Vienoje pirmokų klasėje – dvynukai ir trynukai

Šiemet Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos pirmokų klasė ypatinga: joje mokosi dvynukai ir trynukai. Linksmai nusiteikę vaikai beveik choru pasakojo vienas apie kitą ir pirmųjų savo mokslo metų įspūdžius.

Kiekvieną rytą į mokyklą keliauja kartu: trynukai (pirmoje eilėje iš kairės) Darius, Mantas ir Tomas Norvaišai bei dvynukai (antroje eilėje) Šarūnas ir Greta Stankai.

Tiek trynukai Darius, Mantas ir Tomas Norvaišai, tiek dvynukai Šarūnas ir Greta Stankai tvirtino esantys visiškai skirtingi.

„Šarūnas panašus į mamą, o aš - į tėtį“, - pagrindinį skirtumą tarp jos ir brolio nurodė Greta. Sesę papildė Šarūnas: „Greta padeda mamai arba žaidžia su lėlėmis, o aš važinėju dviračiu, žaidžiu su šuniuku. Kartą jis buvo pabėgęs – vos sugavome“, - linksmai pasakojo berniukas.

Septynmečiai brolis ir sesuo klasėje sėdi viename suole. Kadangi Greta yra pareigingesnė ir tylesnė, ji apramina labiau padūkusį Šarūną.

Klasės mokytoja Janina Adomaitienė trynukus, kad šie per pamokas neplepėtų, nusprendė pasodinti atskirai: kiekvienas suolu dalinasi su kitu bendramoksliu.

Trys broliai juokėsi: pasitaiko, kai nepažįstami žmonės Mantą su Tomu supainioja. Mokytoja juos jau atskiria.

Visi vaikai tvirtino, kad jiems smagiau kartu mokytis vienoje klasėje, nors tarpusavyje ir pasipeša. Jie pripasakojo daug išdaigų ir pokštų, kuriuos vienas kitam yra iškrėtę.

Dvynukų mama Erika Stankienė sakė, kad jos vaikai yra labai skirtingi. „Greta dažniau broliui nusileidžia, o šis mėgsta vadovauti“, - pasakojo pašnekovė.

Dabar E.Stankienė neįsivaizduoja, kaip reikėtų auginti vieną, o ne du vaikus. Nors nėštumo metu sužinojusi, kad pasaulį išvys du mažyliai, patyrė šoką. „Neatsimenu, kaip iš ligonės namo pėsčiomis parėjau. Juk niekas giminėje dvynukų neturi. Kaip iš tikrųjų sunku auginti dvynukus, supratau, kai jie gimė“, - prisiminė E.Stankienė.

Ji džiaugėsi, kad auginant vaikus, pagelbėjo vyro sesuo ir mama. Kai kartą teko savaitę vaikus prižiūrėti vienai, moteris pervargo, vis atrodė, kad nieko nespėja.

„Pasidariau grafiką: vienas miega, kitas tuo metu valgo. Po to – atvirkščiai“, - patirtimi pasidalino E. Stankienė.

Ji tiki, kad vaikus sieja ypatingas ryšys. Kai būdami septynių mėnesių abu vaikai susirgo, moteris dukrą slaugyti nuvežė savo mamai, o pati ėmė gydyti sūnų. Vos į namus grįžus tėčiui, Šarūnas puolė prie jo, o mamą atstūmė. „Žiūrėjo į mane tokiomis akimis, lyg kaltintų, kam sesutę atskyriau. Pati susigraudinau, tą patį vakarą nuvažiavau ir parsivežiau namo dukrą. Daugiau niekada jų neišskirdavau“,- pasakojo E.Stankienė.

Dabar, kai vaikai pradėjo lankyti mokyklą, ne tik rūbų, bet ir mokyklinių prekių jų tėvams tenka pirkti dvigubai daugiau. „Daiktus leidžiu išsirinkti patiems. Tik Šarūnas kartais pyksta, kad mergaitėms daugiau visko reikia“, - šypsojosi moteris.

Grįžę iš mokyklos, Valėnuose gyvenantys vaikai bėga mamai pasakoti dienos įspūdžių. „Greta skundžia Šarūną, o jis teisinasi, kad nieko nedarė“, - juokėsi E.Stankienė. Kadangi Šarūnas pamiršta, kas užduota namų darbams, mama visų pirma patikrina Gretos sąsiuvinius, tuomet – ir Šarūno.

E.Stankienė pastebi, kad Šarūną labiau negu mokslai domina technika: jis konstruoja ir ardo įvairius daiktus. Pavyzdžiui, abu vaikai gavo dovanų po dviratį: Gretos iki šiol - kaip naujas, o Šarūnas jį išardė – per tris mėnesius liko tik rėmas.

Trynukai su tėvais pavasarį iš Klaipėdos persikraustė gyventi į Jokūbavą pas savo močiutę Genovaitę Norvaišienę. Ji vaikus prižiūri, kai jie grįžta iš mokyklos, o tėvai dar yra darbuose.

„Iš pradžių labai jaudinausi, galvojau, kaip reikės su trynukais susitvarkyti. Tačiau jie manęs labai klauso, yra darbininkai. Aš raviu gėlynus, o jie parvažiuoja su vežimu man padėti. Nors dar tokio amžiaus, bet savarankiški: kambarius siurbliuoja, valo dulkes“, - anūkus gyrė G.Norvaišienė.

Moteris pastebėjo, kad vaikai – labai skirtingo charakterio. Mantas daugiau užsisklendęs savyje ir labiausiai mėgsta žiūrėti televizorių. Berniuką reikia mokėti prakalbinti, laukti progos, kuomet aplink nesisukioja kiti broliai. Darius labai mėgsta darbuotis, o Tomas pasižymi dideliu užsispyrimu. Tačiau kaip vaikystėje vienam pravirkus, verkdavo ir kiti, taip ir dabar: vienas eina kur nors, tai likę du broliai – irgi iš paskos.

G.Norvaišienė tris anūkus mokina rašyti. „Pasikviečiu po vieną ir mokau. Pyksta, kad iš karto neišeina, paašaroja, bet vis tiek rašo“, - sakė pašnekovė.

G.Norvaišienė pamena, kaip susijaudino jos sūnus, kai žmonai gimdant paaiškėjo, kad gims trynukai. Pora iki tol manė, kad šeima pagausės dvynukais.

„Sūnus nežinojo nė ką daryti. Atvažiavo pas mane, sako: trečiam vaikui tai drabužių nesame nupirkę“, - su šypsena pasakojo močiutė.

Ji sakė, kad kol broliai buvo mažesni, jiems pirkdavusi vienodas dovanas, o dabar išrenka skirtingas.

Patys šešiamečiai broliai tvirtino, kad jiems tėvai pažadėjo: jei gerai elgsis, šiemet per gimtadienį gaus po dviratį.

• Rašyti komentarą (0)