- Per savaitę išgeriu po 4-5 butelius alaus. Juos nunešu į tą pačią Kalnalio parduotuvę. Jei daugiau susikaupia, nuvežu į supirktuvę Klaipėdoje prie „Švyturio“ gamyklos. Plastmasiniai buteliai eina į “pečių”, nes jie nepūva, tik veliasi po dirvą.
Tomas Balsys:
- „Bambalius“ metu į konteinerį. O alaus butelius superka mūsų „Rubulių didmena“ – turim mes ir tokią. Jei prekiauja alumi, privalo supirkti net ir kioskas - toks įstatymas. Kai pramogaujam prie Minijos, nepalieku nei butelių, nei jokios šiukšlelės. Be to, butelis juk - grynas pinigas.
Irena Plaščinskienė:
- Stiklo tarą parduodame. Tuo užsiima vaikai, nes tai – jų biznis. Plastmasinius butelius metame į konteinerį. Kad neužimtų daug vietos, juos suspaudžiame. Jeigu po kokio baliaus jų prisikaupia daugiau, išlydome ant laužo. O šiaip labiau pripažįstame sultis, negu pirktus gėrimus.
Antanas Žabinskas:
- Pas mus Bajorų penkiaaukščio kieme stovi konteineris: ten ir iškeliauja “šnapso”, vyno, šampano buteliai. Jų juk nesuperka. O alaus butelius parduodame Bajorų krautuvėj arba nunešame į „Norfą“. Nėra jokių problemų; už kiekvieną butelį atsiimi po 20 centų.
