužalojęs kaimyną, laukia teismo

Kambario kaimynui per konfliktą sužalojęs akį, neįgalus Padvarių gyventojas Rimantas Taroza su nerimu laukia teismo sprendimo.

Penkiasdešimt dvejų neįgalus Padvarių pensionato gyventojas Rimantas Taroza šiandien gyvena nerimu ir laukimu: per tarpusavio konfliktą jis sužalojo savo kambario kaimyną, 82-ejų Konstantiną Rinkūną. Vyriškis gailisi dėl nesuvaldytų emocijų ir laukia, ką nuspręs teismas.

Padvarių pensionato direktorė Rima Narmontienė tvirtino, jog tai – ne pirmas atvejis, kada pensionato gyventojai konfliktuodami sužaloja vienas kitą. Tačiau išgyvendinti nepageidaujamus asmenis iš globos įstaigos nėra paprasta.

Neturėjo reikalų su teisėsauga

Lapkričio 12-osios rytą kairės kūno pusės nevaldantis, amputuota kaire koja ir vežimėlyje sėdintis R.Taroza kumščiu smogė K.Rinkūnui į veidą ir pataikė į kairę – sveikesniąją - akį. Kita akimi, sirgdamas katarakta, vyriškis bematė silpnai. Smūgio metu K.Rinkūnui buvo sumuštas akies obuolys, ragenoje atsivėrė kiaurinė žaizda.

Konfliktą išgirdo pensionato slaugytojo pavaduotoja: K.Rinkūnui nedelsiant buvo suteikta medicininė pagalba – vyriškis išvežtas gydyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Kūno sužalojimu pasibaigusį dviejų neįgalių žmonių konfliktą tiria policijos pareigūnai.

„Nesupratau, kaip tai atsitiko. Rinkūnas tą rytą tyčiojosi iš manęs. Sakė: suski, tavo šūdai voliojasi po kambarį, nors pats užkliuvęs išpylė savo „antelę“. Norėjo išversti mane iš vežimėlio. Nervai suėmė ir kirtau jam kumščiu. Galvojau, dėsiu į kaktą, o pataikiau į akį. Nesu piktas žmogus, niekad su teisėsauga reikalų neturėjau. Nežinau, kaip nubaus mane“, - tvirtino R.Taroza. Vyriškis sakė, jog jau ir anksčiau norėjęs išsikraustyti iš bendro kambario, kuriame su kaimynu K.Rinkūnu ne kaip tesugyveno. Tačiau kitur nebuvę vietos.

Padvarių pensionate R.Taroza gyvena jau aštuonerius metus. Iki tol vyriškis gyveno Šilutės pensionate. Valdišką duoną jis sakė valgąs nuo to laiko, kai prieš 16 metų jį suparalyžiavo po insulto. „Pats įsiprašiau į pensionatą. Namie man nebebuvo vietos. Žmona marino badu“, - atviravo iki tol staliumi dirbęs vyriškis.

Jis pasakojo, kad koją jam amputavo prieš ketverius metus: „Autobusu važiavau į Rokiškį pas brolį. 8 val. trukusi kelionė buvo lemtinga: užsikimšo nejudančios kojos venos. Paralyžiuotąją koją teko nupjauti“.

Vyriškis tvirtino, jog dienos pensionate jam neprailgsta, ypač vasarą. Mat, vasarą jis – užkietėjęs meškeriotojas – nesitraukia nuo vandens. Keliasi 4 val. ryto ir vežimėliu išjuda Klibių tvenkinio link. Į pensionatą sugrįžta tik pietų. „Viena ranka sukdamas vežimėlio ratą, aš ir į turgų nuvažiuoju“, - R.Taroza sakė nemėgstąs sėdėti vietoje, jį traukia gamta ir žmonės.

Ne pirmas konfliktas pensionate

Padvarių pensionato direktorė Rima Narmontienė R.Tarozą charakterizavo kaip uždaro būdo žmogų, ne girtuoklį, ir vienišių.

„K.Rinkūnas - irgi ne skandalistas. Padvariuose jis gyvena dvejus metus. Serga Alzheimerio liga. Kai dėl kraujotakos pablogėjo sveikata, prieš pusmetį jį perkėlėme į I aukštą ir apgyvendinome su R. Taroza. Kad taip užsibaigs jų kaimynystė, negalėjome nė pagalvoti. Kai tardytojai apklausė R.Tarozą, šis nesigynė. Dabar žmogus labai gailisi, kad nesutramdė savo emocijų“, - sakė R.Narmontienė.

Pasak R.Narmontienės, tai – ne pirmas atvejis, kai pensionato gyventojai sužaloja vienas kitą, ypač – išgėrę. „Prieš porą metų po išgertuvių kambary peiliu buvo sužalotas žmogus. Smurtautojas buvo nuteistas kalėti pusę metų. Įkalinimo vietoje didžiąją dalį praleido ligoninėje, nes buvo onkologinis ligonis. Grįžęs bepagyveno 7 mėnesius“, - incidento pasekmes prisiminė direktorė.

Buvo ne vienas atvejis, kada policija buvo iškviesta dėl pensionate įvykdytų vagysčių. Dingo nemaža suma pinigų, tačiau konkrečių įrodymų dėl įtariamojo nebuvę. „Šiaip jau pensionate žmonės pas save gali laikyti pinigų tiek, kiek patys nori. Jie juk - laisvi žmonės“, - patikino R.Narmontienė.

Po pensijų – kaip žandarai

R.Narmontienė neslėpė, jog pasitaiko momentų, kada policiją reikia kviestis ir kelissyk per mėnesį, ypač po pensijų. Viename iš pensionato korpusų apgyvendinta apie 80 jauno amžiaus ir gana savarankiškų žmonių, kurie čia įsikūrė dar iki reformos (dabar į Padvarių pensionatą priimami pensinio amžiaus žmonės, o nuo kitų metų – pensininkai su proto negalia - aut. pastaba).

„Aplink yra „taškų“, kur mūsiškiai nusiperka naminės. Apie tuos „taškus“ nesyk esame pranešę ir policijai. Mūsų socialiniai darbuotojai po pensijų tampa lyg kokie „žandarai“: stebi situaciją, atima degtinę. Yra buvęs atvejis, kada mūsų gyventojui į kambarį atnešė 10 butelių degtinės ir jis vietoje atsidarė savo „tašką“ – tapo perpardavinėtoju“.

Iš įstaigos pašalinti - sudėtinga

Prasižengusįjį pašalinti iš globos įstaigos nėra paprasta. Jeigu asmuo per 6 mėn. padaro tris grubius nusižengimus, tokius kaip girtuoklystė, agresija, smurtas, pagal pensionato vidaus taisykles vyksta trys svarstymai. Juose privalu dalyvauti asmens globėjui, Savivaldybės bei policijos atstovams.

Norint nepageidaujamą asmenį pašalinti iš globos įstaigos, reikia pranešti Savivaldybei, kuri moka už to asmens išlaikymą ir kuri turi surasti jam kitą vietą.

„Nenumesi gi nepageidaujamo žmogaus kitai globos įstaigai, juolab, kad dabar pensionatai bus specializuoti pagal globotinių negalią ir amžių. Turi būti užtikrintas globojamojo saugumas“, - teigė R.Narmontienė.

Per 12 savo darbo pensionate metų direktorė prisiminė atvejį, kada vyriškis buvo pašalintas iš jų įstaigos. Jis buvo siųstas Klaipėdos savivaldybės. Turėjo proto negalią, bet buvo darbingas. Jam Klaipėdoje buvo pasiūlyta pusmetį gyventi nakvynės namuose, kol susiras darbą ir nuolatinę gyvenamą vietą. „Tačiau jis netrukus vėl atsirado Padvariuose, veržėsi į pensionatą. Nepavykus įsiprašyti, apsistojo lauko virtuvėje. Gavo invalido pašalpą, kažkiek padirbdavo vietiniams žmonėms, gėrė. Prieš pusantrų metų pasimirė“, - prisiminė R.Narmontienė.

Pašalintas iš pensionato buvo dar vienas ypač agresyvus vyriškis, prieš tai kurį laiką glaudęsis pas seseris teresietes.

Pensionato gyventojai, R.Narmontienės žodžiais, yra laisvi žmonės, jų laikas – neribojamas. „Jeigu asmuo yra savarankiškas, iš anksto pranešęs pensionato administracijai arba socialiniam darbuotojui, jis gali išvykti atostogų laikotarpiui iki 90 dienų, - tikino vadovė. - Žmonės gali laisvai migruoti ir kasdien: išeiti ryte ir grįžti tik vakare. Tačiau būtinai privalo pranešti. Jeigu žmogus išvyksta trumpam – trims dienoms, jau rašome raštišką sutartį, trims mėnesiams – jau būtina žinoti, pas ką išvyksta, kur jo buvimo vieta.

Jeigu asmeniui būtinas gydymas arba gydytojas neleidžia migruoti dėl sveikatos būklės ar dėl to, kad šis nesiorientuoja aplinkoje, tokie asmenys išvykti gali tik su globėju arba pensionato darbuotoju.

• Rašyti komentarą (3)