|
|
|
Kaip galima išvengti gaisrų
„Atšalus orams prašytume gyventojų pasirūpinti visų rūšių šildymo prietaisais. Jie turi būti tvarkingi ir eksploatuojami pagal saugos taisykles“, - sako Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Rimantas Nagreckis. Kasmet dėl netvarkingų šildymo prietaisų arba netinkamo jų naudojimo mūsų rajone kyla apie 10 gaisrų. Prieš kūrenimo sezoną, kūrenant ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, gyventojai turėtų iš dūmtraukių išvalyti suodžius. Kitaip jie gali užsidegti ir, jei kaminas netvarkingas, sukelti gaisrą. Ypač greitai nuo suodžių kaitros užsiliepsnoja šalia esančios medinės konstrukcijos. Kamino dalis, kuri yra gyvenamojoje dalyje, palėpėse, pastogėse, turėtų būti nubalinta. Tada, jei kaminas sutrūkinėja, trūkių vietos matyti, nes jos pajuoduoja. Gaisrai kyla, kai perkaitinamos krosnys, prakuroms naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Aplink krosnį turi būti patiesta skarda arba kita nedegi danga, kad nukritusi žarija neįsiliepsnotų. Norėdami išvengti gaisro pavojaus, žmonės neturėtų palikti pravirų krosnies durelių. Kūrenant krosnimi kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis, kurios yra bespalvės ir bekvapės. Todėl sklendę galima užstumti tik tada, kai įsitikinama, jog ugnis baigė rusenti. Lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas – pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų būtina išvesti į gryną orą ir iškviesti medikus, nes priešingu atveju apsinuodijimas gali baigtis mirtimi. Kol dar nėra įjungtas centrinis šildymas, nemažai daugiabučių gyventojų naudoja elektrinius šildytuvus. R.Nagreckio teigimu, atviro tipo spiraliniai šildytuvai yra labai pavojingi, ypač laikomi mažose patalpose, netoli baldų, sienų ar kilimų. Saugiau būtų naudoti tepalinius šildytuvus. Negalima vienu metu į elektros tinklą įjungti kelių elektrinių prietaisų, nes gali įvykti trumpas sujungimas, kuris taps gaisro priežastimi. Nemažai gaisrų kyla dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų, kurie dažniausiai naudojami statybininkų vagonėliuose, sodo namuose, garažuose. Anot R.Nagreckio, žmonės kelia didelį gaisro pavojų, kada ant krosnių, šildytuvų ir šių prietaisų vamzdžių džiovina rūbus, malkas ar kitas degias medžiagas. Ant šildymo prietaisų sukrauti daiktai nuo kaitros gali užsidegti, o liepsna - išplisti į kitas patalpas. Negalima šildymo prietaisų palikti be priežiūros arba su mažamečiais, senyvo amžiaus žmonėmis. „Dėl netvarkingų šildymo prietaisų kilę gaisrai pridaro didelių nuostolių gyventojams. Neretai po gaisro lieka tik namo pamatai“, - perspėjo R.Nagreckis. Kad ugniagesiai galėtų laiku suspėti į pagalbą kilus gaisrui, gyventojai turėtų pasirūpinti, jog nebūtų užstatyti privažiavimai prie pastatų ir vandens telkinių, hidrantų. Gyventojams būtų pravartu įsigyti ir autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
|
|
