|
Kretingoje liepsnojo flamenko ugnis
Ryškiaspalviai sijonai, griežtas batų kulnų kaukšėjimas, manieringi rankų judesiai ir išdidžiai iškelta galva - visa tai sudaro ispaniško šokio flamenko žavesį. Tačiau jam nebūtinai reikia ugniakraujų ispanių ir Ispanijos saulės karščio. Flamenko deivėmis pavirto ir kretingiškės, šokio paslapčių pasisėmusios iš Guillermo Horta.
Šokio solistas, baleto šokėjas ir teatro plastikos artistas bei aktorius G.Horta Kretingoje viešėjo jau antrą kartą. Teatro-studijos „Atžalynas“ narius jis mokė teatro paslapčių, o vakarais suaugusiuosius - flamenko judesių. „Flamenko – tai ne tik menas. Tai filosofija. Flamenko – tai ugnies angelas, kurį kiekvienas iš mūsų turime savo viduje“, - sakė G.Horta. Jis savęs nevadina flamenko mokytoju. „Aš - artistas ir šokėjas, naudojantis flamenko elementus savo vaidinimuose. Išmokti flamenko – sudėtinga, ir tam reikia labai daug laiko. Jo filosofiją reikia pajausti giliai, išsilaisvinti. Šokti flamenko – vadinasi, sujungti dangų su žeme“, - kalbėjo artistas. Pasak jo, norint flamenko įsileisti į save, visai nebūtina būti pietiečiu. G.Horta nuomone, lietuviai – pakankamai temperamentingi žmonės, kad pajaustų šokį. „Per meną, o šiuo atveju - per šokį, žmogus gali atrasti švelniąją savo asmenybės pusę, pamiršti pasaulio brutalumą, išsilaisvinti ir atrasti kitokį save“, - tikino G.Horta. Šokį jis taiko ir kaip terapiją, siekiant išmokyti atskleisti savo asmenybę, išsilaisvinti iš blogų emocijų. Į jo šokio pamokas daugiausia susirinko moterys. Kai kurios važinėjo net iš Klaipėdos. „Nesitikiu išmokti. Tai ir neįmanoma – juk turime vos kelias repeticijas. Sunkiausia išreikšti flamenko karštį, atskleisti tikrąjį savo „aš“. Tačiau iš ilgų repeticijų išeinu pailsėjusi ir puikios nuotaikos: flamenko suteikia energijos“, - tikino kretingiškė Rita Grabienė. Manoma, kad flamenko į Ispaniją atkeliavo iš Indijos kartu su čigonais. Teigiama, kad flamenko pavadinimas kilęs iš arabų žodžių „felag mengu“. Tai išvertus reiškia „klajojantis valstietis“. Taip būdavo vadinami ispanų musulmonai, bėgę nuo inkvizicijos ir prisijungę prie čigonų. Būtent inkvizicija 1499 metais Ispanijoje lėmė įvairių kultūrų maišymąsi ir flamenko paplitimą. Tais metais buvo bandoma pakrikštyti Ispanijos karalystėje gyvenančius musulmonus. Šie, nenorėdami keisti savo tikėjimo, bėgo iš miestų ir ieškojo prieglobsčio kalnuose. Prie jų jungėsi persekiojami čigonai ir žydai. Tokiose persekiojamųjų bendruomenėse gimė flamenko. Iš pradžių flamenko būdavo šokamas tik šeimoje. XVII amžiuje buvo pradėtos steigti pirmosios flamenko mokyklos, atsirado flamenko kavinės. Vėliau, XX amžiuje, flamenko persikėlė į didžiąją sceną. |