Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ar moksleiviai tyčiojasi vieni iš kitų?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-01-26
Šįkart „Kuprinė“ svečiavosi Vydmantų vidurinėje mokykloje. Su moksleiviais kalbėjomės apie opų reiškinį – psichologinį smurtą. Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamų tarptautinių tyrimų duomenimis, patyčios yra ypatingai paplitusios Lietuvos mokyklose. Jas patiria apie 70 proc. moksleivių.

Milda Griciūtė:

- Gal tyčiojasi iš tų, kurie nemoka išsikovoti sau vietos po saule. Aš asmeniškai niekada nepatyriau jokių patyčių: matyt, nuo vaikystės mokėjau pakovoti už save. Manau, kad dažniausiai tyčiojamasi dėl moksleivio socialinės padėties: jei jis prasčiau apsirengęs ar šeima gyvena neturtingai. Arba dėl moksleivio stiliaus: jeigu jis rengiasi ne taip, kaip kiti. Bet būna, kad tyli kaip pelė po šluota: nieko nenori, niekas nepatinka. Tokį kartais ir mes „pakočiojam“ už nebendravimą.

Nerijus Stonkus:

- Manyčiau, tyčiojasi. Mūsų klasei nebūdinga tyčiotis iš tų, kurie neturi pinigų ar prasčiau rengiasi. Paauglystėje labiau vyrauja išorės kultas, o vyresnėse klasėse tai nebėra taip aktualu. Mes pykstam ant klasiokų dėl blogų pažymių: norim, kad klasė išlaikytų aukštą mokymosi lygį. Išvadinam tokį bemoksliu ar beraščiu. Aš, kai buvau mažesnis, mėgau kabinėtis prie vyresnių. Ir, aišku, gaudavau nuo jų „į dūdą“. Bet buvo už ką.

Edmundas Šalnis:

- Net labai tyčiojasi, jei vaikas yra silpnesnis, uždaresnis. Kartais gindamasis jis pasako kokį neapgalvotą žodį. Galvoja – praslys, bet už tai dažniausiai atsiima keleriopai. Aš už save nuo mažumės pakovoju. Dabar užgauna, kai atvažiuoji į kokius renginius Kretingos mokyklose, ir jau klijuoja etiketę: ai, jie – iš kaimo. O kai pamato, kokia mūsų mokykla, patys nustemba. Manau, kad ši negerovė neišgyvendinama: silpnesniems reikia tiesiog išlaukti, kol praeis paauglystė.

Žilvinas Danius:

- Manau, patyčios yra būdingos kiekvienai mokyklai. Aš labiausiai nukenčiu dėl stiliaus, nes dauguma netoleruoja išskirtinumo. Jau prieš trejus metus pradėjau ieškoti savo stiliaus. Esu gotas. Mama nuo jaunystės pankavo. Tai, matyt, turėjo įtakos ir man. Dėl išskirtinumo man teko patirti ir fizinį smurtą - nuo moksleivių, bet ne mokykloje. Bet tai neatbaido nuo savitumo, nes palaiko tikri draugai. Su klasiokais dabar stengiuosi sutarti, ir jie nebesikabinėja dėl to, kad esu kitoks.

Astijus Kupstys:

- Būna. Ant kitų „pavažiuoju“ kartais ir aš. Jei ant manęs „varo“ – neapsileidžiu. Bet tai, manau, yra savigyna, o ne puolimas. Būna, kad stumteliu kokį klipatą prie rūbinės, kai jis pusvalandį krapšto kuprinę. O klasėj tai visi „varo“ vienas ant kito, bet už akių. Ant manęs – irgi. Jie bijo pasakyti tiesiai, nes žino, kad už šmeižtą gaus. Man nepatinka neteisybė: yra vienas klasiokas, kurio sutrikęs vystymasis. Kai kiti jį apipuola, priverčiu juos atsiprašyti.

Mindaugas Vaičekauskas:

- Būna visokių atvejų. Dažniausiai tyčiojamasi iš atsilikusių, silpnesnio proto vaikų. Kodėl taip yra, nežinau. Sakoma, kad vaikai yra žiaurūs. Aš jei iš ko nors ir pasišaipau, tai tik juokais. Neprisimenu ir vaikystėj, kad būčiau kokią mergaitę pravirkdęs. Dėl turtinės padėties mūsų mokykloje nesišaipoma: pas mus nėra turčių ir visai „biednų“. Jei ir apsikuliame, tai tėvams nepuolame skųstis. Visi esame vydmantiškiai, - kaip atrodytų, jei „stukačintume“ ant saviškių?


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas