Kretingiškė 21-erių Laura Kačinauskaitė, vos baigusi mokyklą, ryžosi važiuoti į Airiją. Ten ji gyvena jau trečius metus. Per tą laiką pakeitė kelias darbovietes, gyvenamąsias vietas, pradėjo studijuoti viename Airijos institutų ir džiaugiasi, kad svetimoje šalyje atrado save.

Šiuo metu Airijoje savo gyvenimą kurianti Laura Kačinauskaitė nėra tikra, ar grįš į Lietuvą. Ji svajoja pagyventi ir kitose Europos šalyse.

Naujas darbas - nauja gyvenamoji vieta

Laura į Airiją ryžosi išvykti todėl, kad baigusi mokyklą, nežinojo, ko toliau imtis, ką studijuoti. Airijoje mergina apsistojo pas savo buvusią bendraklasę Eglę, kuri Vaterfordo mieste gyvena su savo šeima.

Po mėnesio Laura su kita mergina aire išsinuomojo trijų kambarių butą. Kretingiškė tik po kurio laiko sužinojo, kad kartu gyvenanti mergina – lesbietė.

„Ji manęs niekada „neatakavo“ ir ta tema mes nekalbėjome. Viską supratau, kai į svečius atėjo jos buvusi mergina, su kuria draugavo dvejus metus“, - pasakojo Laura. Nors ji visada buvo tolerantiška homoseksualams, bet tik Airijoje su jais susidūrė pirmą kartą.

Kaip ir daugeliui imigrantų, Laurai teko dirbti aptarnavimo sferoje: ji paragavo viešbučio kambarinės, barmenės duonos, vėliau spaudė sultis „Sulčių bare“. Pastarojoje darbovietėje visą kolektyvą sudarė vien užsieniečiai, tik vienintelė vadybininkė – airė.

Po kurio laiko Laura maisto prekių parduotuvėje dėliojo produktus į lentynas. Kiekvieną kartą, susiradusi naują darbą, Laura pakeisdavo savo gyvenamąją vietą. Dirbdama maisto prekių parduotuvėje, ji grįždavo į namus, kur gyveno dar šeši tautiečiai.

„Su lietuviais esi daug atviresnis. Kai gyveni kartu su užsieniečiais, kiekvienas tarsi turi savo privačią zoną ir bendrauja daug oficialiau“, - sakė pašnekovė.

Laura šiuo metu įsikūrė Korko mieste, ten nuomojasi butą. Šiame mieste mergina jau metus dirba mobiliojo ryšio bendrovėje, kur bendrauja su klientais. Laura džiaugiasi, kad ji vienintelė iš visų pardavėjų gauna mielų smulkmenų iš klientų. Šokoladu, vynu ar kitomis mažomis dovanomis ją nustebina į mobiliojo ryšio bendrovę atėję lietuviai imigrantai.

„Per visą gyvenimo Airijoje laikotarpį labai išlavėjo anglų kalba, nebėra akcento. Kai ateina lietuviai, tai dažniausiai tik iš vardo supranta, kad aš – jų tautietė“, - sakė pašnekovė.

Vienintelė užsienietė klasėje tapo seniūne

Laura – Technologijos instituto antrakursė. Jos specialybė – multimedija – apima įvairias sritis: meno teoriją ir praktiką, kompiuterines programas, žurnalistiką. Laura po trejų metų studijų svajoja įsidarbinti reklamos srityje.

Kadangi institutas bendradarbiauja su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis, studentai gali pasisemti žinių užsienyje. Laura svajoja išvažiuoti mokytis į Rusiją, kad galėtų prisiminti rusų kalbos žinias.

„Mokykloje maniau, kad rusų kalbos man neprireiks. O dabar ateina žmonės į parduotuvę ir su jais sunkiai susišneku,“ – apgailestavo Laura.

Kretingiškė yra vienintelė užsienietė klasėje. Kadangi airiai įpratę darbus atidėlioti iki paskutinės akimirkos, jie aktyvią lietuvę išrinko grupės seniūne. Dar mokydamasi mokykloje Laura lankė dizaino būrelį, priklausė jaunųjų kūrėjų klubui „Strėlė“, organizacijoms „Mes tik“, „Apskritasis stalas“, todėl sėdėti ir nieko neveikti ji nemoka. Mergina kartais suorganizuoja išvykas bendramoksliams.

„Per dvejus metus taip panorau mokytis, todėl dabar labai stengiuosi“, - sakė Laura ir prisipažino, kad labai bijojo pirmosios sesijos. Jai šiek tiek sunkumų sudaro kalbos barjeras, todėl rankinėje visada turi anglų kalbos žodynėlį. Jei per paskaitą išgirsta nežinomą žodį – jo ieško žodyne arba klausinėja bendramokslių.

Meniškos sielos Laura įsitraukė į instituto fotomenininkų būrelio veiklą ir jau sulaukė įvertinimo. Jos nuotrauka laimėjo vieną iš instituto konkursų.

Airiai laisvalaikį leidžia “pabuose”

„Nors Korkas – antras pagal dydį Airijos miestas, bet ten mažai pramogų. Čia veikia tik du kino teatrai. Kadangi nėra kur daugiau nueiti, visi vaikšto į „pabus“ (alaus baras – aut.) ir daug geria,“ – pasakojo Laura.

Merginos nesužavėjo ir airių menininkų darbai. „Jei nueini į parodą – jos baisios, nėra ko žiūrėti. Lietuvoje jau penktokai taip piešia“, - sakė Laura. Jos nuomone, Lietuvoje menininkai į kūrinius įdeda daugiau širdies, jausmų, o airių dailininkai primena amatininkus.

Lauros manymu, ji niekada nepritaps prie airių gyvenimo būdo, netaps sava. Gera airių nuomonė apie lietuvius po truputį keičiasi, nes imigrantų šalyje vis daugėja. Tai sukelia problemų susirasti darbą.

„Neseniai airių policija suėmė 80 prostitučių iš Lietuvos. Visoms – po 13–15 metų. Airiai ima manyti apie mūsų šalį kaip apie prostitučių kraštą. Be to, lietuviai yra agresyvesni, labiau puola santykius aiškintis kumščiais,“ - teigė Laura. Airiai mėgsta pabrėžti savo tautybę, bet nacionaline kalba – nekalba. „Airiškai kalbėti moka tik vyresnio amžiaus žmonės. Pas juos paviešėjus, galima pajusti tikrą airišką kultūrą: išgirsti tradicinės muzikos, pamatyti liaudies šokius, paragauti nacionalinių patiekalų“, - sakė Laura.

• Rašyti komentarą (6)