Grigališkojo choralo choras – apsisprendimo kryžkelėje

Grigališkasis choralas, kurio ištakos siekia dar Viduramžius, rado atgarsį ir Kretingoje. Beveik prieš metus Tado Darulio suburtas choras, tapęs jo bakalauriniu darbu, šiuo metu esti kryžkelėje: choro įkūrėjas svarsto, ar verta dirbti toliau.

Grigališkojo choralo chorą Kretingoje subūręs Tadas Darulis svarsto, ar reiktų atnaujinti nutrauktą choro veiklą .

„Su grigališkuoju choralu susidūriau visai atsitiktinai. Dar mokydamasis Panevėžio kolegijoje lankiau kursus apie grigališkąjį choralą. Kai Šiaulių universitete atėjo laikas rinktis bakalaurinio darbo temą, kursiokė pasiūlė choralą. Kadangi daryti tyrimą man pasirodė neįdomu, nusprendžiau suburti chorą“, - pasakojo T.Darulis.

Nors tradiciškai grigališkąjį choralą gieda vyrai, į bažnyčios grigališkojo choralo chorą susirinko vien moterys. „Giedotojų skaičius nuolat kito. Dažniausiai susirinkdavo apie septynias. Repetuodavom kartą per savaitę“, - sakė choro vadovas.

Repeticijų rezultatas buvo įvertintas T.Darulio dėstytojų. Jiems kretingiškis surengė pasirodymą Kryžių kalno vienuolyne. „Giedodamos chore moterys jautėsi atsakingos už mane, nes troško, kad gaučiau gerą pažymį. Viena net prašydavo asmeninių repeticijų, kad tik geriau išmoktų giedoti“, - kalbėjo T. Darulis.

Pasak jo, norint giedoti grigališkąjį choralą, būtina klausa ir natūralus balsas, kuris yra lavinamas. Burdamas chorą T.Darulis nekėlė jokių ypatingų reikalavimų. Nors giedoti liturgines giesmes - sudėtinga, choro vadovas priėmė visus norinčius.

„Po pasirodymo jau buvo vasara, giedotojos buvo pavargusios, todėl nusprendėme per vasarą repeticijų nedaryti. Taip po atostogų ir nebesusirenkame“, - pasakojo T.Darulis.

Jis prisipažino, kad nebedega dideliu noru vėl imtis vadovauti chorui. „Nemėgstu ko nors daryti pusėtinai – arba darau gerai, arba nedarau visai. Jei vadovaudamas grigališkojo choralo chorui nesijausiu užtikrintai dėl to, ką darau, – nebus gerai nei man, nei žmonėms, kurie ateis giedoti“, - įsitikinęs T. Darulis.

Jis pasakojo, kad moterys mielai eitų ir toliau giedoti, tačiau suprantančios ir jį.

Grigališkąjį choralą giedojusi kretingiškė Aldona Šlionskienė choro atkūrimą pavadino svajonių svajone. „Repeticijos suteikdavo džiaugsmą. O pažinti Dievą per sakralines giesmes yra malonė“, - teigė A. Šlionskienė.

„Neatsižadu to, ką dariau. Galbūt kada ir vėl grįšiu prie choro. Galbūt ne grigališkojo choralo, nes jis labiau būdingas benediktinams, tačiau kažko panašaus“, - svarstė T.Darulis.

Grigališkasis choralas - krikščioniška Dievo šlovinimo forma, giedami liturginiai ir Šventojo Rašto tekstai. Šis giedojimas prasidėjo ankstyvaisiais Viduramžiais, o VI-ame amžiuje susiformavo galutinai.

Grigališkuoju choralas pavadintas popiežiaus Grigaliaus Didžiojo garbei. Jo dėka visa sakralinė muzika, sukurta Vakarų Europoje iki muzikinės notacijos atsiradimo, buvo užrašyta kvadratinėmis natomis ir priskirta grigališkajam choralui.

Jis giedamas apeigų metu ir vienbalsiai.

• Rašyti komentarą (1)