|
Kūjais prieš senąjį vandens malūną
Visą vasarą aukšta tvora aptvertame senajame vandens malūne, esančiame Birutės gatvėje, priešais pirtį, ir jo teritorijoje vyksta renovacijos darbai. Prieš tai čia buvusią kavinę „Vienaragio malūnas“ įsigijo bendrovė „Kretingos maistas“. Kai kurie kretingiškiai sunerimo, jog drastiškai yra „modernizuojamas“ kultūros paveldo objektas, ir apie tai pranešė Klaipėdos paminklosaugininkams. Šiuo metu darbai senajame malūne, pastatytame 1786 m., yra sustabdyti.
Sąmoninga drastiška „modernizacija“
Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Naglio Puteikio, malūno savininkas savavališkai, be jokių leidimų ir projekto vykdo statinio rekonstrukciją. Anot jo, inspektorius Vitalijus Juška, nuvykęs į vietą, konstatavo, jog yra išgriautos vidaus pertvaros, perdangos, laiptai. Langų angos padidintos, iškapojus senąjį mūrą. „Manau, kad šeimininkas visiškai sąmoningai pasirinko drastišką „modernizavimo“ būdą: jokia paslaptis, jog už kultūros paveldo paminklo išdarkymą savininkas nėra tinkamai nubaudžiamas. Didžiausia administracinė nuobauda yra iki 5 tūkst. litų, - „Pajūrio naujienoms“ sakė N.Puteikis. – Matyt, savininkas pasiskaičiavo – jeigu “užlėksiu ant inspektorių“, lengvai atsipirksiu bauda. Juokingas baudos dydis padengia leidimų ir projekto sąnaudas“. Klaipėdos krašte, N.Puteikio įsitikinimu, kultūros paveldo niokojimas tampa norma: „Tai – tarytum epidemija, įgyjanti pagreitį. Arba, vaizdžiai tariant, puota maro metu“. Anot jo, kūjais ir buldozeriais griaunamas paveldas, ypač senoviniai statiniai Klaipėdoje. Populiarus niokojimo būdas - gaisrai: Palangoje sudegė Kurhauzas, „Šachmatinė“.
„Šiomis dienomis iš Šventosios gavome pranešimą, jog senojoje neolito gyvenvietėje jau išdygo keturi namai. Ir ši situacija tampa nevaldoma. Kretingos malūnas taip pat – ne išimtis, - kalbėjo N.Puteikis. – Tačiau Kretingos malūno savininkui nepavyks apsimesti kvaileliu. Centrinis departamentas įsikišo ir davė leidimą stabdyti darbus. Savininkas išsigando viešumos. Jam yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jis neišsipirks vien sumokėdamas baudą, - jis turės atlyginti padarytą žalą, atstatydamas suniokotas istorines detales“. Nesutinka, jog statinys - autentiškas
Vandens malūno, kuriame ankstesnis jo šeimininkas Stasys Srėbalius buvo įrengęs kavinę „Vienaragio malūnas“, renovaciją jį nusipirkusi bendrovė „Kretingos maistas“ pradėjo šį pavasarį. Bendrovės savininkas Irmantas Norkus nesutiko su pareikštais kaltinimais, jog ardąs senovinį statinį: „Per skambiai pasakyta – senovinis pastatas. Seni išlikę tik pamatai. Ar gali būti baltas mūras senovinis, ar stogas gali būti išlikęs iš XVIII amžiaus? 1994 m. šį malūną nusipirkęs S.Srėbalius atliko viso pastato renovaciją, ir tuomet tai niekam neužkliuvo. Jokio statinio autentiškumo nebelikę nė seniai“. I.Norkus sakė, jog pastato viduje atliekamas remontas: keičiami ankstesnio šeimininko pastatyti laiptai, pertvaros. „Nepadarėme žymių pakeitimų: nekeitėme atraminių sienų, todėl nesutinku, kad vidaus remontui yra reikalingas projektas“, - įsitikinęs savininkas. I.Norkus tvirtino, jog po inspektorių apsilankymo darbus malūno viduje sustabdė. Šiuo metu teritorijoje yra lyginamas nuolydis ir įrenginėjama automobilių stovėjimo aikštelė. Pasak savininko, malūne vėl bus įrengta kavinė. Labiausiai išdarkytas paveldo paminklas
Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko teigimu, vandens malūnas Birutės gatvėje po pastarosios renovacijos visiškai prarado autentiškumą. „Ar išvis jis bėra saugotinas? Ekspertų žodis, manyčiau, turėtų būti vienareikšmiškas, - samprotavo A.Mulvinskas. - S.Srėbalius bent išorės nesudarkė. Dabar gi malūno išorė visiškai pakeista. Sprendžiant iš griuvenų, viduje išgriauta irgi labai stipriai“. A.Mulvinskas sakė, jog pažeidimų būta jau atliekant notarinius veiksmus. Pasak jo, kai kultūros paveldo objektas pereina iš vieno savininko kitam, yra reikalingas rajono Savivaldybės paminklotvarkininko leidimas. Į jį tokio leidimo nei S.Srėbalius, nei I. Norkus nesikreipė. Specialisto nuomone, mūsų rajone šiuo metu tai – drastiškiausias kultūros paminklo išdarkymo atvejis. Vandens malūnas buvo vienas seniausių statinių Kretingos mieste, pastatytas botanikos tėvo Jurgio Pabrėžos gyvenimo Kretingoje periodu, XVIII a. pabaigoje. Tuo metu Kretinga priklausė kunigaikščių Masalskių giminei. Miesto centre stovėjo rotušė, vienas mūrinis ir apie pusantro šimto medinių pastatų, dvi smuklės. Šalia Akmenos upės, saloje, kūrėsi naujamiestis. Tai buvo žydų gyvenamasis kvartalas. Žydai atsidarė amatų dirbtuves, krautuves. 1786 m. čia ir buvo pastatytas vandens malūnas.
|