Palangos parką išgarsino kunigaikštienė Birutė ir grafai Tiškevičiai

„Parkas „dėvisi“. Jį, kaip tautos kultūros paveldo objektą, taip pat reikalinga restauruoti. Baigia sutrūnyti tvenkinio tilteliai, dūlija požeminės komunikacijos. Iš grafų laikų neišliko arklidės, ledainė, - tvirtino Palangos botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas. – Paminklų restauravimo dirbtuvės yra parengusios parko renovacijos projektą. Paramos tikimės iš europinių fondų“.

Palangos botanikos parkas, sukurtas prieš 110 metų, yra angliškojo arba klasikinio stiliaus parkas. Jam būdingos griežtos linijos, erdvės bei šviesos ir spalvų žaismas augmenijoje ir tvenkinių vandens paviršiuje.

Archyvuose rado prosenelio rengtą projektą

A.Sebeckas sakė, jog neseniai paaiškėjo įdomių istorinių faktų. Savo vestuves atšvęsti parke sumanė jo įkūrėjo, prancūzų landšafto architekto Eduardo Andrė proanūkė. Ji buvo atvykusi užpernai ir pasakojo, jog tvarkydama giminės archyvą aptiko Palangos parko dokumentus: prosenelio rengtą projektą, kitokius brėžinius.

„Tad restauruojant parką vėl būtų galima sugrįžti prie pirminio autoriaus projekto“, - mano parko vadovas.

Palangos botanikos parkas yra išlaikomas vien Palangos savivaldybės lėšomis. Kasmet jo priežiūrai yra skiriama 1,5 mln. litų.

Šiuo metu parko plotas užima 101,3 ha: medynai - 60 ha, pievos - 24,5 ha, gėlynai - 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,2 ha. Rytinėje parko pusėje sovietmečiu buvo pastatyta oranžerija, kurioje auga apie 200 rūšių retų augalų.

Parką per metus prižiūri vidutiniškai 36 darbuotojai. Palangos botanikos parką per metus aplanko apie pusė milijono žmonių.

Parko paplūdimys jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Jam suteiktas Mėlynosios vėliavos sertifikatas.

Palangos parkas – vienas gražiausių Europoje

Palangos botanikos parkas buvo įkurtas prieš 110 metų, grafų Tiškevičių laikais. Tačiau ši pajūrio vietovė su stūksančiu alkakalniu buvo žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų: sakoma, jog didžiojo mūsų tautos karvedžio tėvas, kunigaikštis Kęstutis čia nusižiūrėjęs vaidilutę Birutę, ją pasigrobęs ir išsigabenęs į sostinę Trakus.

A.Sebeckas pasakojo, kad parką senieji palangiškiai vadinę Birutės mišku arba Tiškevičių parku.

„Palangos parkas yra vienas gražiausių angliškojo stiliaus parkų Rytų Europoje, palytėtas pasaulinio garso landšafto architekto E.Andrė plunksnos ir rankos, - kalbėjo A.Sebeckas. - Garsųjį architektą į Palangą pasikvietė grafai Feliksas ir Antanina Tiškevičiai. Parkas buvo įkurtas tais pačiais metais – 1897-asiais, kaip ir jo apsuptyje pastatyti rūmai. Tiškevičių rezidenciją pastatė pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą.

E.Andrė sakė, jog kuriant parką, reikia būti tapytoju ir poetu, architektu ir sodininku. Palangos parkas Lietuvoje yra labiausiai prižiūrimas, nors mūsų šalyje šis prancūzų architektas dar sukūrė Trakų Vokės, Lentvario bei Užtrakio parkus. Kuriant parką pagrindine medžių rūšimi buvo palikta čia auganti pušis. Natūraliame kraštovaizdyje formuojant parką, esmė – į ūksmingą vietovę įleisti kuo daugiau šviesos. Todėl kirtimvietėse architektas „žaidė“ medžių lapijos spalvomis“.

Medžius bei krūmus – jų buvo apie 500 – pasodino belgų sodininkas B.de Kulonas. Medeliai į Palangą buvo atvežti iš Karaliaučiaus, Berlyno ir kitų Europos botanikos sodų.

Duoklė legendinei palangiškei - Birutei

Parko teritorijoje išliko didžioji dalis statinių, kurių svarbiausias - grafų rūmai. Juose nuo 1963 m. įkurtas Gintaro muziejus. Muziejuje sukaupta per 30 tūkst. eksponatų. Prie rūmų prigludusi Tiškevičių koplyčia.

Pietinėje rūmų pusėje įkurtame rožyne pasodinta per 80 rūšių rožių. Į rožyną 1983 m. iš Vilkėnų dvaro, esančio netoli Švėkšnos, buvo atgabenta prancūzų skulptoriaus H.L.Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“). Vienas iš įdomiausių parko akcentų – Birutės kalnas, legendomis apipinta Palangos vietovė. Šis kalnas – pagonių laikų alkavietė, kurioje archeologai aptiko XIV a. paleoastronominį įrenginį. Manoma, jog degantis laužas atstodavo ir švyturį iš jūros sugrįžtantiems žvejams. 1506 m. ant to kalno pirmieji krikščionys pastatė Šv.Jurgio arba Birutės kalno koplyčią. Išlikusiuose istoriniuose šaltinuose rašoma, kad pagoniškas Birutės kultas Palangoje buvo praktikuojamas iki XIX a. pabaigos.

Koplyčia ant Birutės kalno buvo atstatinėjama nesyk. Kalno papėdėje grafas Feliksas Tiškevičius savo pamaldžiai žmonai Antaninai 1900 m. pastatė lurdą. Kalno pašonėje stovi Birutės skulptūra. Manoma, jog čia buvo kunigaikštienės Birutės kapas: išliko legenda, jog gyvenimo pabaigoje iš Trakų kunigaikštienė sugrįžo į gimtąją Palangą.

Išlikę istorinių užuominų, jog vaidilutę Birutę pasigrobęs kunigaikštis Kęstutis pakeliui į Trakus su savo palyda buvo apsistojęs nakvynės Žibininkų kaime.

Parką puošia skulptūros. Priešais parko parterį stovi „Laiminančio Kristaus“ skulptūra, pastatyta prieš 100 metų. Sovietmečiu ji buvo nugriauta ir naujai atstatyta 1993 m. Pagrindinėje alėjoje skulptūrą „Eglė – žalčių karalienė“ vienos archaiškiausių lietuvių tautos pasakų motyvais sukūrė skulptorius Robertas Antinis. Dešinėje pusėje pagrindinės alėjos, ant jaunimo kalnelio stovi skulptūra „Šaulys“, sukurta pagal M.K.Čiurlionio paveikslą iš ciklo „Zodiakas“. Baltų laikais šiame kalne buvo pagonių kapinynas. Vėliau jame žydai įkūrė savo kapines, kurios veikė iki 1892 m.

• Rašyti komentarą (0)