Septynaukščių statybos istoriją gyventojai pavadino detektyvu

Vis dar neaiški žemės sklypo Mėguvos g.13/Teresiečių g.6 Kretingos mieste ateitis: ar nepaisydama visuomenės nepritarimo panevėžiečių bendrovė “Renostera” vis dėl to jame pastatys du septynaukščius.

Gyventojai, pretenzijas dėl septynaukščių statybos reiškiantys nuo šių metų vasario mėnesio, atsakymų nei iš rajono valdžios, nei iš teisėsaugos institucijų nesulaukė iki šiol.

Jie juokauja tapę detektyvais ir patys aiškinasi, ar teisėtai Vytautas Kaunas atsiėmė senelio Baltramiejaus Kauno žemę, kurią pardavė bendrovei „Renostera“. Gyventojai taip pat abejoja, ar sklypo detalusis planas rengiamas skaidriai.

Aldona Vaičiulienė (kairėje) ir daugiabučio gyventojų bendrijos „Dainava“ pirmininkė Irena Šleinienė priešinasi septynaukščių statybai.

Bendrovė „Renostera“ ketina 32,43 aro plote pastatyti du septynių aukštų gyvenamuosius namus. V. Kudirkos gatvės 14 namo savininkė Aldona Vaičiulienė ir 7-o daugiabučio namo gyventojų bendrijos „Dainava“ pirmininkė Irena Šleinienė baiminasi, kad tuomet nebeliks dviejų per sklypą einančių įvažiavimų. Užtvėrus vieną jų, V.Kudirkos 7-ojo namo trečiosios laiptinės gyventojai nebegalės privažiuoti prie šalia namo stovinčių penkiolikos garažų.

Šiame sklype yra pastatyti ir elektros stulpai, kuriuos, gyventojų žiniomis, ketinama nuversti.

Tarp V.Kudirkos 14-ojo ir 7-ojo namų žadama nutiesti šiluminę trasą. Ten jau yra vandentiekio linija, gaisrinės įvadas. Gyventojų teigimu, šioje vietoje nutiesti dar ir šiluminę trasą nebeįmanoma, nes nebėra vietos.

Septintuoju numeriu pažymėtas penkiaaukštis V.Kudirkos gatvę dalina į dvi dalis. V.Kudirkos 14 namas, priklausantis A.Vaičiulienei, yra sublokuotas su Nijolės Garjonienės namu. Abiejų savininkių bendra žemė, kurios plotas - 13 arų, ribojasi su bendrovės „Renostera“ įsigytu sklypu.

A.Vaičiulienės namas iš šiaurinės ir vakarinės pusių yra apsuptas dviejų penkiaaukščių. Jei iš pietinės pusės bus pastatyti du septynaukščiai, A.Vaičiulienės namas bus tarsi izoliuotas. „Visai nebematysiu saulės“, - sakė moteris.

A. Vaičiulienė nuogąstauja: kokia bus jos žemės vertė, jei šalia bus pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė. Ją įrengiant turėtų būti paaukštinta žemė. „Koks liks mano daržas, žemė, kai į ją tekės purvas?“, - svarstė moteris.

A.Vaičiulienė ir I.Šleinienė baiminasi, kad vykstant septynaukščių statybai, nuo žemės vibracijos gali pradėti skilinėti aplinkinių namų sienos. Per tokias statybas gali sugriūti A. Vaičiulienės namas, pastatytas 1885 metais.

A.Vaičiulienė tris kartus kreipėsi į rajono Savivaldybę. Atsakymų ji taip ir negavo. Jai buvo atsiųstas tik detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimo protokolas, kuriame ji pati dalyvavo.

I.Šleinienė pasakojo, kad apie ketinimus statyti septynaukščius ji sužinojo atsitiktinai. Prieš rajono Savivaldybės tarybos rinkimus jai nepažįstamas žmogus atnešė detalųjį planą ir pasakė: „Jums vertėtų tai žinoti“. Atsivertusi planą I.Šleinienė nustėro: kaimynystėje žadama statyti septynaukščius. Su šiuo planu bendrijos pirmininkė supažindino namo gyventojus. Jei nepažįstamasis nebūtų atnešęs detaliojo plano I.Šleinienei, gyventojai nebūtų galėję vetuoti žadamos statybos.

Septynaukščių statyba turėjo prasidėti gegužės mėnesį – jau buvo išpjauti sklype augę dideli seni medžiai.

I.Šleinienė ir A.Vaičiulienė teigė, kad aplinkiniams gyventojams buvo leista statyti ne aukštesnius negu dviejų aukštų namus. Jos stebisi, kodėl „Renosterai“ padaryta išimtis. Gyventojai neprieštarautų, jei būtų statomi ne didesni negu dviejų aukštų namai. Jų teigimu, atstumai tarp namų turi būti tokio dydžio, koks yra pastato aukštis: įvykus nelaimei, griūdami namai neužvirstų vienas ant kito. Pastačius du septynaukščius 32,43 aro plote, šis reikalavimas nebūtų įvykdytas.

Pašnekovių teigimu, kaskart atėjus į susirinkimus, detalusis planas būna pakeistas. Todėl gyventojams kaskart iš naujo tenka rašyti pretenzijas. Į kiekvieną susirinkimą ateina 10-12 gyventojų. „Jie klysta, jei mano, kad mums nusibos vaikščioti į susirinkimus ir rašyti pretenzijas“, - sakė I.Šleinienė.

A.Vaičiulienė ir I.Šleinienė stebėjosi, kaip buvo galima 6,58 aro padidinti žemės sklypą. Teritorijos, kurioje buvo formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti, detalųjį planą patvirtino Kretingos rajono savivaldybės taryba 2000 metų kovo 16 dieną. Pagal šį planą žemės sklypo plotas – 0,2572 ha. Tačiau nuosavybės teisėms atkurti V.Kaunui suformuotas 0,3243 ha ploto Mėguvos g.13/Teresiečių g.6 sklypas, kurį patvirtino rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis. Šį pažeidimą užfiksavo Seimo kontrolierė Zita Zamžickienė, kuri Kretingos apylinkės prokuratūrai rekomendavo išsiaiškinti, ar V.Kaunui žemė buvo grąžinta teisėtai.

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Mamertas Paulikas teigė, kad tyrimas dar tebevyksta ir atsisakė tai komentuoti. M.Paulikas neprognozuoja, kada tyrimas bus baigtas. Jis tvirtino, kad apie tyrimo rezultatus suinteresuoti gyventojai bus informuoti raštu.

M.Pauliko žiniomis, V.Kaunas šiuo metu serga.

Žmonės mano, kad Vytautas Kaunas neteisėtai atsiėmė savo senelio Baltramiejaus Kauno žemę. B.Kaunas iki nacionalizacijos Kretingos mieste nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės sklypą. Senieji gyventojai pamena, kad Mėguvos g.13/Teresiečių g.6 sklype seniau buvęs arklių ir šieno turgus, vaikai ten žaidę futbolą. Senoliai pamena, kad B.Kauno žemė buvusi ten, kur dabar stovi V.Kudirkos g. 7-asis namas. A.Vaičiulienės ir I.Šleinienės teigimu, senieji gyventojai apie šiuos faktus prokurorams neliudija, nes baiminasi, kad V.Kaunas gali sutrukdyti atsiimti jų pačių žemę. Pašnekovių teigimu, nesama jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta Baltramiejaus Kauno žemės vieta. „Jokio plano nėra. Planą pasidarė pats Kaunas“, - sakė moterys.

• Rašyti komentarą (3)