Per parko šventę „grafai“ svečius vaišino arbata

Dvi savaitgalio dienas – rugsėjo 15 ir 16–ąją - Palangoje įvyko renginiai, skirti Birutės parko 110–osioms metinėms. Šventė, prasidėjusi paroda „Birutės parko istorija ir menas“ parko Sargo sodininko namelyje, persikėlė į Tiškevičių rūmus, parką, rožyną bei rotondą. Čia vyko koncertai, meno akcijos, spektakliai. Šventės rengėjas – Palangos kultūros centras.

Birutės parko 110–ųjų metinių šventės atidarymą susirinkusiems į Sodininko namelį paskelbė Botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas ir Palangos kultūros centro renginių organizatorė Aušra Latonienė.

Prisimenant parko įkūrėją -prancūzų architektą Eduardą Andrė ir jo tautos tradicijas – „grafai“ bei jų „tarnai“ svečius vaišino pagal prancūzišką to laikmečio manierą: rožių žiedlapių arbata su pienių medumi, vynu bei vynuogėmis.

Praėjusio šimtmečio botanikos parko šeimininkus, grafus Tiškevičius bei jų tarnų svitą vaizdavo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai.

„Po vasaros šurmulio norėjome priminti, kas Palangos botanikos parke, kuris Tiškevičių laikais buvo vadinamas Birutės parku, yra gražu visus keturis metų laikus. O tuo pačiu, minėdami parko įkūrimo 110–ąsias metines, prisimename ir savo laikinumą“, - šventės idėją nusakė Palangos kultūros centro renginių organizatorė Aušra Latonienė.

A.Latonienė pasakojo, jog pernai kultūros centras buvo parengęs projektą, kurio tikslas - prisimenant parko istoriją atkurti personažus. Rūbus siuvo pagal nuotraukas ir autentišką istorinę medžiagą. Grafaitės personažą sukūrė Jovita Dambrauskaitė. Nedidelę grafaitės skulptūrėlę, atitinkančią J.Dambrauskaitės personažą, A.Latonienė įteikė Botanikos parko vadovui Antanui Sebeckui, kad paįvairintų Sodininko namelio meno darbų kolekciją.

Arbatą pagal senovinius receptus gaminusi ir ją svečiams nešiojusi „tarnaitė“ – Modesta Abaravičiūtė – pasakojo, jog jos močiutė Zuzana Rutytė, būdama 17–metė, tarnavo pas grafus Tiškevičius. „Ji buvo labai graži, elegantiškų manierų. Grafai močiutę pasirinko, kad ji „padavinėtų į stalą“. O močiutės sesuo pas Tiškevičius dirbo virėja, - giminės sąsajas su Palangos istorija nusakė M.Abaravičiūtė. – Iš močiutės pasakojimų žinau, iš ko ji grafams ruošdavo arbatą. Ji rinkdavo iš parko žoleles, žiedlapius iš parko rožyno. Juos plikydavo ir pagardindavo medumi, kurį virdavo iš parko plotuose suskintų pienių galvų. Pagal jos receptus žoleles ir giles kavai surinkau Palangos parke“.

Iškilmingai į aristokratišką grafų aplinką tądien buvo „įvesdintas“ ir 8–erių metų palangiškis, Stasio Vainiūno muzikos mokyklos moksleivis, šventės atidarymo metu akordeonu – grafų mėgstamu muzikos instrumentu – atlikęs du kūrinius: „Lėtą valsą“ ir polką „Šoki trypki“. Ta proga A.Latonienė jam įteikė simbolinį anturijaus žiedą. Ši gėlė, pasak A.Latonienės, pavadinta pasaulinio garso landšafto architekto E.Andrė, sukūrusio ir Palangos parką, Anturium andreanum vardu.

• Rašyti komentarą (0)