|
Į sporto klubą – gražinti kūno
Tris kartus per savaitę, o prieš rengiantis varžyboms – ir kasdien, Barbora Varkojytė ir Reda Serapinaitė ateina į sporto klubą gražinti kūno. Fitneso treniruotės prasideda nuo elementaraus ir daugeliui sportininkų įprasto apšilimo: bėgimo tako, dviračio mynimo. Merginos save yra patikėjusios sporto klubo savininkei ir trenerei Geradai Girtavičienei bei jos dukrai Eglei Girtavičiūtei, kurios, galima sakyti, yra fitneso, arba kūno dizaino, propaguotojos Kretingoje.
G.Girtavičienė teigė, jog kiekvienas žmogus savo kūno stotu yra skirtingas. Todėl ir treniruočių programa – pradedant apšilimu ir baigiant specialiais pratimais – kiekvienam parenkama skirtinga. “Žmonės – nevienodi. Vienas – apkūnesnis, kitas – liesesnis, trečias gi turi stuburo problemų. Treneriui privalu į visa tai atsižvelgti”, - kalbėjo G.Girtavičienė, kartu su dukterimi nuolat besikonsultuojančios su specialistais, nuolat besidominčios pačiomis naujausiomis fitneso žiniomis. G.Girtavičienė apgailestavo, kad labai dažnai žmonės fitnesą tapatina su kultūrizmu. Nors abiejų šių sporto šakų darbo metodai ir treniruočių pobūdis yra labai panašūs, vis tik fitnesas skiriasi nuo kultūrizmo: fitnesas, anot trenerės, “neaugina” tiek raumenų, kiek kultūrizmas ir yra iš esmės skirtas puoselėti kūno grožį. “Tik, kaip rodo gyvenimas, tą kūno grožį kiekvienas supranta skirtingai”, - pridūrė G.Girtavičienė. B.Varkojytė ir R.Serapinaitė fitneso treniruotes lanko nevienodą laiką: Barbora treniruotes pradėjo lankyti prieš dvejus metus, Reda – prieš metus. Tačiau abi merginos jau yra pastebėjusios ryškių pokyčių – jos sakė tapusios ištvermingesnės, sustiprėjo jų rankos, kojos. Šiuos pokyčius pastebėjo ir merginų fizinio lavinimo mokytojai. “Kai pradėjau lankyti treniruotes, buvau apkūnesnė. Dabar aplinkiniai pastebi, kad mano kūno formos pasikeitė – esu lieknesnė”, - kalbėjo R.Serapinaitė. B.Varkojytė gi teigė, jog jai, turėjusiai stuburo problemų, jos pamažu sprendžiasi ir per pamokas jai išsėdėti tapo gerokai lengviau. Svarbiausia, kalbėjo abi merginos, kad užsiėmimai sporto klube joms dovanoja ir gerą nuotaiką, jos įgijo daugiau pasitikėjimo savimi.
R.Serapinaitė ir B.Varkojytė jau yra patyrusios varžybų “krikštą”. Jos abi pripažino, kad baugiausia per varžybas – užlipti į sceną, o po to jau viskas vyksta savaime. Merginos pripažino, jog jos sportuoja ne tik dėl savęs, bet ir dėl rezultato. “Per varžybas labiau vargina ne fizinis krūvis, bet psichologinė įtampa, nuo kurios dar jokie vaistai neišrasti. Na, nebent galima užsiplikyti raminamosios arbatos”, - merginų mintis papildė didesnę varžybų patirtį turinti Eglė Girtavičiūtė. Ji tikino, jog nei jai, nei jaunesnėms kolegėms nėra kilę minčių viską mesti, tačiau pripažino, kad sportuojant reikia turėti didelės valios. Rekomenduojant trenerei, pradėjusios sportuoti merginos atidžiai pertvarkė savo mitybą. “Tai – būtina, - teigė G.Girtavičienė. – Privalu sumažinti angliavandenių kiekį, tačiau neatsisakant gerųjų angliavandenių: bulvių, ryžių, kokybiškų makaronų, kruopų košių. Užsimaniusios pasmaližiauti, merginos mėgaujasi vaisiais, tačiau miltinių gaminių skonį jau pamiršo”. Mėnesį prieš varžybas merginų racionas – griežtesnis, sportininkėms privalu laikytis ir tam tikrų apribojimų. Po varžybų gi joms leidžiama save apdovanoti šokolado plytele. G.Girtavičienė sako, jog sporto klubas – ne tik jaunų žmonių susibūrimo vieta: čionai užsuka ir vienas kitas vyresnės kartos žmogus. “Aš norėčiau padrąsinti ir moteris, ir vyrus: nesvarbu, kiek jums metų, - sportuoti niekada nėra per vėlu. Ir labai apsidžiaugčiau, jeigu mūsų žmonės pamirštų visus kompleksus, visus išsigalvojimus, kad gražinti kūną – tik jaunų žmonių reikalas. Kiekvienas žmogus savo amžiuje yra savotiškai žavus, ir vietos klube atsiras visiems”, - įsitikinusi G.Girtavičienė.
|