- Atkreipiu dėmesį, tarkim, kai kelią perbėga juoda katė. Pagalvoju, kad kas bloga neatsitiktų, gal labiau ir pasisaugau. Stengiuosi atkreipti dėmesį į ženklus, nors dar nėra atsitikę, kad bloga lemiantis ženklas ar prietaras atneštų nelaimę. Sapnais taip pat tikiu, tačiau nė karto dar nėra išsipildę.
Vaida Jasulaitienė:
- Nors nė vienas prietaras man dar nėra išsipildęs, bet kai juodas katinas perbėga kelią, pasidaro neramu. Sakoma, jei rytą viskas iš rankų krenta, visą dieną nesiseks. Taip ir atsitinka – jei nesiseka, tai nesiseka. Net nežinau, iš kur tas tikėjimas prietarais ateina – gal iš pasąmonės. Kad sektųsi, visada nešiojuosi šventą paveikslą.
Jurga Martikonienė:
- Tikiu prietarais, kurie susiję su vaikais. Pavyzdžiui, sakoma, kad jei pirmasis kūdikio dantis išdygo viršutiniame žandikaulyje – vaikas bus prieštaringas, su charakteriu. Tikiu ir prietarais apie orą. Šiais metais buvo daug riešutų, tad žiema turėtų būti gili ir šalta. Anksčiau tikėdavau ir juodais katinais, ir veidrodžio šukėmis – dabar lioviausi tikėjusi.
Vaida Bertašienė:
- Neteikiu jokios reikšmės prietarams. Ir katė kelią perbėga, girdėjau, kad veidrodžio šukės atneša nelaimę. Tačiau visa tai netikra, gal net atėję iš Viduramžių, kai vyko raganų medžioklė. Aš apie įvairius prietarus girdžiu šnekant žmones. Nors pati jais netikiu, manęs nenervina tokios kalbos.
