Per tris dienas šiluma pasieks visus Kretingos šilumos tinklų vartotojus

Vakar Kretingos šilumos tinklai pradėjo šildyti mokyklas, vaikų darželius, šiandieną ir rytoj įmonės tiekiama šiluma pasklis ir po gyventojų butus, namus. Šio šildymo sezono naujienos: pabrangusi šiluma - 17,09 ct už 1 kilovatvalandę (kWh; buvo 14,17 ct), Kretingos miestą šildys viena katilinė (šildė dvi), atnaujintos Kartenos, Grūšlaukės, Vydmantų, Salantų katilinės.

Melioratorių gatvėje suvežtas pjuvenų kalnas Kretingą šildys tris mėnesius, o jei bus šilta žiema - ir visą sezoną.

Mokėsime mažiau negu palangiškiai

Iš 59 šalyje šilumą tiekiančių įmonių net 30 šilumos kainos yra didesnės negu Kretingos šilumos tinklų - 17,09 ct už kWh. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutinė šilumos kaina Respublikoje yra 17,22 ct/kWh. Pasižvalgius į kaimynus, pavydėti galima Gargždų, Klaipėdos gyventojams, kuriems šiluma kainuoja 12,64 ct/kWh, tačiau palangiškiai už 1 kWh turi mokėti brangiau - 19,17 ct. Palangą šiluma aprūpina “Litesko” grupės įmonė. Šalyje “Litesko” priklausančių įmonių gaminama šiluma yra viena iš brangiausių, kainuojanti nuo 18 iki 21 ct už 1 kWh. Klaipėdai ir Gargždams šilumą tiekia “Klaipėdos energija”, kuri valdo ir dalį (beveik 25 proc.) Kretingos šilumos tinklų akcijų. Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys, paklaustas, kodėl “Klaipėdos energija” šilumą parduota pigiau, sakė: “Turi stambius šilumos vartotojus, perka daugiau kuro, už kurį moka pigiau, kadangi pagal pirkimo apimtį yra kitoje negu mūsų įmonė, stambių pirkėjų grupėje”.

J.Barzdys pasidžiaugė, jog įmonės nebeslegia kaip prieš 2-3 metus šilumos vartotojų skolos. Šio sezono pradžioje įmonei apie 200 tūkst. Lt yra skolingi gyventojai, rajono Savivaldybė už jos įstaigoms, organizacijoms patiektą šilumą yra sumokėjusi. Gyventojų skola nuo bendros įmonės apyvartos - 6 mln. Lt - sudaro 3,5 proc. “Gyventojų skola siekdavo ir beveik milijoną litų, o Savivaldybė yra buvusi skolinga ir 2 mln. Lt”,- prisiminė J.Barzdys.

Kretingą šildys viena katilinė

Šią vasarą Kretingos mieste buvo sužiedintos miestui šilumą gaminusios dvi katilinės - Melioratorių g. katilinė Nr.2 ir Žaliosios g. katilinė Nr.1. Sužiedinant seni šiluminių trasų vamzdžiai (100 mm skersmens) pakeisti naujais (200 mm skersmens), kurių pralaidumas didesnis 2,5 karto.

“Pirma katilinė buvo kūrenama gamtinėmis dujomis. Brangstant gamtinėms dujoms, kūrensime pigesniu kuru”,- sakė J.Barzdys apie katilinės sužiedinimo naudą. Kitas katilinės sužiedinimo pranašumas - Kretingos miestas žiemai turės būtiną kuro rezervą, kurio visoms didesnėms katilinėms reikalauja Valstybinė energetikos inspekcija. “Kasmet komisijai turėdavome rašyti pasiaiškinimus, kodėl pirmoje katilinėje neturime rezervinio kuro. Dujų rezervuaro čia, miesto centre, neįrengsi”,- aiškino J.Barzdys. Šiandieną pjuvenomis kūrenamoje antroje katilinėje šio kuro sukaupta maždaug 3 mėnesiams. “Jeigu bus tokia šilta žiema kaip pernai, tai ir visam sezonui užteks”,- patikino direktorius. Pjuvenų atsargos laikomos po atviru dangumi. Įmonė buvo užsimojusi pastatyti pjuvenoms sandėlį, tačiau statybą užprotestavo aplinkiniai gyventojai, kurie dabar vėlgi nepatenkinti - kad pjuvenos laikomos ne sandėlyje.

Pirmoji katilinė Žaliojoje gatvėje irgi išliks, tačiau ji bus užkuriama tik per didelius šalčius, jeigu Melioratorių gatvės katilinė nebepajėgs pagaminti reikiamo šilumos kiekio.

Antroje miesto katilinėje šį sezoną kūrensis 2 katilai, kurių vieno galingumas - 5 megavatai. Trečią, irgi medienos atliekomis kūrenamą 5 megavatų katilą planuojama pastatyti iki 2008 metų rugsėjo 1 dienos. Buvo planuojama statyti šiaudais kūrenamą katilą. Padidėjus šiaudų poreikiui (kai buvusiame Kūlupėnų linų fabrike buvo pradėta šiaudų briketų gamyba) ir šiaudams pabrangus labiau negu medienos atliekoms, šiaudų buvo atsisakyta.

Kretingos miesto pirmos ir antros katilinių sužiedinimui lėšas - 2,9 mln. Lt - skyrė Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Iš LVPA tikimasi lėšų ir trečiam katilui Melioratorių gatvės katilinėje pastatyti.

Paišini kūrikai - praeitis

Ruošdamiesi naujam sezonui Kretingos šilumos tinklai renovavo Kartenos ir Grūšlaukės mokyklų, Vydmantų gyvenvietės, Salantų miesto katilines.

Žymėtu krosnių kuru kūrenta katilinė Kartenoje buvo nuostolinga. Per metus nuostolis pasiekdavo iki 70 tūkst. Lt. Šilumos savikaina buvo 60 proc. didesnė už Kretingos miesto katilinių. Po rekonstrukcijos katilinė bus kūrenama kokybiška (ne didesnės 3x3 cm frakcijos, iki 35 proc. drėgnumo) skiedra. “Tam, kad gautume reikalingos frakcijos skiedrą, sijosime antroje katilinėje Kretingoje, o iš čia vešime į Karteną. Pagal austrų patentą pagaminti čekiški katilai nepigūs, reikalauja specifinės priežiūros”,- teigė J.Barzdys.

Grūšlaukėje pastatytas irgi toks pat čekiškas katilas kaip Kartenoje, tik šiek tiek mažesnis. Iki rekonstrukcijos veikusi Grūšlaukės pagrindinės mokyklos katilinė buvo kūrenama anglimi ir mediena, joje dirbo keturi kūrikai. Dabar katilinę aptarnaus vienas kūrikas.

Vydmantai šią žiemą bus šildomi gamtinėmis dujomis. Dujininkams šioje gyvenvietėje nutiesus dujų trasą, Kretingos šilumos tinklai išardė pjuvenomis kūrenamą katilą, jo vietoje pastatė du dujinius katilus. Kūrenant pjuvenomis Vydmantų katilinėje dirbo keturi kūrikai. Pastačius dujinius katilus, jų neliko nė vieno, kadangi katilinė visiškai automatizuota. “Dujos brangu, tačiau Vydmantuose jų reikėjo. Buvę Kazlų Rūdos įrengimai per 5 metus atitarnavo, be to, buvo pavojingi - sraigtinis transporteris pasiglemžė žmogaus gyvybę. Vydmantuose trūksta darbininkų. Visi keturi kūrikai į Vydmantus važinėjo iš Kretingos”,- aiškino J.Barzdys.

Salantuose šį sezoną užkurti 2 nauji pjuvenomis kūrenami katilai, kurie pakeitė mažesnio galingumo irgi Kazlų Rūdoje pagamintą katilą su sraigtiniu transporteriu. Galingesnio katilo reikėjo, nes prisijungė naujų vartotojų: parduotuvė, kultūros centras. O kitąmet, nutiesus trasas, bus šildomas ir seniūnijos pastatas.

Salantų šilumos ūkiui atnaujinti šiemet Kretingos šilumos tinklai skyrė apie 700 tūkst. Lt.

Kretingos šilumos tinklų katilinės Kretingoje ir rajone valdomos kompiuteriu iš Kretingos pirmosios katilinės. “Žmogus kūrenimo procesui darosi vis mažiau reikalingas. Ir kaimų katilinėse - Piliakalnio, Kalniškių, Kartenos, kitose, kūrikai bereikalingi tik pelenus išsemti, su “šiūpeliu” anglių nebesemia ir už minimalią algą nebedirba”,- teigė Kretingos šilumos tinklų direktorius J.Barzdys.

• Rašyti komentarą (0)