Iniciatyvinė grupė įsitikinusi, jog atsiradus Salantų savivaldybei – atsirastų gerokai daugiau darbo vietų, susidarytų palankesnės sąlygos privačiam verslui, žemės ūkio gamybai plėtotis. Vietoje būtų sprendžiami jaunimo užimtumo klausimai.
Salantų savivalda užtikrintų tolygų viso regiono gyvenviečių vystymąsi. Tai garantuotų dabartinė rinkimų sistema – kiekviena gyvenvietė turėtų savo atstovą naujai įsteigtoje savivaldybės taryboje.
Įkūrus Salantų savivaldybę, jos taryba pati disponuotų savo biudžetu, regiono ekonominę ir socialinę plėtrą planuotų atsižvelgdama į gyventojų reikalavimus, pageidavimus ir poreikius.
Anot siekiančių Salantų savivaldos, Salantų kraštas taptų patrauklesnis Lietuvos ir užsienio investicijoms, o kiekvienas savivaldybės gyventojas rūpimus klausimus galėtų spręsti ir gauti išsamią informaciją bei pagalbą vietoje, tai yra Salantuose.
Apie neigiamas naujos savivaldybės pasekmes lankstinuke jokios informacijos nesuteikta.
Šimtas argumentų “prieš”
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas dėl naujų savivaldybių steigimo arba esamų smulkinimo turi vieną nuomonę: naujų savivaldybių atsiradimas – didžiulė klaida.
“Jeigu man būtų leista, aš išsakyčiau šimtą argumentų “prieš”, kodėl nereikia steigti naujų ar smulkinti esamų savivaldybių”, - “Pajūrio naujienoms” sakė R.Malinauskas, įsitikinęs, jog naujų savivaldybių steigimo idėją paprastai iškelia tie politikai, kurie nori tapti meru, tarybos nariu, bet jiems didesnėse teritorijose nepasiseka to padaryti.
“Nesusitaikydami su tokia padėtimi, jie imasi iniciatyvos dėl naujos savivaldybės steigimo, tikėdamiesi joje užimti lyderių pozicijas”, - savo nuomonę išsakė Savivaldybių asociacijos prezidentas.
Jis, palyginęs dabartinę situaciją su kitu laikmečiu – 1996-1997-aisiais metais, teigė, jog tada savivaldybės gyveno kitomis ekonominėmis sąlygomis, pagal kitus finansavimo iš valstybės biudžeto kriterijus. “Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi: savivaldybės, galima sakyti, gyvena rinkos sąlygomis, jos tam tikra prasme tarpusavyje yra konkurentės. Savivaldybėms pasiekiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, tačiau laimi stiprūs projektai, stiprios savivaldybės, galinčios valstybės lygmeniu konkuruoti dėl “lėšų maišelio”, - kalbėjo R.Malinauskas.
Druskininkų meras, remdamasis savo patirtimi, teigė, jog jau esamoms savivaldybėms sunku prisikviesti gerų specialistų, tai kaip gi kadrų problemą spręs naujai besikurianti savivaldybė – laiko eksperimentams nebus: ir naujai įkurtai savivaldybei iškart reikės kompetentingų darbuotojų. Be to, daugelis – maždaug 90 proc. – naujai besikuriančių savivaldybių neturi administracinių pastatų. “Negalinti su kitomis savivaldybėmis daugeliu atvejų konkuruoti nauja savivaldybė kelerius metus bus pasmerkta gyventi tik iš to, ką gautų iš biudžeto. Dėl to labai nukentėtų naujos savivaldybės regione atsidūrę žmonės”, - įsitikinęs R.Malinauskas.
Lietuvos savivaldybių asociacija savo oficialią nuomonę – kad steigti naujas savivaldybes yra netikslinga – pareiškė ir Vidaus reikalų ministerijai, kuri šiuo klausimu pasitarti buvo sukvietusi miestų, rajonų merus, jų pavaduotojus.
Šiame pasitarime dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Mažeika “Pajūrio naujienoms” sakė, kad dar nėra atsakyta į klausimus, kuriuos kelia dauguma rajonų vadovų: ar įsteigtose savivaldybėse atsiras visos institucijos, kurios turi teikti žmonėms paslaugas, kiek tai kainuos, ar tikrai naujos savivaldybės sugebės pritraukti specialistų, kaip bus koreguojami bendrieji savivaldybių planai, kuriems parengti jau dabar išleidžiama nemažai lėšų, ir panašiai.
“Daugelyje Europos šalių savivaldybės yra stambinamos, kad jos galėtų vykdyti stambius projektus ir įsisavinti dideles lėšas. Lietuvoje daroma atvirkščiai. Pasitarime buvo iškelta mintis, kad mes posakį “savivaldą – arčiau žmonių” suvokiame iškreiptai arba tiesiogiai – kad kiekviename miestelyje reikia įkurti po savivaldybę, - pasitarimą Vidaus reikalų ministerijoje komentavo Juozas Mažeika. - Tačiau mūsų rajono tarybos sprendimas buvo demokratiškas – mes pritarėme iniciatyvai steigti Salantų savivaldybę. O toliau juk pats gyvenimas parodys, kas teisus, o kas ne. Prieštarauti iniciatyvoms mes negalime: jeigu Salantai įvykdys savivaldybei keliamus reikalavimus, jeigu tam pritars žmonės – vadinasi, pasirinkta teisingai”.
Ne vienadienė procedūra
Pirminiais duomenimis, naujai įsteigtai Salantų savivaldybei turėtų priklausyti mūsų rajono Salantų miesto, Kūlupėnų, Imbarės seniūnijos, dalis Darbėnų seniūnijos - Grūšlaukė, Plungės rajono – Šateikiai, Gintališkė, dalis Platelių, Skuodo rajono – Notėnai, dalis Mosėdžio.
Sprendimas steigti ar ne naują savivaldybę turi būti priimtas ne vėliau kaip likus 1,5 metų iki naujų savivaldybių tarybų rinkimų.
Viena iš procedūrų, steigiant naują savivaldybę, - gyventojų, kurie papuola į naują savivaldybę, apklausa. Įsakymą dėl apklausos organizavimo turi pasirašyti vidaus reikalų ministras.
“Pasitarime Vidaus reikalų ministerijoje buvo pripažinta, kad iki šiol vykusiose gyventojų apklausose dalyvavo 10-29 proc. gyventojų, ir aktyviausi buvo gyventojai tos vietovės, kurioje ir siekiama įsteigti naują savivaldybę, - sakė rajono vicemeras. – Svarbiausia, kad per apklausą žmonės nebūtų verčiami balsuoti “už” ir kad žmonės nebūtų supriešinti”.
Sprendimą dėl naujos savivaldybės steigimo pagal Vyriausybės siūlymą turi priimti Seimas.
Kaip sakė Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Noreikienė, ministerija pagal specialią metodiką turės įvertinti apklausos rezultatus, ekonomiškai pagrįsti, ar nauja savivaldybė bus pajėgi išsilaikyti, kokios yra valstybės biudžeto galimybės. Bus atsižvelgiama ir į tokį kriterijų, kaip nuotolis tarp naujai formuojamos ir esamos savivaldybės.
“Tik tada ir bus parengti teisiniai aktai”, - teigė R.Noreikienė.
