- Ojei, dar ir kiek. Dirbau Vaineikių miškų eiguliu. Tų šiukšlių priveždavo priekabom: atveža ir paverčia. Keikdavom tuos šiukšlintojus, bet kur tu, žmogus, juos nutversi. Eidavom tas krūvas patys iškuopti. Bet ir dabar: miškai ir pakelės - pilni šiukšlių. Pažiūrėkit - ir mieste kas darosi.
Giedrius Viskontas:
- Gyvenu nuosavame name, tad kuopiame labiau savas šiukšles. Kai mokiausi Kūlupėnuose, man patiko mokyklos rengiamos bendruomenės talkos. Kiekvienam juk pasitaiko numesti kokį popiergalį, o per talką lyg ir išperki kaltę. Na, o tuos, kurie šiukšlina pakelėse, manau, reikėtų griežčiau bausti.
Dalia Paplauskytė:
- Kaime, aplink namą, primėto nuorūkų, popierių. Išgėrė limonadą, žiūrėk, „bambalį“ – šmurkš per tvorą. Einu ir surenku juos. Man visai patiko lenininės talkos: visus išgindavo, bent parkus sutvarkydavom. Ir dabar galėtų būti talkos. Ypač prieš Velykas: visi katalikai esam, visus ir išvarytų tvarkyti miestą.
Remigijus Arlauskas:
- Teko. Kai mokiausi Kūlupėnų pagrindinėje mokykloje, per pamokas išeidavome rinkti šiukšles ne tik aplink mokyklą, bet ir į gyvenvietę. Dabar mokausi Pranciškonų gimnazijoje, ir va savo noru eisime kuopti tvenkinio. Pasiūlė ir sutikau. Juk patiems smagiau, kai aplinka švari.
