|
|
|
Karteniškiai spektaklius rengė jau prieš šimtą metų
Kartenos mėgėjų teatras rengiasi paminėti 100-to metų jubiliejų. Kartenos mėgėjų teatras gerai žinomas ne tik Kretingos rajone, bet ir už jo ribų. Beveik 30 metų Kartenos teatrui vadovauja režisierė Martina Žąsytienė.
Pirmieji spektakliai buvo rengiami mokykloje Pasak M.Žąsytienės, dauguma didžiųjų miesto teatrų yra pasukę modernizmo keliu. Deja, toks teatras suprantamas negausiam žiūrovų būriui. - Mėgėjų teatras yra dvasinis penas platesniems gyventojų sluoksniams ir užgrūdintas ilgametės patirties tvirtai laikosi, - sakė pašnekovė. - Kartenos mėgėjų teatras yra pastatęs daugybę spektaklių. Rudenį karteniškiai rengiasi statyti Eugenijaus Ignatavičiaus „Sidabrines skyrybas“. Praėjusiais metais karteniškiai dalyvavo VII-ojoje Lietuvos kaimų ir miestelių suaugusiųjų mėgėjų teatrų baigiamojoje šventėje „Pastogė“. Jie parodė Galinos Germanavičienės inscenizaciją „Veidas“ pagal Grozdan Olujič „ Žmogus, kuris savo veido ieškojo“ . Už šio spektaklio psichologiškumą sulaukė gerų atsiliepimų iš Lietuvos liaudies kultūros centro teatro poskyrio vyriausiojo specialisto, aktoriaus, režisieriaus Ramūno Abukevičiaus. Tai, kad Kartenos teatras žinomas ne tik rajone, bet ir Respublikoje, įtakos turėjo ir ilgamečio Klaipėdos dramos teatro direktoriaus, aktoriaus Balio Juškevičiaus pastatyti spektakliai: K.Sajos „Lažybos“, A.Keturakio „Amerika pirtyje“, P.Petliuko-Pundzevičiaus „Velnias – ne boba“ ir kt. Karteniškiai dalyvavo ir Vilniuje įvykusioje teatrų šventėje „Atspindžiai“. Jie didžiuojasi, jog Akademinio dramos teatro scenoje juos sveikino Justinas Marcinkevičius, Kazimiera Kymantaitė, Vytautas Maknys bei kitos kultūros ir meno įžymybės. Pasak M.Žąsytienės, scenos meno pradas randamas senoviniuose papročiuose, apeigose, šeimos kalendorinėse šventėse. Žmonės, kurdami dainas, tapusias dainuojamąja tautosaka, palydėdavo jas vaidybos elementais. O pasakų sekimas vaikams - tai savotiški motinų „spektakliukai“. 1907 metais rugsėjo 9 dieną Kartenoje buvo surengtas pirmas lietuviškas vakaras su vaidinimais „Valsčiaus sūdas“ ir „Ponaitis“. Anot pašnekovės, rašytiniuose šaltiniuose skelbiama, jog 1930 metais Kartenos jaunimas surengė viešą Naujųjų metų vakarą ir suvaidino spektaklį „Bajoras Gaidys“. Tokie saviveikliniai vakarai buvo tradiciniai. Kas juos režisuodavo, nežinoma. 1933 m. rudenį Kartenos pradžios mokykloje vedėju pradėjo dirbti meninės saviveiklos entuziastas, pats vaidinęs ir režisavęs spektaklius, mokytojas Antanas Dibisteris. Vienas iš didesnių jo režisuotų spektaklių vaikams - Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės „Senis šaltis“. Spektaklis įvyko apie 1935 – 1936 metus. 1945-aisiais Kartenoje įkurta progimnazija. Pirmaisiais progimnazijos gyvavimo metais neveikė joks dramos būrelis. Tačiau Naujieji – 1952 - metai buvo pasitikti spektakliu „Eglė žalčių karalienė“. Žilvino vaidmenį spektaklyje atliko mokytojas Mykolas Jokubauskas. Aktyviai reiškėsi ir mokytojas Pranas Narušis (tėvas). Juos rėmė ir buvusi ilgametė kultūros namų direktorė Kazimiera Gūžienė bei jos vyras, dirbęs kolūkio pirmininku.
1958 – 1959 mokslo metais mokyklos dramos būrelis pastatė pjesę-pasaką „Sniego karalienė“. Tais pačiais metais Kretingoje įvykusioje dramos būrelių apžiūroje karteniškiai užėmė pirmą vietą. Dramos būrelis pastatė daugybę spektaklių: „Vandens lelija“, „ Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Aš matau saulę“, „ Jūratė ir Kastytis“, „Jos draugai“, „Senio šalčio rūmai“ ir kt. Spektaklius statė ir mokytojai. Lietuvių kalbos mokytoja Bronė Borumienė pastatė spektaklį „Salos paslaptis“. Kai kuriuose spektakliuose vaidino ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir kiti Kartenos gyventojai, todėl, pasak M.Žąsytienės, teisingiau būtų juos priskirti kultūros namams. 1972 metais matematikos mokytojas Alfonsas Kaknevičius pastatė spektaklį „Robinas Hudas“. Kelis spektaklius yra pastačiusi ir surežisavusi tuo metu mokykloje dirbusi Marija Račkauskienė. Buvęs mokyklos direktorius Jurgis Račkauskas pastatė spektaklius „Trys negražios karalaitės“, „Kuršiukas“, „Pirmoji drama“, „Petras Kurmelis“ ir kt. 1978 metais, K.Gužienei išėjus į pensiją, kultūros namams pradėjo vadovauti Martina Žąsytienė. - Buvo rengiamos teatralizuotos Užgavėnės, pavasario sėjos pabaigtuvės, Joninės bei kitos šventės. Populiarios buvo ir agitmeninės brigados, - prisiminusi tuos laikus sakė pašnekovė. - Agitmeninė brigada „Bimbaliukas“ už M.Žąsytienės surežisuotą programą yra laimėjusi „Tiesos“ laikraščio prizą. M.Žąsytienė yra pastačiusi ir ne vieną spektaklį: K.Sajos „Kepurė dega“, E. Ignatavičiaus „Sidabrinės skyrybos“, V.Miliūno „Nakties paukščiai“, B.Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“, M.Kazakevičienės „Žvaigždžių eglutė“ ir kt. Pačios M.Žąsytienės sukurti vaidmenys - spalvingi ir ilgai įsimenantys. Šilutėje įvykusioje Klaipėdos zonos mėgėjų teatrų šventėje ji buvo apdovanota už geriausią moters vaidmenį. K.Sajos komedijoje „Lažybos“, kurioje vaidino ir grojo per 20 žmonių. Spektakliuose yra vaidinę vos ne visi karteniškiai Pasak M.Žąsytienės, buvo metas, kai spektakliuose vaidindavo daugybė žmonių: Alfonsas Kaknevičius, Liuda Mikliuvienė, Liucė Plonienė, Evaldas Kaubrys, Alvydas Daukša, niekada nepailstantis Zenonas Jurgila ir kt. Scenoje užaugo ir keturi M.Žąsytienės sūnūs: Zigmas, Arūnas, Mindaugas ir Martynas. Dažnai jiems tekdavo ne tik vaidinti, bet būti ir scenos darbininkais. Pašnekovė pasidžiaugė, jog Kartenos jaunimas - Gediminas Baltmiškis, Lina Galdikaitė, Dovilė Veizboraitė, Edita Butenytė, Vytenis Lisauskas, Julius, Dalius ir Ieva Einars bei kiti jauni žmonės - ne vieną valandą yra praleidę scenoje. O karteniškis Kazimieras Žvinklys tapo profesionaliu aktoriumi. Klaipėdos universitete Menų fakultete šiemet įgijusi režisūros specialybę M.Žąsytienė sakė, jog studijos suteikė naujų žinių. Spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ Žilvino vaidmenį atlikęs Mykolas Jokubauskas gerai pamena spektaklį. Eglės vaidmenį atliko buvusi vaistinės vedėja, deja, jau anapilin iškeliavusi Ona Bajarūnienė. - Aktoriams pritarė merginų choras,- prisiminimais dalinosi M.Jokubauskas. - Pašnekovas sakė, jog išmokti žodžius nebuvo sunku. Buvo ir sufleriai, kurie prireikus gelbėdavo. Kaip ir šiandien, taip ir prieš pusšimtį metų patys aktoriai siuvosi sau rūbus, patys kūrė dekoracijas, rūpinosi apšvietimu. „ Dirbti nebuvo sunku“,- taip apie Kartenos mėgėjų teatrą sakė B.Juškevičius, kuris, išėjęs į pensiją, įsitraukė į Kartenos dramos mėgėjų veiklą. Pasak jo, žmonės norėdavo vaidinti. Ypač juos traukė lietuvių autorių kūriniai. Nors aktoriai buvo ne profesionalai, o tik mėgėjai, tačiau tinkamai paskirsčius vaidmenis, nebuvo sunku išreikšti tai, ką norėjo pasakyti pjesės autorius. 1988 metais statant K.Sajos komediją „Lažybos“, grojo per 20 žmonių, buvo didžiulės masinės scenos. Šis spektaklis Klaipėdos zonos mėgėjų teatrų pasirodyme buvo pastebėtas už dalyvių gausą. Didelio pasisekimo sulaukė ir po metų pastatyta A.Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Spektaklis buvo skirtas komedijos parašymo šimtosioms metinėms paminėti. - Turėjome parengę net tris šio spektaklio sudėtis. Su šiuo spektakliu karteniškiai lankėsi Klaipėdoje, Vilniuje, Palangoje, Joniškyje, Babtuose,- sakė B.Juškevičius. - Žiūrovai iš šio spektaklio ypač įsiminė Agotą, - M.Žąsytienę, žydą Faibčiką – Z.Jurgilą. Spektaklyje vaidino ir pats B.Juškevičius. Jis atliko Bekampio vaidmenį. Pasak pašnekovo, kad visi norintieji Kartenoje galėtų pamatyti naują spektaklį, jį tekdavę rodyti 2 – 3 kartus. Savo indėlio - apie penkiolika metų, praleistų su karteniškiais statant spektaklius, -B.Juškevičius nelinkęs sureikšminti. Tačiau Kartenos mėgėjų teatrui jis neabejingas. Atsiminimų apie šį teatrą, aktorius galima rasti ir jo išleistoje knygoje „Teatro šviesose ir šešėliuose“.
|
|
