Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kaimai sensta, o vienkiemius graibsto jaunos šeimos

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2007-09-21

Kretingos rajone tuštėja kaimai. Tačiau vienkiemiai ir vaizdingos gyvenviečių sodybos – deficitas. Jas graibsto ne tik ramybės ištroškę pagyvenę žmonės, bet ir jaunos šeimos. Pasak Kretingos rajono seniūnų, rajone - aktyvi ne tik emigracija į užsienį: vyksta ir nuolatinė migracija tarp rajonų bei seniūnijų.

Juventas Fovas į Kretingą atsikraustė iš Šakių. Nors įsikurti naujoje vietoje ne taip paprasta, pasak jaunuolio, nereikia bijoti keisti savo gyvenimo.

„Migraciją Kartenos seniūnijoje net galiu pavadinti intensyvia. Daugiau atsikrausto, negu išsikrausto. Įdomu tai, kad didžioji dauguma naujakurių – jaunos šeimos. Pardavę butus žmonės perka sodybas, atsikelia gyventi su mažais vaikais“, - pasakojo Kartenos seniūnijos seniūnė Zita Rapalienė.

Šioje seniūnijoje besikuriančios jaunos šeimos pagerino ir Kartenos vidurinės mokyklos padėtį. „Kadangi atsikrausčius jauniems naujakuriams seniūnijoje padaugėjo vaikų, išliks seniūnijos mokyklos“, - džiaugėsi seniūnė.

Gimstamumas seniūnijoje mažėja. „Mirčių skaičius, deja, viršija gimstančių skaičių“, - sakė Z.Rapalienė.

Tokia pat padėtis ir Darbėnų seniūnijoje – ten kūdikių gimstamumas kasmet vis mažesnis. „Netikiu, kad jis ir padidėtų. Jauni žmonės išvyksta iš kaimų į miestus arba į užsienį. Kaimas sensta“, - teigė Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas.

Z.Rapalienė įsitikinusi: migruodami žmonės visiškai nebijo keisti gyvenimo sąlygų ir darbo. Kartenos seniūnijos gyventojai važinėja į darbą net į Klaipėdą, Karteną, Kretingą. „Atsikraustantys gyventi į mūsų seniūniją nesijaudina dėl darbo ir praktiškai visi jį turi. Šiuo metu Darbo biržoje užsiregistravę tik du Kartenos seniūnijos gyventojai. Taigi seniūnija patogi gyventi visais atžvilgiais – darbo yra, ramios sodybos, kuriose patogu ir saugu augti vaikams“, - kalbėjo Z.Rapalienė.

Darbėnų seniūnijoje taip pat netrūksta darbo, tačiau jos seniūnas E.Stalmokas pripažino, kad kaimai senėja ir net nyksta. „Darbėnų seniūnija patogi gyventi – visi, kas nori, randa darbo. Tačiau dauguma įsigyjančių sodybas seniūnijoje – pagyvenę žmonės. Jie trokšta ramybės, nuošalumo. Tai, kad jauni žmonės migruoja, - jau tendencija. Dėl mažo atlyginimo jaunesni seniūnijos gyventojai bėga dažniausiai į Airiją. Emigracijos priežastis, be abejo, yra užmokestis už darbą. Užsienyje jis didesnis. Todėl iš seniūnijos išvykę žmonės nelabai skuba sugrįžti“, - sakė E.Stalmokas.

Nors, pasak seniūno, Darbėnų seniūnijoje darbo netrūksta. Jo nuomone, sparčiai augant atlyginimams statybų sferoje, greitai į užsienį nebebus verta važiuoti. „Atokesnių kaimų gyventojai grupėmis važinėja į darbus kituose miestuose. Dauguma jų dirba statybose ir pradeda uždirbti beveik tiek pat, kiek ir išvykę į užsienį. Manau, emigracija iš seniūnijos į užsienį greitai liausis“, - įsitikinęs E.Stalmokas.

Kol Kretingos rajono gyventojai laimės ieško užsienyje, užsieniečiai atvyksta į rajoną. Šiuo metu mūsų rajone laikinai gyvena apie šimtas užsienio gyventojų. Daugiausia – iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Kretingoje laikinai apsistoję žmonės iš Kenijos, Vokietijos, Surinamio, nuolat gyvena du Švedijos piliečiai. „Iš laikino gyventojo nuolatiniu galima tapti sukūrus šeimą su Lietuvos piliečiu. Jei santuoka per penkerius metus neišyra, iš laikino gyventojo statuso užsienietis gauna nuolatinio gyventojo statusą“, - sakė Migracijos poskyrio viršininko pavaduotoja Zita Kontenienė.

Juventas Fovas iš Šakių nesirinko užsienio. Kaip naują gyvenamąją vietą jis pasirinko Kretingą. „Kretingoje įdomiau nei kur kitur. Čia susiradau darbą, baigsiu mokyklą. 18-ka metų gyvenau toje pačioje vietoje, su tėvais. O Kretinga – kažkas naujo, čia turiu naujų draugų, netoli jūra. Be to, norėjosi pagyventi atskirai nuo tėvų. Per praėjusias šv. Velykas atvažiavau pas draugą. Taip ir pasilikau Kretingoje“, - pasakojo 19-metis J.Fovas.

Kretingiškiu tapusio jaunuolio nuomone, migruoti iš vienos vietos į kitą – ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. „Jie būsi pasyvus, niekas savaime nepasidarys. Reikėjo susirasti mokyklą, darbą, butą. Sunkiausia, kai reikia viską įsigyti – baldus, indus, kitas buitines priemones. Tačiau pamažu kuriu savo naują buitį“, - pasakojo vaikinas.

Jis tikino kretingiškiu ketinantis būti dar bent dvejus metus – tol, kol baigs vakarinę mokyklą. „Nemėgstu ilgai užsibūti vienoje vietoje. Todėl po dvejų metų galiu iš Kretingos ir išsikraustyti“, - kalbėjo J.Fovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas