Pajūrio naujienos
Help
2024 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar balsuojate Seimo rinkimuose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Palangos bažnyčia rengiasi šimtmečio jubiliejui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2007-08-10

Rugpjūčio 17 ir 19 dienomis, per šventąjį Roką, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia minės savo 100-ąjį jubiliejų. Ta proga į bažnyčią bus sugrąžintos restauruotos vertybės – Madonos paveikslas bei kulto reikmenys. Visą rugpjūtį bažnyčioje rengiami sakralinės muzikos koncertai.

Pagrindiniai Palangos bažnyčios šimtmečio jubiliejaus organizavimo rūpesčiai gula ant klebono ir dekano Algio Genučio pečių.

„Nors Palangos bažnyčia mini pirmąjį šimtmetį, tačiau parapija yra keliais šimtmečiais senesnė“, - tvirtino Palangos parapijos klebonas ir Palangos dekanato dekanas Algis Genutis.

Naująją bažnyčią inicijavo grafai

Pasak A.Genučio, dabartinė bažnyčia Palangoje išaugo pirmosios koplyčios, pastatytos 1554 m. kunigaikštienės Onos Jogailaitės rūpesčiu, vietoje. 1767 m. ji buvo perstatyta į didelę medinę bažnyčią. Jos buvusio altoriaus vietoje, prie įėjimo į dabartinę bažnyčią, pakabinta istorinė lenta.

Kai Palangoje vasaros rezidenciją pasistatė grafai Tiškevičiai, į kurortą pradėjo plūsti svečiai, kurių nebetalpino medinė bažnyčia. Todėl grafų iniciatyva ir tuometinio klebono Juozapo Šniukštos rūpesčiu 1897 m. buvo pradėta naujos, dabartinės bažnyčios statyba.

Projektą rengė garsus neogotikinių bažnyčių meistras, švedų architektas K.L.Strandmann. Jis suprojektavo daugiau kaip 20 bažnyčių, tarp jų - Lietuvoje: Salantų, Švėkšnos, Kulių, Kelmės, Ramygalos.

Palangos bažnyčios statyba truko 10 metų ir buvo baigta 1907 m. Ji buvo pastatyta tiek, kad joje jau galima buvo aukoti Šv.Mišias. Tačiau apdailos darbai truko iki 1929 metų. Tuomet ją iškilmingai pašventino Telšių vyskupas J.Staugaitis.

Per abu karus bažnyčia nukentėjo, tačiau ir vėl buvo atstatyta. Dabar Palangos bažnyčios aukštis – 37 m. Jos bokšte įtvirtinti du varpai. Vienas jų, nuliedintas dar XVI a., yra perkeltas iš senosios bažnyčios, o kitas – XIX a. meistrų darbas.

Neogotikinėje bažnyčioje – 5 altoriai. 3 iš jų sukurti iš marmuro, kuris buvo atgabentas iš Tulūzos pietų Prancūzijoje. Du mediniai altoriai – šv. Roko ir šv. Juozapo - perkelti iš senosios bažnyčios.

Centrinio marmurinio altoriaus puošmena – Madonos paveikslas. Jis čia taip pat buvo perkeltas iš senosios bažnyčios grafo F.Tiškevičiaus žmonos pageidavimu.

Iki šiol altoriuje yra tik šio paveikslo kopija, nes XVII a. sukurtas originalas buvo išgabentas restauruoti į Prano Gudyno restauravimo centrą. Paveikslas buvo itin suniokotas: 15 kartų uždažytas įvairiais dažais. Po restauravimo, klebono žodžiais, jame išryškėjo net Dievo Motinos ašaros.

Palangos kurorto širdis – pagal švedų architekto K.L. Strandmann projektą pastatyta bažnyčia. Romėniškas užrašas ant vartų – Anno Domini - MCMVII - skelbia, kad bažnyčia pastatyta 1907 Viešpaties metais.

Per šventes Madonos paveikslą iš dirbtuvių parveš į Palangą ir iškilmingai įneš į bažnyčią. Tačiau netrukus jį vėl išveš restauruoti. Kitąmet ketinama galutinai jį sugrąžinti į altorių.

Per jubiliejų taip pat bus sugrąžinta jau restauruota medinė šv. Roko skulptūra, kuriai, menotyrininkų manymu, daugiau kaip 200–250 metų. Šv.Rokas, gyvenęs XV a., yra palangiškių bei jų bažnyčios globėjas. Šv. Rokas katalikams – ligonių globėjas, todėl žmonės meldžiasi jam prašydami sveikatos.

Palangos bažnyčią puošia vertingi ir spalvingi vitražai, vaizduojantys šventųjų gyvenimus ir Evangelijos scenas. Bažnyčios vidus dekoruotas 18 profilių raudonų plytų ornamentais. Grakšti ir stilinga iš marmuro nukaldinta sakykla.

Šiomis dienomis prie Palangos bažnyčios triūsia architekto Arūno Sakalausko vadovaujami meistrai. A.Sakalauskas sukūrė memorialinę lentą, kuri bus atidengta per jubiliejaus iškilmes.

Iškilieji Palangos bažnyčios statytojai

Jubiliejaus proga apie Palangos bažnyčią išleisti du albumai. Viename jų - fotomenininko Ado Sendrausko nuotraukos. Kitame - „Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“, kurį sudarė Danutė Mukienė, - nuotraukos bei istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai.

Pastarajame albume suminėtos ir iškilios asmenybės, kurių įtaka Palangos bažnyčios istorijoje yra labai ženkli. Senieji palangiškiai dar mena prelatą Juozapą Kniukštą, kuris kone 40 metų dirbo Palangos bažnyčioje, ją dailino ir puošė.

Prieškario Seimo religinių reikalų patarėjo, kanauninko Juozo Prapuolenio rūpesčiu bažnyčios bokšte buvo įmontuotas laikrodis, kuris veikia iki šiol ir skamba kas pusvalandį. Laikrodis buvo pagamintas 1931 m. Berlyne. Laikrodį reikia sykį per savaitę užvesti. Jį prižiūri bažnyčios patarnautojas Darius Abdimis. Kai laikrodis sugenda, A.Genučio žodžiais, atvyksta laikrodininkas iš Vilniaus.

Neogotikinės bažnyčios interjere subtilų grožį sukuria iš 18 profilių raudonų plytų sumūryti skliautai.

Palangos bažnyčioje dirbusio prelato Jurgio Galdiko iniciatyva prieš karą buvo atstatyta klebonija, kuri sudegė per 1938 m. Palangą nusiaubusį gaisrą. Sovietmečiu klebonijoje buvo įsteigta Palangos ligoninė, kuri 1990 m. sugrąžinta parapijai. J.Galdikas inicijavo ir pirmosios Marijos Jūrų žvaigždės koplyčios Šventojoje statybą.

Dešimtmetį - nuo 1975 iki 1985 m. – klebonavusio prelato Bronislovo Barausko rūpesčiu buvo dekoruotas bažnyčios vidus ir išorė. Šis žmogus rinko medžiagą ir parašė Palangos bažnyčios istoriją.

Vatikane apsigynė daktaro disertaciją

Nuo 2003 m. Palangos bažnyčiai vadovauja 48-erių klebonas A.Genutis. Iki atvykstant į Palangą, A.Genutis šešerius metus buvo Telšių kunigų seminarijos rektoriumi.

Iš Laukuvos kilęs A.Genutis baigė Kauno kunigų seminariją. Pirmoji jo kunigystės vieta buvo Kretinga. Vikaru čia pabuvęs vos kelis 1983-ųjų mėnesius, A.Genutis buvo iškeltas į Plungę ir Tauragę. Klebono pareigas trejus metus ėjo Sedos parapijoje.

Atkūrus Telšiuose kunigų seminariją, A.Genutis pradėjo dėstyti joje ir dirbo klebonu Mažojoje bažnyčioje. 1993–1997 m. jis buvo išsiųstas mokytis į Romos popiežiškąjį Laterano universitetą, kur įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį.

Pastaruosius ketverius metus A.Genutis yra atsakingas ne vien už Palangos parapiją, bet ir už Palangos dekanatą. Palangos dekanatui priklauso Palangos ir Šventosios bei visos Kretingos rajono bažnyčios: Laukžemės, Salantų, Darbėnų, Mikoliškių, Jokūbavo, Kūlupėnų, Budrių, Grūšlaukės, Kalnalio, Kartenos. Pašnekovo žodžiais, jis yra tarytum koordinatorius tarp šių parapijų, nes jos yra pavaldžios Telšių vyskupui.

A.Genučio veikla neapsiriboja parapijiniu darbu, - jis dar dėsto Klaipėdos ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetuose bei Telšių kunigų seminarijoje.

Bažnyčioje - sakralinės muzikos koncertai

Pasak A.Genučio, Palangos parapija yra specifinė, nes tai – populiarus kurortas. Vasaromis suplūsta daugybė žmonių: ir pamaldžių, ir stovyklaujančių, ir vien besidominčių meno kūriniais. Todėl vasarą talkinti Palangoje nuolat dirbantiems keturiems kunigams (be klebono dar dirba vikaras Romas Starkutis, kanauninkas Antanas Striukis, kuris ilgus metus buvo Kartenos klebonu, kunigas Liudas Serapinas ir diakonas Robertas Romonovskis) atvyksta dar vienas kunigas.

Bažnyčia, pasak A.Genučio, yra atvira visiems. „Pas Dievą galima ateina įvairiais būdais. Bažnyčia visuomet palaiko tai, kas gera ir kilnu. Todėl kelerius metus iš eilės čia rengiami sakralinės muzikos koncertai. Bažnyčios erdvė tinka tik klasikiniams kūriniams, todėl niekuomet neatsakome atlikėjams – ir garsiems, ir mažiau žinomiems. Po Šv. Mišių sekmadieniais mūsų bažnyčioje dažnai vyksta koncertai, - sakė A.Genutis, patikindamas, jog iki šiol nėra buvę jokių nesusipratimų tarp parapijiečių ir atlikėjų ar incidentų. – Atlikėjai gerbia bažnyčios tvarką ir aplinką“.

Todėl klebonas džiaugiasi, jog šį rugpjūtį keturiais garsių atlikėjų koncertais bus pažymėtas bažnyčios 100-mečio jubiliejus. Rugpjūčio 12 dieną koncertuos pasaulinį pripažinimą pelniusi dainininkė, Lietuvos operos primadona Irena Milkevičiūtė, vargonuos lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, Respublikinės premijos laureatas profesorius Leopoldas Digrys.

Rugpjūčio 19 dieną vyks profesoriaus Virgilijaus Noreikos bei pianisto Aleksandro Vizbaro rečitalis.

Per šv. Roką, rugpjūčio 17 dieną, bažnyčioje prasidės jubiliejiniai renginiai: 11 val. rengiama mokslinė konferencija „Palangos parapija Žemaičių vyskupystės kontekste“. Pranešimus skaitys Telšių vyskupas daktaras Jonas Boruta ir Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus bei docentas Arvydas Ramonas.

Vakare, prieš šv.Mišias, giesmes Marijos garbei giedos solistė Regina Maciūtė.

Sekmadienį, rugpjūčio 19 dieną, 12 val. iškilmingas jubiliejaus minėjimas ir Šv. Roko atlaidai, į kuriuos ketina atvykti apaštališkasis nuncijus Peter Zubrigen.

A.Genutis patikino, jog į jubiliejaus šventę yra pakviesti ir tie kunigai, kurie kilę iš Palangos bei jos vietovių. Tarp jų – ir vydmantiškis Lietuvos Mažesniųjų brolių provincijos provincijolas Astijus Kungys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas