|
Prezidentas Valdas Adamkus: „Būtina plėsti vėjo jėgainių parkus“
Vakar Kretingos rajone viešėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Bendrovėje „Vėjo spektras“ apsilankęs šalies vadovas susitiko su Kretingos rajono meru Valerijonu Kubiliumi, Ūkio, Aplinkos ministerijų bei Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos atstovais. Aptaręs energetikos šaltinių problemas ir perspektyvas, prezidentas pagrindinį dėmesį skyrė alternatyviosios energijos projektų derinimo procedūroms tarp valdžios institucijų, savivaldos ir vietos gyventojų.
Šalies vadovo nuomone, Lietuvai reikalingas generalinis vėjo jėgainių parkų plėtros planas. „Dėl dujų tiekimo drebame, medienos kainos kyla, hidroelektrinių gaminamos energijos nepakanka, o nauja atominė elektrinė bus pastatyta tik apie 2015-uosius metus. Tuo laikotarpiu gali trūkti elektros energijos. Todėl nebereikia trypčioti vietoje, o imtis darbų“, - sakė A.Adamkus. Tačiau, pasak specialistų, vėjo jėgainių statybą stabdo ne tik biurokratinės vingrybės, bet ir žmonių priešiškumas. „Gyventojai, įsikūrę netoli vėjo jėgainių, nusiteikę neobjektyviai ir priešiškai. Neišsiaiškinę aplinkybių ir vėjo jėgainių statybų sąlygų, jie iškart priešinasi naujovėms“, - kalbėjo Klaipėdos universiteto regioninio planavimo centro projekto vadovas Vladas Trutnevis. Pasak specialisto, vaizdingos, netoli Palangos kurorto esančios žemės, vėjo jėgainių statybai pasirinktos remiantis moksliniais tyrimais bei bandymais. „4-6 kilometrų atstumu nuo vandens linijos pučia stipriausias vėjas. Norint, kad investicijos, įdėtos statant jėgaines, atsipirktų per apytiksliai 12 metų, jas reikia statyti ten, kur pučia stipriausias vėjas“, - pasakojo V.Trutnevis. Vienos vėjo jėgainės statyba kainuoja 10 mln. Lt. Ji gali tarnauti apie 20 metų. Šiuo metu bendrovės „Vėjo spektras“ jėgainių parke – 15 elektrinių. Planuojama statyti dar 10. Tačiau planams trukdo įstatymų spragos. „Pagrindinė žmonių priešiškumo jėgainėms priežastis – žemės nuvertėjimas. Tačiau mums žinomi neįtikėtini atvejai, kai sužinoję, jog bus statomos elektrinės, gyventojai pusvelčiui superka aplinkines žemes. Vėliau už jas prašo milijoną litų viršijančių sumų iš tų, kurie nori pirkti tas žemes jėgainėms statyti. Norint plėsti vėjo jėgainių parkus, reikalingi lankstesni įstatymai, nereikalaujantys daugybės parašų iš žmonių, kurie nesusiję su žemės plotais, kuriuose statomos jėgainės“, - kalbėjo Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos atstovai. Iki šiol sanitarinė vėjo jėgainių zona buvo trys šimtai metrų. Tai reiškia, kad apytiksliai 9 ha žemės plotas aplink jėgainę tampa nebetinkamas namų statybai. Tačiau nuo liepos 1 d. sanitarinė zona sumažinta iki 50-ies metrų, kadangi leistinas triukšmas, keliamas vėjo jėgainių, nuo 45 decibelų padidėjo iki 55. Vėjo jėgainių keliamas triukšmas ir skleidžiama energija – nepavojingi sveikatai, tačiau spaudoje pasirodė pranešimų, jog gyvenant netoli jėgainių, galima susirgti vėžiu. „Kai perskaičiau tokius rašinius ir nepagrįstas žmonių abejones, pamaniau, kad gyvename viduramžiuose. Juk mes kalbame apie deguonies dvideginio sumažinimą, gamtos taršą, „žaliąją“ energiją, kuri leistų naudoti mažiau atominės energijos“, - stebėjosi prezidentas V.Adamkus. Pasak V.Trutnevio, visiškai pereiti prie alternatyvios energijos – neįmanoma. Tačiau kuo daugiau bus pagaminama „žaliosios“ energijos, tuo mažiau į atmosferą pateks teršalų iš kitokio pobūdžio elektrinių. „Vėjo energija nėra bazinė. Jei vėjas pučia – energija gaminama. Jei jis nepučia, būtina turėti kitas elektrines, kurios pagamintų esamą energijos trūkumą. Taigi tiek atominė, tiek hidroelektrinė yra reikalingos“, - sakė V.Trutnevis. Prieš išvykdamas šalies vadovas pažadėjo, kad atkreips Seimo dėmesį į alternatyviosios energijos plėtros problemas ir inicijuos įstatymų pataisas arba jų pakeitimą. „Šis pasikalbėjimas neliks tik pasikalbėjimu. Vėjo jėgainių parkų plėtra ir su tuo susijusios problemos – tai ne tik vietinės reikšmės reikalai. Valstybė taip pat turi turėti interesą plėsti verslą, mažinti oro užterštumą bei aprūpinti žmones alternatyvia energija“, - kalbėjo V.Adamkus.
|