|
Moliūgus auginti įdomu ir vaikams, ir suaugusiems
Moliūgas – auka Klaipėdos gatvėje gyvenantis Lukas Strakšas šį pavasarį pirmą kartą pasodino moliūgą. Lukas moliūgą laistė, tręšė gėlėms skirtomis trąšomis ir tikėjosi su savo augintiniu dalyvauti Moliūgo šventėje. Moliūgas užaugo nemenkas - jau dabar jo apimtis siekė 142 cm. Tačiau moksleivis moliūgo į parodą nebeatveš. Atėjęs į daržą pamatė, jog moliūgas sudarkytas: išlaužtas šonas, prikaišiota pagaliukų. Moksleivis mano, jog tai - padaužų darbas.
Moliūgą augina Moliūgo šventei
Klibių kaime gyvenantis Martynas Narmontas taip pat augina moliūgus. Martynas – Marijono Daujoto vidurinės mokyklos ketvirtokas. Iš pradžių moliūgų sėklas mama pasėjo į vazonėlius. Iš šešių moliūgų sėklų sudygo tik dvi. Vėliau, kai moliūgai pradėjo leisti trečią lapą, Martynas su močiute moliūgus pasodino lauke. Jiedu nusprendė, jog moliūgus geriausia pasodinti ant mėšlo krūvos, į duobę pridėjus žemės. Pasak Martyno močiutės Severinos Anužienės, ji anksčiau yra sodinusi moliūgus, tik jie užaugdavo maži. Nors Martyno didžiausio moliūgo niekas dar nesvėrė, tačiau manoma, kad moliūgas jau sveria apie 30 kg. Kad moliūgai užaugtų dideli, Martynas juos nuolat stebėjo ir laistė. Kartais patręšdavo ir pomidorams skirtomis trąšomis. Užėjus karščiams, daigus pridengdavo nuo kepinančios saulės. - Kai užeidavo vėjas, bijojau, kad daigų nenudraskytų,- sakė jaunasis moliūgų augintojas. Dabar jis baiminasi, kad prasidėjus lietums moliūgas nepradėtų pūti. Pasak Martyno, kai kurie jo klasiokai taip pat augina moliūgus. Martynas yra buvęs Moliūgo šventėje. Šiemet jis planuoja į šventę atvykti su savo išaugintu moliūgu. O taip pat iš užauginto moliūgo žada pasidaryti kaukę Helovyno šventei. Pirmasis bandymas - sėkmingas
Aštuoniasdešimt šešerių metų kretingiškė Genovaitė Kaubrienė šiemet pirmą kartą per visą savo gyvenimą pasodino moliūgus. Jai, kaip ir kitiems moliūgų augintojams, sėklos į namus atkeliavo kartu su „Pajūrio naujienomis“. Iš pradžių moteris sėklas pasodino į gėlių puodelius. Kadangi moteris moliūgo sėklas sėjo pirmą kartą, tai net suabejojusi, ar teisingai jas pasėjo. Iš sėklų pakelio išdygo trys daigai. Vieną jų padovanojo giminaitei. Kai moliūgų daigai leido trečius lapus, juos pasodino lauke. Kadangi žemė buvo „liesa“, tai prieš sodindama į duobę truputį į ją įdėjo sudžiūvusio paukščių mėšlo. Moliūgus pasodino patvoryje. Užėjus karščiams, juos palaistydavo. Pašnekovė sakė kasmet ateinanti į Moliūgo šventę pasigrožėti moliūgais. Savo užaugintų moliūgų į parodą vežti nesirengia. Atiduos dukrai, kuri žada juos išskaptuoti. G.Kaubrienė pamena, jog vaikystėje mama augino daržoves, kurios savo dydžiu priminė moliūgus, tačiau buvo žalios spalvos ir žmonės juos vadino arbūzais. Kartais tie „arbūzai“ užaugdavo tokie dideli, kad įdėjus į maišą sunku būdavo pakelti. - Mama iš šių daržovių virdavo „arbūzynę“, - sakė pašnekovė.
|