Kretingiškės Jodita Ramonienė ir Romutė Drungilienė vasario 12 dieną atšventė savo 60–ąjį jubiliejų. „Esam gražios ir turtingos, tik charakteriais skirtingos, - šmaikštavo dvynės, tvirtindamos, jog nuo vaikystės buvusios absoliučios priešingybės. – Matyt, „išsiritome“ ne iš vieno kiaušinėlio“.

60–metį savaitgalį atšventusios seserys dvynės Jodita (kairėje) ir Romutė tvirtino, jog nuo vaikystės nebuvusios panašios nei išore, nei charakteriais: „Vienodi tik mudviejų balsai, o šiaip viskas – atvirkščiai. Įdėkit į laikraštį kokią mažą nuotraukėlę, - po reportažo paprašė Jodita. - Oi, ne – įdėkit visas, kiek tik prifotografavot“, - juokaudama jai paprieštaravo Romutė.

Dvynės Romutė ir Jodita gimė Kretingos rajono Traidžių kaime Petronėlės ir Prano Rimkų šeimoje. „Atėjome į pasaulį savo namuose. Mama pasakojo, kad mus „sugavo“ pribuvėja Anužienė“, - tvirtino seserys. Jodita gimė pirmoji, Romutė – po valandos. Klaidų jų varduose, moterys tvirtino, pridarė krikštyti vežę krikštatėviai: taip Judita tapo Jodita, o Ramutė – Romute.

„Kai augome, Romutė buvo „lepšė“: rami, lėta, jos negalėjai pajudinti. Nematysi jos ir besišypsančios, visada susiraukusi. O Jodita – spirganti, nenustygstanti vietoje. Tikra ugnis“, - taip seserys apibūdino viena kitą vaikystėje.

Dvynės dar turi jaunėlį brolį Petrą. „Petras gimė mūsų šeimą jau ištrėmus į Kačergatą, prie Baikalo. Mama sakydavo, kad brolį sugavo Sibiro upėj. Kaip gerai, kad mus atvežė į Sibirą, galvodavau: bent Petrį suradom. Labai mylėjau savo brolį. Jaučiausi jam esanti mama. Per tą meilę, keldama iš lovos, jį ir ant žemės buvau išmetusi“, - juokėsi Jodita.

Dvynės vaikystėje: kairėje – gyvybingoji Jodita, dešinėje – santūrioji Romutė. Dabar, seserys tvirtino, veido išraiškas, kaip ir charakterius, galėtum sukeisti vietomis.

Dabar visi trys Rimkų vaikai gyvena Kretingoje. Seserys džiaugėsi, jog dar gyvi ir abu tėvukai: motinai Petronėlei jau – 79–eri, tėvui Pranui – 84–eri.

Moterys tvirtino, jog dabar, sulaukus brandaus amžiaus, abiejų dvynių charakteriai tarsi apsivertė aukštyn kojom. „Kol maža buvau, jaučiausi jaunesnė už seserį. O sulaukusi 40-ties metų tapau vyresnė, nes gyvenimas mane stipriai aplaužė“, - kalbėjo Romutė.

Moteris neslėpė, jog per pastaruosius dešimt metų optimizmo ją išmokė savotiškos „grumtynės su gyvenimu“: ji neteko darbo, vis labiau kamavo fizinė negalia ir išgyvenimai šeimoje. „Humoras padeda įveikti negandas, kitiems nebūtina rodyti, kas iš tikrųjų darosi širdyje“, - tvirtino Romutė.

Tačiau Jodita, anot sesers, tapo santūri, skrupulinga. „Oi, tu manęs nepažįsti: aš esu labai ūmi, - jai paprieštaravo Jodita. – Mano vyras Antanas yra labai ramus, pamažėle, gyvenant šeimoje, jis slopino tą mano „spirgėjimą“. Be to, vidinės ramybės įgijau, gilindamasi į tikėjimo dalykus“, - atviravo Jodita.

Jodita pagal specialybę – buhalterė. Su vyru ji užaugino keturis sūnus: Virgilijui – 39–eri, Rimantui – 35–eri, Pranui 29–eri, jaunėliui Antanui – 23–ji.

Romutė, baigusi zootechnikės mokslus, užaugino du sūnus. Vyresniam Remigijui šiandien – 38–eri, o jaunėliui Milvydui – 31–eri. Moteris pasidžiaugė, jog vyrų jos namuose netrūksta: mat, jau susilaukė 5 anūkų ir vienos anūkės.

• Rašyti komentarą (0)