Klimatas šyla: sustabdysime procesą, adaptuosimės ar žūsime

Rugsėjo 15 dieną Palangoje Didžiosios Britanijos ambasadorius Kolinas Robertsas surengė apskritojo stalo diskusiją "Klimato kaita Lietuvoje: rizikos įvertinimas ir valdymas". Mintimis apie klimato kaitos grėsmę dalijosi Seimo narė Birutė Vėsaitė, Jungtinės Karalystės parlamento nariai, Vilniaus universiteto mokslininkai, klimato kaita susirūpinusių šalies visuomeninių organizacijų, Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovai.

Britai vieningi prieš klimato kaitos grėsmę

"Prieš penkerius-dešimt metų negalėjau įsivaizduoti, kad Didžiosios Britanijos parlamentas bus toks vieningas dėl sprendimų klimato pokyčių grėsmei mažinti",- sakė ambasadorius Kolinas Robertsas, pažymėdamas, kad klimato kaita susirūpinusi ir Jungtinės Karalystės plačioji visuomenė.

Visuomenei tai taip svarbu, jog politinė partija, nenurodžiusi klimato kaitos kaip vieno iš svarbiausių prioritetų, turi nedaug šansų būti išrinkta į valdžią. Parlamentas, Vyriausybė, savivaldybės, mokyklos, įmonės, pavieniai asmenys klimato kaitą vertina kaip didelę grėsmę gerovei ir saugumui. Daugeliui ši grėsmė yra didžioji šio amžiaus problema, jos poveikis lyginamas su dviejų pasaulinių karų ir didžiosios depresijos padariniais. Klimato atšilimas daugiau negu 2 laipsniais kelia realią grėsmę. Šį procesą galima sustabdyti stabilizavus anglies dioksido (CO2) išmetimą ties 450-550 g/km riba.

Kad stabilizuotų CO2 išmetimą į aplinką, britai siekia sukurti mažai anglies dvideginio į aplinką išmetančią ekonomiką.

Kioto protokolą pasirašiusios 27 ES šalys narės išmetamų teršalų kiekį iki 2020 metų yra numačiusios sumažinti 20 proc. Didžioji Britanija šį tikslą užsibrėžė pasiekti iki 2010 metų, o iki 2050-ųjų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 50 proc. Britai tą daro būdami įsitikinę, kad kaštai klimato pokyčiams švelninti yra dideli, bet nieko nedarant jie bus milžiniški.

Jungtinė Karalystė inicijavo prekybos emisijomis (anglies dvideginio taršos leidimai) sistemą šalies viduje ir prijungė ją prie ES sistemos, kai ši buvo sukurta. 2001 metais šalyje buvo įvestas klimato kaitos mokestis, kurį moka pramonės ir valstybės subjektai, priklausantys nuo degalų sunaudojimo. Jo dydis priklauso nuo degalų sunaudojimo ir nustatomas pagal išmetamų teršalų kiekį. Štai mokestis už naftą yra didesnis negu už dujas ir skatina keisti kurą. Iš šių mokesčų šalyje sukurtas "Anglies dvideginio fondas", kuris teikia patarimus ir pagalbą siekiantiems sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Investuojantys į efektyvų energijos naudojimą bei išmetamų teršalų kiekio mažinimą yra skatinami mokestinėmis lengvatomis. Skatinama energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba.

Ketinama įdiegti internetinį CO2 skaičiuotuvą, leisiantį kiekvienam nusistatyti į aplinką išmetamo CO2 kiekį ir sužinoti, kaip jį sumažinti. Šiuo metu projektuojami 5 nauji "klimato požiūriu neutralūs miestai", turėsiantys po 20 tūkst. gyventojų. Britai atidžiai stebi geriausius kovos su klimato kaita pavyzdžius kitose šalyse, juos itin domina ambicingas Švedijos planas kurti naftos nenaudojančią pramonę. "Klimato saugumas gali būti užtikrintas tik dalyvaujant visai visuomenei. Kad suprastumėte, kokį nerimą klimato kaita kelia mūsų visuomenei, kviečiu apsilankyti mūsų nacionalinės kampanijos "Esame kartu" interneto svetainėje (www.together.com)",- pasiūlė Kolinas Robertsas.

Kodėl britams svarbu klimato kaita Lietuvoje

"Mes pripažįstame, jog kad ir ką darytume Jungtinėje Karalystėje ar net Europoje, savo tikslų nepasieksime, jeigu neturėsime platesnės tarptautinės bendruomenės paramos",- teigė Didžiosios Britanijos ambasadorius Kolinas Robertsas. Ambasadorius neigė Lietuvoje girdimus argumentus, verčiančius abejoti klimato atšilimo grėsme, susitaikyti su ja. Vienas iš tokių argumentų - kad kova su klimato kaita yra turtingųjų šalių prabangos dalykas, kitas - kad Lietuvai klimato kaita bus naudinga: prailgės poilsio sezonas, bus daugiau turistų, našesnis žemės ūkis, mažesnės sąskaitos už šildymą. "Aš tai pavadinčiau klaidinga argumentacija. Net jeigu klimato kaita atneštų tokią naudą, žala būtų didesnė negu nauda",- teigė Kolinas Robertsas. Lietuva tampa vis labiau integruota ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybe, todėl tai, kas paveiks Pietų Europą, ar netgi Afriką - paveiks ir Lietuvą. Yra ir kitų grėsmių - Baltijos jūros lygio kilimas, dažnėsiančios pakrantę niokojančios audros, Lietuvai grės šilto oro sąlygojamos ligos ir plintančios parazitinės infekcijos. Šalį paveiks masinė žmonių imigracija į Europą.

Klimato kaita Lietuvos požiūriu

Lietuvos parlamentarė Birutė Vėsaitė pritarė nuostatai, kad klimato kaita nepripažįsta valstybių sienų ir tai yra grėsmė pasauliui. Neseniai grįžusi iš susitikimo su Afrikos šalių parlamentarais B.Vėsaitė pažymėjo, jog aplinką labiau teršia išsivysčiusios šalys, o nuo tos taršos labiausiai kenčia atsilikusios Azijos, Afrikos šalys, kurias siaubia cunamiai, potvyniai, sekina sausros. "Lietuvoje pasirodė skėriai, Baltijos jūroje - rykliai, Lenkijos upėse atsirado piranijų",- kalbėjo parlamentarė.

B.Vėsaitė paminėjo priemones, kurių imasi Lietuva vadinamajam šiltnamio efektui mažinti. Iki 2015 metų turėtų būti baigta naujos atominės elektrinės (AE) statyba. AE bus alternatyva termofikacinėms elektrinėms, išmetančioms didelius CO2 kiekius į atmosferą. Iki 2010 metų 12 proc. šaliai reikalingos energijos turėtų pagaminti atsinaujinančią energiją naudojančios jėgainės - vėjo, kūrenamos biokuru. B.Vėsaitės teigimu, Lietuvoje kasmet prarandama apie 1 mlrd. litų dėl prastą šiluminę izoliaciją turinčių gyvenamųjų namų apšildymo. "Vyriausybė pasiryžusi 50 proc. kompensuoti namų apšiltinimo išlaidas, tačiau problema - trūksta statybininkų",- sakė B.Vėsaitė. Jos nuomone, siekiant mažinti išmetamo CO2 kiekį, svarbu gerinti kelius, ne vien transporto priemones keisti naujomis, mažiau teršiančiomis aplinką. Daugiau krovinių gabenti geležinkeliais. Šviesti visuomenę, kad kiekvienas taupytų elektrą, kitą energiją. "Televizoriaus ekrane, užuot raginę išsaugoti baltąją mešką, paraginkime užgesinti bereikalingai degančią elektros lemputę",- kritikavo parlamentarė švietėjišką reklamą.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Egidijus Rimkus, priminęs, jog natūralus šiltnamio efektas žemėje egzistavo nuolat, pažymėjo, jog žmogus savo veikla pažeidė susiklosčiusią ekosistemą. Štai Lietuvoje iškertami miškai, kurie absorbuoja CO2. "Per artimiausius 100 metų klimato pokyčiai bus labai dideli. Europoje labiausiai nukentės Viduržemio jūros regionas - oro temperatūra vasaromis išaugs, o kritulių sumažės beveik dvigubai. Lietuvoje bus +2,5 C šilčiau. Daugės kritulių, kils Baltijos jūros lygis ir dėl upių žiemą sunešamo vandens. Vyraus vakarų krypčių vėjai, jūra atims dalį sausumos",- aiškino mokslininkas. E.Rimkaus nuomone, Lietuvai adaptacija prie klimato pokyčių yra ne mažiau svarbi negu šiltnamio efekto mažinimas.

"Visuomenės gąsdinti nereikia, bus kaip Liudvikui Penkioliktajam, nusprendusiam - "Po manęs - nors ir tvanas". Visuomenę reikia informuoti",- kalbėjo mokslininkas.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos valstybės ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygandas Ušackas ta pačia visuomenės bauginimo klimato atšilimu tema pašmaikštavo, kad, jeigu nebus imtasi priemonių, jo gimtasis Skuodas taps Baltijos pakrantės kurortu.

Diskusija "Palangos" viešbutyje Palangoje - nebe pirmas Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Kolino Robertso renginys Lietuvoje, siekiant atkreipti Lietuvos valstybės dėmesį į klimato pokyčių grėsmes, skatinti Lietuvą veikti, kad klimatas būtų saugus.

• Rašyti komentarą (0)