Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kerta mišką, kad jį išsaugotų

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2007-02-09
Mikoliškių girininkijos girininkas Romas Mažonas ir urėdas Antanas Baranauskas iki Mikoliškių miške kertamos biržės brido pėsčiomis, kadangi miško kelias nepravažiuojamas.

Tokios nepalankios miškui kirsti žiemos kaip ši Kretingos urėdijos miškininkai neprisimena. Nuo liūčių įmirkusi, įšalo nesukaustyta dirva yra nepravažiuojama. Miškavežės skęsta akivarais virtusiose provėžose. Miškininkus šokdina ne vien gamta su savo kaprizais,- dar ir politikai, užsimoję prieš miško kirtimą.

Praėjusių metų Kretingos urėdijos pajamos siekia apie 10 mln. Lt. Iš jų apie 8 mln. Lt yra gauti pardavus žalią medieną, 1,3 mln. Lt - už medienos pristatymą vartotojams. Urėdija yra viena iš rajono įmonių, daugiausiai atseikėjančių į valstybės biudžetą. Pernai valstybei sumokėjo apie 3 mln. Lt mokesčių (be mokesčių “Sodrai”).

Apie 10 mln. Lt uždirbti pardavus maždaug 80 tūkst. kub.m medienos. Urėdija parduoda ir statų mišką. Dažniausiai tai būna malkoms tinkantys sausuoliai, audrų išversti medžiai. Žmonės patys juos nusikerta, išsiveža. Tokios medienos per visas 12 girininkijų praėjusiais metais parduota apie 5 tūkst. kub.m.

- Gamtinę brandą pasiekusius miškus kirsti yra būtina, nes subrendę medžiai ima pūti, tampa įvairių ligų ir kenkėjų židiniais ir kelia grėsmę kitiems miškams,- teigė Kretingos urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.

Šiam autoritetingam miškininkui, pelniusiam ne vieną apdovanojimą (paskutinį 2006 m. gruodžio 15 d. padėkos raštą už ilgametį ir prasmingą darbą atkuriant ir saugant mišką gavo iš šalies Premjero G.Kirkilo), neramu dėl žinomų politikų užgaidų ūkinius (kirtimui skirtus) miškus paversti parkais, rezervatais. Urėdija priešinasi Lietuvos liberalų sąjūdžio nario, europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo padėjėjo Aido Felikso Palubinsko užmačioms visą Šernų mišką paversti parku. A.F.Palubinskas gyvena šalia Šernų miško, Minijos pakrantėje. Šernų miške, užimančiame apie 700 ha, ūkinis miškas sudaro beveik 90 proc. Ūkinę miško dalį pavertus apsauginiu mišku, Šernų miške visiškai neliktų pagrindinių kirtimų, dėl ko iškiltų problemos visiems kitiems urėdijos miškams išlaikyti ir atkurti. “Politikai nesuka galvos dėl pinigų parku paverstam miškui išlaikyti, dėl miško šiukšlinimo, kuris gresia katastrofa žmogui ir visai aplinkai. Šiukšlės yra ne vien biologinės kilmės. Padarykime mišką šventu, nekirskime. Iš ko jį išlaikysime?”- kalbėjo A.Baranauskas. Reikalavimai miškus paversti parkais visuomenei yra patrauklūs, jais nesunku pelnyti žmonių pritarimą. “Ūkininkas skerdžia kiaulę - gerai, miškininkas kerta medį - jau barbaras. Yra tokia nuostata. Ji gaji dėl nesuvokimo, jog miškas irgi yra ūkis, kad miško kirtimas irgi yra jo atkūrimas”,- teigė urėdas.

Urėdija yra pelno siekianti valstybinė įmonė, tam naudojanti miškų resursus, privaloma tvarka juos atkurdama.

Urėdija puoselėja ne vien ūkinius miškus, bet ir ruošia miškus rekreacijai - vykdo melioraciją, kita. Saugo visus miškus, taip pat ir privačius, nuo gaisrų.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į keturias grupes: rezervatiniai miškai, ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, apsauginiai ir ūkiniai.

Rezervatuose medžius kirsti draudžiama, antros grupės miškuose kertami tik biologinės brandos sulaukę medžiai. Biologinės brandos medžiai yra dvigubai senesni už ūkinės brandos medžius. Pavyzdžiui, eglė ūkinę brandą pasiekia per 70 metų. Pirmų trijų grupių miškai Kretingos urėdijoje sudaro 32,50 proc.

Urėdijos teritorijoje dar yra du parkai - Pajūrio regioninis ir dalis Salantų regioninio parko, 14 valstybinių draustinių. Ūkiniai miškai urėdijoje plyti 23934 ha plote. “Pirmos-trečios grupės miškams, parkams, draustiniams išlaikyti kartais išlaidų reikia daugiau negu ūkiniam miškui. Jokių dotacijų neūkiniams miškams išlaikyti negauname. Viską išlaikome iš pajamų, gaunamų kertant ūkinį mišką”,- tvirtino urėdas.

Kretingos urėdija šalyje pirmauja investicijomis į pažangią techniką. 50 proc. medienos urėdijoje jau paruošiama mašinomis.

Iškirtę ūkinį mišką urėdijos miškininkai jį atsodina, plynių nepalieka savaiminiam atžėlimui, kaip privačių miškų savininkai. Miškų kirtimas irgi yra vienas iš miško atkūrimo elementų. Per pastaruosius 12 metų urėdijoje įveista 2387 ha naujų miškų.

Urėdijoje ūkininkaujama pagal miškotvarkos projektą, sudaromą dešimtmečiui. Dabartinis projektas apima laikotarpį iki 2016 metų. Pagal šį projektą urėdijos miškininkai kasmet galėtų iškirsti 113-123 tūkst. kub.metrus medienos, tačiau šiemet kirs 94 tūkst. kub.m. Projektinių galimybių neišnaudojo ir ankstesnį dešimtmetį - vietoj numatytų 90 tūkst. kub.m per metus kirto 80 tūkst. kub.m. Leistinus kirtimus riboja tausodami ūkinį mišką. Ankstesnio dešimtmečio miškotvarkos projekto vykdymą tikrinusi komisija urėdijos miškus apibūdino kaip našius, kuriuose vyrauja mišrūs medynai ir gausu biologinės įvairovės elementų. “Sutaupėme medynų, turime daug brandžių, neiššvaistėme ir gero ūkininkavimo dėka turime ką kirsti”,- kalbėjo Antanas Baranauskas, pabrėždamas, jog nekirtę miško neišgyvensime. Vien Lietuvos SBA baldų koncernui per metus reikia apie 1 mln. kub.m plaušinės (ne pačios aukščiausios kokybės) medienos, kai visos Lietuvos urėdijos pagamina apie 3 mln. kub.m. žaliavinės medienos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas