|
|
|
(1942) 2025-04-04Dėl autobusų – džiaugsmai, dėl maršrutų – klaustukai
Bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ artimiausiu metu po miestą kursuoti „paleis“ pirmą, bet ne paskutinį hibridinį autobusą. Taupys kurą „VOLVO Hybrid“ markės autobusas – dėvėtas, už jį rajono Savivaldybė iš biudžeto sumokėjo 10 tūkst. 721 eurą. Tikimasi, kad naujoji transporto priemonė 100 km leis sutaupyti apie 10 l dyzelinio kuro, ir tai, įmonės „Kretingos autobusų parkas“ direktoriaus Arūno Mockevičiaus skaičiavimu, sudarys apie 30 proc. mažiau sąnaudų, lyginant su turimais 2000 metų dyzeliniais autobusais MAN. Naujai įsigytojo autobuso rida preliminariai suplanuota 75 tūkst. km, o metinė ekonomija – apie 9 tūkst. eurų be PVM. Šį mėnesį iš Vokietijos kompanijos „Omnibus Handel“ Autobusų parkas žada įsigyti ir dar du dėvėtus, 2012 m. pagamintus autobusus „MAN NL 253 Hybrid“. Jų kuro sąnaudos bus analogiškos „VOLVO Hybrid“. Už specialistus padirbėjo gyventoja Tačiau džiaugsmus dėl pirkinių temdo šurmulys, kurį sukėlė Kretingos gyventojai, aplinkiniais keliais sužinoję apie neva nuo gegužės keičiamus autobusų Kretinga–Klaipėda ir Kretinga–Palanga maršrutus. „Ar kas nors atliko nuolatinių keleivių apklausą? Ne, neatliko. Todėl tai, ką pirmiausia privalėjo atlikti Savivaldybė su Autobusų parku, savo iniciatyva atlikau aš – prie kiekvieno žmogaus, į autobusą įsėdusio Klaipėdoje, ėjau, teiravausi. Būdavo, grįžtu namo, tik pasidedu rankinę, – ir vėl bėgu į autobusą, kuris važiuoja jau iš Kretingos į Klaipėdą, vėl stebiu, kiek nuvažiuojančiųjų, kiek parvažiuojančiųjų, klausinėju. Per išeigines – tas pats... Pavyko surinkti daugiau kaip 400 parašų – negi tiek neužtenka? Akivaizdu, kad maršrutai, kuriuos numatyta „nuimti“, yra reikalingi“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė kretingiškė Vilma Sakavičienė. Pašnekovės žodžiais, autobusų maršrutai rajono valdžiai reiškia taupyti pinigus, o į darbus Klaipėdoje važinėjantiems kretingiškiams – dalį gyvenimo. „Ir taip mes keliamės anksčiausiai, vargstam. Įsivaizduokit, aš pati darbą baigiu 14 valandą. Kokiu greičiu iki stoties turiu atbėgti, kad, pagal naujai suplanuotą grafiką, spėčiau į autobusą, iš Klaipėdos stoties išvažiuojantį 14.10?“ – retoriškai klausė pašnekovė. Anot jos, kitas autobusas – po dviejų valandų. Kad „nuimami“ reisai, kretingiškė teigė pirmą kartą išgirdusi atsitiktinai. „Melioratorių gatvėje moterys atsisėdo priekyje manęs ir kalbėjosi, kaip dabar bus? Suklusau. Kuo toliau, tuo plačiau visa ta košė virė, vis daugiau žmonių piktinosi. Aš noriu įrodyti, kad būtų padaryta nesąmonė“, – atviravo V. Sakavičienė.
Ar tikslinga riboti stovėjimo laiką Rotušės aikštėje?
Per paskutinįjį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį, atsižvelgus į Savivaldybės administracijos siūlymus ir gyventojų pastebėjimus, pakeisti kai kurie Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų nuostatai. Jeigu bute, name ar kotedže nėra deklaruota asmenų ir nepateikta įrodymų, kad juose niekas negyvena, buto savininkams bus taikomas 3,5 Eur rinkliavos dydis per mėnesį (vietoj anksčiau nustatyto 17,30 Eur per mėnesį), namo ir kotedžo savininkams – 3,6 Eur rinkliavos dydis per mėnesį (vietoj anksčiau nustatyto 17,70 Eur per mėnesį). Atkreipiame dėmesį, kad ankstesni mokėjimo pranešimai bus pakoreguoti ir šiuos gyventojus pasieks per balandžio mėnesį! Šių objektų savininkui ar įgaliotam asmeniui SĮ „Kretingos komunalininkui“ pateikus pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos kitame objekte, už objektą, kuriame nėra gyvenamąją vietą deklaravusių ar faktiškai gyvenančių gyventojų, bus taikomas 2,1 Eur per mėnesį mokestis.
Nuo balandžio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas naujas Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymas, kuris leis transporto lengvatomis pasinaudoti naujoms gyventojų grupėms – šeimoms, vaikams, mokiniams ir visiems pensinio amžiaus žmonėms. Seimas reglamentavo transporto lengvatų taikymą vaikams. Pagal priimtus pakeitimus, 50 proc. nuolaida tolimojo susisiekimo maršrutuose, traukiniuose ir vidaus vandenų laivuose bus taikoma visiems vaikams iki 18 metų, taip pat vyresniems negu 18 metų moksleiviams iki jiems sukaks 23 metai ir studentams. Kartu išliks ir iki šiol taikyta nuolaida nemokamai vežti vieną ar du vaikus iki 7 metų, neužimant atskiros vietos. Vykdami miesto ar priemiestiniu transportu vaikai iki 7 metų, jeigu jie užima atskirą vietą, taip pat 8–18 metų vaikai, vyresni moksleiviai iki 23 metų, studentai galės pasinaudoti 80 proc. nuolaida.
Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“, šilumą tiekianti beveik 4 tūkstančiams vartotojų, valdanti 24 katilines, nuo praėjusių metų spalio pradžios dirba be nuolatinio vadovo. Dvi skelbtos atrankos naujam „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriui atrinkti neįvyko. Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ nepriklausomos valdybos pirmininkas, AB „Šiaulių energija“ technikos direktorius Justas Gurejevas neatsakė, kodėl atrankos buvo nesėkmingos, patvirtino, kad artimiausiu metu bus skelbiama 3-ioji atranka pagal šiai atrankai pakoreguotas sąlygas, t. y. reikalavimus pretendentams. Šaltinių teigimu, reikalavimai turėtų būti supaprastinti, nustatytas didesnis pareigybei atlyginimas, valdybos pirmininkas to nepatvirtino. Iki 2024 m. spalio 3 d. „Kretingos šilumos tinklams“ vadovavęs Dainius Budrys yra paatviravęs, kad svarbi priežastis atsisakyti direktoriaus pareigų buvo tokiai įmonei galimas mažiausias 1,96 pareiginės algos koeficientas. Jokūbave gyvenantis D. Budrys šiandieną vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“, „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pareigas jau pusmetį laikinai eina įmonės technikos vadovas Tomas Liaučys.
„P. n.“ informacija
Aptarė įtraukiojo ugdymo problemas ir iššūkius
Balandis – įvairovės mėnuo, tad ta proga Klaipėdos universitetas besidominčiuosius šia tema pakvietė dalyvauti mokslinėje-praktinėje diskusijoje „ES vertybių įtvirtinimas psichikos sutrikimų kontekste“. Joje dalyvavo ir ugdymo įstaigų patirčiai atstovavo Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva, kuri pasidalino praktinio darbo patirtimi, kai tenka spręsti įvairius su integracija ir teisių įgyvendinimu susijusius klausimus ugdymo įstaigų kontekste. „Visas istorijas, nutikimus, susirinkimus, individualius ir bendruomenių atvejus būtų galima patalpinti į spektrą: nuo sudėtingų iki nuostabių patirčių“, – taip savo patyrimą apibendrino V. Gridiajeva. Skirtinga įtrauktiems apibrėžimai Aktyviai dirbdama įtraukiojo ugdymo kontekste, V. Gridiajeva įvardino ir vieną didžiausių problemų – reikšmės, kas tai yra įtraukusis ugdymas, kūrimą. „Mūsų – Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus – komanda, teikdama paslaugas skirtingose ugdymo įstaigose, važinėdama į komandiruotes Lietuvoje, pastebi, kad kiekviena bendruomenė turi savo įtraukties apibrėžimą“, – problemą įvardino psichologė. Pasirodo, vieniems – tai reiškinys, kuris labiau primena visų mokinių sukišimą į vieną klasę, neatsižvelgiant į individualius vaikų poreikius, kitiems ši švietimo reforma – galimybė augti ir tobulėti, tuo pačiu kurti stiprias bendruomenes, kuriose svarbus kiekvienas jos narys. „Tačiau labiausiai liūdina, kad turime daug bendruomenių, kuriose tvyro didžiulis nepasitenkinimas, ir tai būtų švietimo sistemos Achilo kulnas“, – apgailestavo V. Gridiajeva, atkreipdama dėmesį į tai, kad mūsų visuomenė visas vertybes atitinkantį požiūrį į visus mokinius paverčia švietimo sistemoje esančių problemų atpirkimo ožiu. Ji tęsė mintį: „Net tuo atveju, jei po įvykusios diskusijos būtų nuspręsta Lietuvoje atšaukti įtraukųjį ugdymą, tai neišspręstų susikaupusių problemų. Mokyklos turi iššūkių ne dėl siekio priimti kiekvieną mokinį, kaip svarbų bendruomenės narį, o dėl labai konkrečių įsisenėjusių sunkumų. Kai nuskamba antraštėse „įtraukusis ir smurtas“, jaučiu, kaip įsitempia kiekvienas mano neuronas. Įtraukiojo ugdymo vertybės ir smurtas negali būti rašomi viename sakinyje, nes tai turi itin didelę reikšmę iškreipiant jo suvokimą.“
Bendraautorių monografija – ilgametės akademinės ir praktinės patirties rezultatas
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys parašė ir išleido monografiją „Profesinio mokymo transformacija: pozityvūs pokyčiai ir nuolatinė kaita“. Tai – jau trečiasis dviejų bendraautorių leidinys, mokslinis darbas, arba, kaip teigė patys autoriai, ilgametės akademinės ir praktinės patirties profesinio mokymo srityje rezultatas. Kodėl būtina autorių bendrystė Monografijoje nagrinėjami profesinio mokymo kokybės valdymo, strateginio planavimo, vadovavimo ir pedagoginių inovacijų aspektai, kurie padeda atskleisti šios srities tobulinimo perspektyvas. „Remiamės ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir empiriniais tyrimais, leidžiančiais objektyviai vertinti profesinio mokymo sistemą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – savo darbą apibendrino D. Martišauskienė ir K. Trakšelys. Jie neslėpė, kad džiaugiasi ilgamete akademinio vaisingo bendradarbiavimo patirtimi. Mokslinis darbas „Profesinio mokymo transformacija: pozityvūs pokyčiai ir nuolatinė kaita“ – trečia jų bendra monografija: autoriai kartu išleidę dvi mokslo studijas, publikavę ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose. „Monografija – tai darbas ne tik ją parašyti. Ji yra nemažai kartų koreguojama, taisoma, papildoma. Taip pat visos monografijos yra recenzuojamos rašomos tematikos sričių profesionalų“, – D. Martišauskienė paminėjo, kad naujausią bendraautorių monografiją, apimančią švietimą ir vadybą, recenzavo prof. dr. Ligita Šimanskienė, Klaipėdos universiteto Vadybos katedros vedėja, ir prof. dr. Julija Melnikova, Klaipėdos universiteto Pedagogikos katedros profesorė. Anot K. Trakšelio, poreikis parašyti monografiją atsiranda tada, kai yra prikaupiama mokslinės teorinės literatūros, nes tai – mokslinis darbas. „Kadangi mokslinė literatūra kinta, atsiranda nauji straipsniai, knygos, metodikos, tad ir kaupti medžiagą užtrunka pakankamai ilgą laiką. Kita vertus dažnai monografijose teoriniai autorių samprotavimai yra grindžiami ir tyrimais. Tad reikia ir juos atlikti pagal akademinius reikalavimus. Darbas ilgas, intensyvus, todėl ir autorių bendrystė būtina“, – įsitikinęs K. Trakšelys.
Nuo šiol Pranciškonų gimnazijos jaunimas laisvas atokvėpio minutes leis ir idėjomis dalinsis naujoje tik jiems skirtoje erdvėje. Kovo 21 d. gimnazijos šv. Antano rūmuose atverta jauki ir šiuolaikiška erdvė skirta gimnazijos mokiniams nuo aštuntų iki ketvirtų gimnazinių klasių. Anot gimnazijos prezidentės Saulės Juodytės, kiekvienas toks projektas ar renginys leidžia mokiniams patirti, kad jų nuomonė svarbi: „Mane labai nudžiugino, kad erdvę, kuri anksčiau buvo nenaudojama, pasiūlė būtent mums, vyresnių klasių mokiniams. Jaunimas yra didžiulė, ir, manau, pagrindinė gimnazijos bendruomenės dalis. Mes labai vertiname, kad mūsų balsas girdimas, pasitikima mūsų sprendimais ir skoniu. Tokios erdvės mokyklose būtinos – jos ugdo mūsų savarankiškumą, lyderystę, moko dirbti kartu“. Ji taip pat pridūrė, kad tokių erdvių įrengimas prisideda prie jaunuolių geros emocinės savijautos ir saugumo. „Be abejo, čia galės užeiti ir mokytojai, tačiau gyvenimas čia vyks mūsų ritmu. Galėsime pailsėti per laisvas pamokas ar pertraukas. Šią erdvę saugosime ir ji, ko gero, kis pagal mūsų poreikius ar aktualijas. Čia dalinsimės idėjomis ir semsimės įkvėpimo – tam skirta žinučių ir palinkėjimų siena, kurioje kiekvienas galės palikti padrąsinantį palinkėjimą ar atrasti jo dieną pakeisiančią motyvuojančią mintį. Ramioms valandėlėms kvies „Knygų mainų palangės“ skaitiniai – puikių knygų dovanojo lietuvių kalbos mokytojos ir gimnazijos administracija. O piešiniai, kurie tapo interjero dalimi, – tai mokyklos III klasės gimnazistės Karolinos Kasnauskės darbai“, – apie naujai įrengtą jaunimo erdvę pasakojo S. Juodytė. Tokių iniciatyvų reikalingumu neabejojo ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Dovilė Krikščiūnienė. „Tokiose erdvėse gimsta ritualai, formuojasi tradicijos, auginama bendrystė tarp jaunuolių, kuriems didžiulę įtaką daro šiuolaikiniame pasaulyje vyraujančios individualizmo tendencijos“, – sakė ji.
Filomena STONKUTĖ
Pranciškonų gimnazijos savivaldos narė, IIIG kl. mokinė
Apgynė ir orkestro, ir mokyklos garbę
Kretingos meno mokyklos Pučiamųjų instrumentų skyriaus mokiniai, kuriuos groti moko mokytojai Alvydas Bružas ir Kazys Tiškus, XXV Lietuvos orkestrų čempionate Marijampolėje kartu su brass band orkestru „Aukštyn“, arba Lietuvos jaunimo orkestro rinktine iki 18 metų, iškovojo „Grand Prix“. Didįjį prizą su kitais muzikantais iš Pasvalio, Pabradės, Panevėžio pelnė Kretingos meno mokyklos mokiniai Urtė Budrytė ir Simonas Šamonskis, kuriuos kornetu groti moko K. Tiškus, bei A. Bružo auklėtiniai tūba grojantis Mindaugas Miliauskas ir jo brolis baritonu grojantis Justas Miliauskas. Išskyrus Mindaugą, visi trys Kretingos meno mokyklos muzikantai su orkestru „Aukštyn“, kuriam vadovauja Remigijus Vilys, groja pirmus metus ir rengiasi Europos varinių pučiamųjų instrumentų čempionatui Stavangeryje Norvegijoje. „Ir po kalėdinio koncerto, ir po orkestrų čempionato mūsų mokiniai kantriai važinėja į repeticijas, o dirigentas Piet Visser, geras šio orkestro bičiulis, repeticijoms atskrenda iš Olandijos“, – Kretingos meno mokyklos mokytojas A. Bružas priminė, kad praėjusiais metais, diriguojamas šio dirigento, orkestras „Aukštyn“ Palangoje įvykusiame Europos čempionate tapo III v. laimėtoju. Lietuvos čempionate Marijampolėje orkestrai buvo vertinami pagal A, C, D, E kategorijas, kurios atitinka kolektyvo profesionalumo lygį: tarkim, A kategorija – pradedančiųjų, o E – profesionalių orkestrų. Beje, šioje kategorijoje šiemet dalyvavo vienas profesionalus kolektyvas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos varinių instrumentų orkestras Brass LT, kuris praėjusiais metais Palangoje įvykusiame Europos čempionate laimėjo iššūkio konkursą, kas suteikė teisę dalyvauti Europos brass band čempionatuose.
Savižudybių prevencija – procesas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure įvykusių mokymų „Savižudybių prevencija Kretingos rajono savivaldybėje: prisidėti gali kiekvienas“ siekis – geriau suprasti savižudybių problemą Kretingos rajono savivaldybėje, nustatyti esamus pagalbos teikimo mechanizmus ir ko reikėtų artimiausioje ateityje, kad problema mažėtų. Netekome 35 gyventojų Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą ir stebėseną, savižudybių prevencijos koordinatorė Laima Grigalauskienė informavo: nors Kretingos rajono savivaldybėje 2023-iaisiais lyginant su 2022-aisiais metais standartizuotas mirtingumas dėl tyčinio žalojimo skaičius sumažėjo nuo 23,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų iki 18,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, bet 2023 m. Kretingos rajono savivaldybėje standartizuotas mirtingumas dėl tyčinio savęs žalojimo rodiklis buvo didesnis už Lietuvos ir už Klaipėdos apskrities rodiklius (Kretingos rajono savivaldybėje – 23,1/100 tūkst. gyv., Lietuvoje – 18,8/100 tūkst. gyv., Klaipėdos apskrityje – 13,7/100 tūkst. gyv.). Iš viso per penkerius metus mūsų rajone gyvybę sau atėmė 35 gyventojai. Aktuali problema – bandymai žudytis Iki šiol Kretingos rajono savivaldybėje gana aktuali problema yra bandymai žudytis. Pagal šį rodiklį 100 tūkst. gyventojų tarp 60 savivaldybių Kretinga patenka į 47-ą vietą. Nors 2023 m. bandymų pakelti prieš save ranką, lyginant Lietuvos mastu, skaičius sumažėjo, tai gali reikšti tiesiog blogesnį atvejų registravimą, nes šis rodiklis atspindi tik sveikatos priežiūros įstaigose gydytus asmenis – jei tyčia susižaloję asmenys į gydymo įstaigas nesikreipia (pvz., jų susižalojimai nėra rimti), jie nepatenka į oficialią statistiką. Be to, su savižudybėmis susijusios temos vis dar yra stigma, ir žmonės, patekę į gydymo įstaigą, dažnu atveju prašo nerašyti šios diagnozės, taip bandydami apsisaugoti nuo gėdos ar kitų galimų socialinių ar emocinių pasekmių. Kretingos rajono savivaldybėje penkerių metų laikotarpiu, palyginus pagal lytį, daugiau mirčių dėl savižudybių patiria vyrai negu moterys (29 vyrai ir 6 moterys). Lyginant pagal gyvenamąją vietovę, daugiau savižudybių įvyksta kaime negu mieste (kaime – 20 atvejų, mieste – 15 atvejų). Apžvelgiant pagal amžiaus grupes, daugiausiai savižudybių patiria gyventojai nuo 45 iki 64 metų (iš viso – 17 atvejų). Paskutinis vaikų iki 17 metų atvejis užregistruotas 2013 m., kai nusižudė 15 metų paauglys. Per dešimtmetį nuo 2013 iki 2023-ųjų metų Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje užfiksuoti 78 savižudybės atvejai.
Labai dažnai į gydytojus kreipiamės tik tada, kai jau atsiranda kokių nors sveikatos sutrikimų, ir pradedame jausti ligos simptomus. Noriu priminti, kad sveikata yra didžiausias ir brangiausias mūsų turtas, kurį turime saugoti. Moterys, net ir nejausdamos jokių simptomų, profilaktiškai sveikatą turėtų tikrintis kasmet. Pradėti tai daryti reikėtų kuo ankstyvesniame amžiuje, o, pajutus nuovargį, silpnumą ar kitus nerimą keliančius požymius – ir dažniau. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios ligų prevencijos programos moterims. Jos turi galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio (25–59 m.), krūties vėžio (45–69 m.), storosios žarnos vėžio (50–74 m.), širdies ir kraujagyslių ligų (40–60 m.). Dalyvavimas prevencinėse sveikatos programose – tai galimybė sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų.
Greičiausias būdas įvertinti bendrą organizmo būklę yra atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, kurių rezultatai leidžia nustatyti ligą jai dar nepasireiškus. Artėjančios Motinos dienos proga viešoji įstaiga (VšĮ) Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras skelbia akciją ir dovanoja 60 proc. nuolaidą profilaktinių tyrimų paketui. Įsigijus dovanų kuponą atliekami tyrimai: bendras kraujo tyrimas, CRB (galintis parodyti organizme vykstančius uždegiminius procesus dar prieš pasireiškiant simptomams), cukraus kiekis kraujyje (labai svarbus rodiklis, kuris nustato riziką susirgti diabetu), lipidograma, kuria įvertinamas tiek „gerasis“, tiek „blogasis“ cholesterolis, elektrolitų tyrimai (kalis, magnis, natris), moterims itin svarbus geležies atsargų – feritino tyrimas, vertinama skydliaukės veikla, atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas (TTH, FT4), nustatoma vitamino D3 koncentracija, kas svarbu ne tik dėl bendros savijautos ar geresnės nuotaikos, bet ir dėl kitų mineralų, tokių, kaip kalcis ar magnis pasisavinimo. Žemą šio vitamino lygį turinčioms moterims netgi padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriais vėžiniais susirgimais. Šis paketas apima ir pagrindinius vėžinius žymenis: krūties, kiaušidžių vėžio markerius. Atlikus tyrimus, šeimos gydytojas įvertins tyrimų rezultatus.
Kretingos PSPC informacija
Kretingos ligoninė sėkmingai plečia Ambulatorinio konsultacinio skyriaus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ir pasidalino gera žinia, kad, investavus per 20 tūkst. Eur, pavyko įrengti haloterapijos, arba druskos terapijos, kambarį. Jis veikia ne per seniausiai renovuotose fizinės medicinos ir reabilitacijos patalpose vidiniame ligoninės kieme. Pastatas atnaujintas iš pagrindų – pradedant stogu ir baigiant šildomomis patalpų grindimis. Ambulatorinio konsultacinio skyriaus vedėja Janina Kizielienė ir gydytoja reabilitologė Laima Baltmiškienė teigė, kad šiuo metu fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos Kretingos ligoninėje yra išplėtotos maksimaliai. „Vienintelio, ko neturime, – tai vandens procedūrų, bet apie tai svajojame“, – Kretingos ligoninės vyriausioji slaugytoja Janina Luotienė atkreipė dėmesį, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugoms teikti ligoninė yra įsigijusi modernią šiuolaikišką aparatūrą, su kuria dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Kambarys – kaip druskos kasykla Haloterapijos seansus atliks šios terapijos išmokyti kineziterapeutai Viktoras Penkovskis ir Ilona Kalnienė bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja Diana Taurinskienė. Jų rūpestis – parinkti dozę, fiksuoti procedūros laiką, paruošti pacientą, jam išėjus – dezinfekuoti krėslus, išvėdinti patalpas, išvalyti generatorių, kad druskos dalelės jo neužkimštų. Vienu metu seanse gali dalyvauti 7 pacientai, seanso trukmė suaugusiajam – iki 45 min., vaikui – iki 30 min. Haloterapija, arba druskos terapija, – natūrali gydymo ir profilaktikos procedūra. „Šis nemedikamentinis gydymo būdas suteikia pacientui galimybę kvėpuoti druskingu oru, sukuriant drukos kasyklų mikroklimatą su nuolatine temperatūra ir oro drėgnumu“, – gydytoja L. Baltmiškienė paaiškino, kad druskos kambario sienos, lubos, grindys yra padengtos druskos, kuri kaitinama, kad nesudrėktų, sluoksniu. Per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos, arba natrio chlorido, aerozolis – druskos dalelės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, lengvai nusėda ant odos paviršiaus. Kvėpuojant tokiu oru, kvėpavimo takų gleivinė tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams, sumažėja bronchų gleivinės uždegimas, palengvėja kosulys, pagerėja atsikosėjimas, sugrąžinamas alsavimas pro nosį. Haloterapija turi ir raminamąjį poveikį, todėl po seanso žmonės jaučiasi pailsėję, atsipalaidavę, patyrę teigiamų emocijų. Svarbiausia, kad druskų kambaryje nėra kenksmingų mikroorganizmų ir alergenų, nes jiems druskinga terpė nepalanki. Be sukurto natūralumo, druskų kambaryje skamba atpalaiduojanti muzika, keičiasi sienų spalvos, kas nori – gali žiūrėti ekrane rodomus vaizdus. Spalvų terapija pagrįsta idėja, kad spalvos ir spalvota šviesa gali prisidėti prie fizinės ar psichinės sveikatos gerinimo.
Tibeto dubenų skleidžiama vibracija – nauda organizmui
Kretingos muziejaus Žiemos sode galima išgirsti į skambančius varpus panašų garsą. Tai – muzikavimas Tibeto dubenimis. Anot Kretingos muziejaus edukatorės Nidos Urbonaitės, skambant šiems garsams žmogus nurimsta, pabėga nuo kasdienybės, atpalaiduoja ir kūną, ir mintis. Poveikis kūnui Dar mokykloje muziką pamilusi ir kanklėmis grojusi Nida muzikos nauda organizmui tikėjo visada, tačiau garso skleidžiamo dažnio daroma įtaka kiekvieno organizmui domėtis pradėjo prieš kelerius metus, perskaičiusi „Pajūrio naujienose“ išspausdintą straipsnį „Kūno ir sielos harmonijai“. „Jame buvo rašoma apie vibracijas – kokias vibracijas žemė skleidžia tūkstančius metų, kiek hercų ir panašiai. Tai ir paskatino mane domėtis vibracijomis, jų poveikiu fiziniam ir subtiliam žmogaus kūnui“, – pradžią prisiminė edukatorė, pademonstravusi ir kitus muzikos instrumentus, tokius, kaip dambrelis, kanklės, kurie taip pat daro įtaką žmogui. Norint efektyviai panaudoti muzikos skleidžiamus dažnius, Nidai teko perskaityti ir nemažai įvairios literatūros. „Domėjausi, kaip instrumentai padeda žmogaus kūnui atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, kankles galima uždėti ant žmogaus ir jomis groti. Būtent tas autentiškas jų skambesys, senovinės dermės žmogų harmonizuoja, atpalaiduoja, jis tarsi sugrįžta į save. Kanklės ir yra tai, kas padeda pasisemti stiprybės iš praeities“, – paaiškino N. Urbonaitė.
Kodėl skauda sąnarius ir kaip to išvengti „Sąnariui būtinas judesys – jo metu sąnarys tarsi kempinė: išsiplečia ir sugeria reikalingas medžiagas, o susitraukdamas pašalina nereikalingas“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Anot jo, pavasarį svarbu į aktyvumą grįžti palaipsniui. Staigus krūvis gali sukelti skausmą ar net traumą. Nepakankamai mankštinamas sąnarys pradeda senti greičiau – išsivysto artrozė, kremzlės dyla, o kauliniai galai pradeda liestis vienas prie kito. Mažėja lankstumas, paslankumas, atsiranda kaulinės išaugos, skausmas. Sąnarių ligos dėl viršsvorio, sėdimo gyvenimo būdo ir netinkamos laikysenos vis dažnesnės ir jaunesniame amžiuje. Kada reikėtų susirūpinti? Gydytojas N. Kemeklis įspėjo: vieno sąnario pažeidimas dažnai paveikia visą sistemą. Pavyzdžiui, pažeidus klubo sąnarį, apkrova persikelia į kelio sąnarį, vėliau – į čiurną. Disbalansas sukelia pokyčius visame kūne. Taip pat ir stuburas – sudėtinga sąnarinių paviršių sistema – reaguoja į įvairius apkrovos pokyčius, dėl kurių gali atsirasti nugaros skausmai, ypač dažnai – apatinėje nugaros dalyje. Reabilitacija: kelias į judėjimo laisvę „Natura Termo SPA“ centre taikomos įvairios sveikatinimo ir reabilitacinės priemonės, skirtos sąnarių skausmui, uždegimui mažinti ir judrumui atstatyti. Pacientams siūloma: - Inversinė lova pasyviam stuburo tempimui - Gydomosios mankštos vertikalioje vonioje - Individualios mankštos vandenyje ir sausumoje su kineziterapeutu - Grupinės mankštos baseine - Sapropelio aplikacijos - Gydomieji, limfodrenažiniai masažai - Elektrostimuliacija (TENS) - Šviesos terapija (Bioptron lempa) - Refleksoterapija ir temperatūrų terapija „Procedūrų veikimas toks pat kaip vaistų – jos mažina uždegimą, atpalaiduoja raumenis, skatina natūralius gijimo procesus“, – akcentavo gydytojas. Profilaktika ir pagalba su ligonių kasų kompensacija Turint šeimos gydytojo arba specialisto siuntimą, galima nemokamai gauti reabilitologo konsultaciją, kurios pagrindu sudaroma individuali procedūrų programa, finansuojama ligonių kasų. Tai – puiki galimybė pradėti rūpintis savo sąnarių sveikata be papildomų išlaidų. Neatidėliokite, jei jaučiate skausmą ar norite išvengti rimtesnių problemų ateityje – būtent pavasaris yra tinkamiausias laikas sustiprinti kūną ir pradėti gyventi aktyviau. --- Kontaktai ir registracija*Registracija tel. +370 607 85888 *El. paštu: info@atostoguparkas.lt *Daugiau informacijos: https://atostoguparkas.lt/ *„Natura Termo SPA“, „Atostogų parkas“, Žibininkai
„Atostogų parko“ informacija
Nes jie ėda skirtingą krakmolą. Šernas ėda įvairias žoles, jų šaknis, laukuose – javus, ypač mėgsta soras, grikius. Taip pat nesibodi užkandžiauti įvairiais vabzdžiais ar vikšrais ir žemės paviršiuje perinčiais paukščiais, pelėmis arba jauniklę stirną pričiupt. Rudeniop šernai miške sulaukia prinokusių gilių, riešutų, laukinių vaisių, ankštinių laukuose. Kartais ir į sodus užsuka paskanauti jūsų užaugintų rudens gėrybių. Galėčiau teigti, kad šernų mityba labiau visavertė negu kai kurių mitybos krypčių atstovų. Naminė kiaulė ėda tai, ką duoda žmogus. Iš esmės – apdorotą krakmolą: plikytos kruopos ar bulvės, įvairios augalinės ir gyvūninės kilmės maisto atliekos. Čia ir paslėpta mintis. Tiek šerno, tiek kiaulės storumas priklauso nuo to, kokios formos krakmolą jie ėda. Krakmolas gali būti dviejų būsenų: gelinės (kleisteris – kaip tapetų klijų?) ir kristalinės. Kaitinant iš krakmolo kristalų susidaro kleisteris (krakmolo milteliai tampa kisieliumi), o šaldant stebimas atvirkščias procesas: kleisteris virsta kristalais, ir atšalęs kisielius tampa pusiau koše. Yra toks dalykas, kaip atsparusis krakmolas. Jis ir yra kristalinės formos. Atsparusis krakmolas maisto produktų sudėtyje sudaro mažą dalį, iki 25–30 proc. viso krakmolo kiekio. Pavyzdžiui, virtos karštos bulvės turės apie 6,8 proc., kuomet šaltos – 13,3 proc. atspariojo krakmolo. Atsparusis krakmolas nevirškinamas plonajame žarnyne, kur visos maisto medžiagos turėtų būti įsiurbiamos. T. y., jis nevirsta gliukoze ir į kraują nepatenka, vadinasi, jis keliauja į storąjį žarnyną, ir ten su juo užsiima jau kitos bakterijos.
vaistai iš pavasariu alsuojančios gamtos
Mityba, darbo ir poilsio režimas – trys veiksniai, žmogui padedantys sustiprinti imunitetą. Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė teigė, kad ypač tai svarbu sezoninių ligų laikotarpiu. Pagarba dilgėlei ir garšvai „Nepamirškite vaistažolių, daugelis jų turi bioaktyvių medžiagų ir gali padėti sumažinti stresą, apsaugoti nuo infekcijų, o po ligos – greičiau atgauti jėgas“, – sakė pašnekovė. Tarp efektyvių gamtos vaistų šįkart ji paminėjo dvi tradicines – garšvą, dilgėlę. Garšvos neatsitiktinai laikomos piktžolėmis, nes jos auga, kur netingi: miškuose, krūmuose, pamiškėse, soduose. Užtat tai yra vienas naudingiausių augalų, kurio lapuose daug vitamino C, A, kalcio, kalio, geležies, citrinos ir obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse – eterinių aliejų. Tačiau, anot žolininkės, garšvos turi ir vieną trūkumą – labai trumpą derliaus nuėmimo laiką: nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios, kol ji dar visai jauna. Maistui naudojami tik viršutiniai švelnūs ūgliai – kai augalas išauga didelis, tampa kietas ir neskanus. „Tad nepraleiskite brangaus pavasario laiko ir pasirūpinkite šio naudingo augalo atsargomis. Po blanširavimo, tai yra trumpo apdorojimo karštu vandeniu, garšvas galima padalyti į mažas porcijas ir užšaldyti, kad bet kuriuo metų laiku galėtumėte mėgautis sveiku maistu“, – patarė Katerina. O kiek jau prirašyta apie dilgėles! Jos taip pat nusipelno pagarbos, nes yra taip pat ne mažiau vertingas ir unikalus augalas, turintis gausybę vitaminų – A, C, K, B1, B2, B3 ir įvairių mikroelementų, tokių, kaip varis, geležis, kalcis. Dilgėlės derliaus nuėmimo laikotarpis ilgesnis – nuo pirmųjų ūglių pasirodymo – tuomet jos skaniausios ir švelniausios, bet ir labiausiai geliančios – iki birželio vidurio. Paruošimo technologija tokia pat, kaip ir garšvos. „Surinkite jaunus ūglius, nuplaukite po tekančiu vandeniu, supjaustykite ir 3–5 minutėms panardinkite į verdantį vandenį. Po to galite šaldyti ir naudoti vėliau“, – sakė K. Labanauskienė.
Ką tik prasidėjęs balandis atneša ne tik išsiilgtą pavasario pojūtį, bet ir ilgą bei gražų pasirengimo šv. Velykų šventei laikotarpį. Kretingos muziejus priešvelykinį metą telkia žmones – nuo mažiausių iki žilagalvių – bendriems kūrybiškiems užsiėmimams, kuriuos įkvėpė šio krašto tradicijos, žmonių gyvenimo būdo ypatybės ir gamtos turtai. Edukaciniuose užsiėmimuose sukurtu rezultatu galėsite pasipuošti šventinį stalą, nustebinti svečius naujais skoniais ar margučių raštais, o gal tiesiog turėsite galimybę pasidalinti įspūdžiais apie turiningą laiką ir naujas patirtis. Kretingos muziejaus edukatorių sukurtų proginių edukacijų užsiėmimų programa prasidės balandžio 6 d. (sekmadienį) „Zuikių mokykla“ vaikams. Šios mokyklos mokiniai – vaikai nuo 6 iki 10 metų – drauge su Zuikiene kurs kostiumą Zuikiui Puikiui, kad šis galėtų keliauti į mokyklą. Veiksmas vyks taip pat smagiai ir kūrybiškai, kaip ir sueiliuota garsiojoje Eduardo Mieželaičio pasakoje „Zuikis Puikis“. „Margučių raštai“ ir „Vaišės iš gamtos“ – edukaciniai užsiėmimai, kuriuose laukiamos šeimos su atžalomis, jau gebančiomis saugiai elgtis virtuvėje ir, svarbu, su karštu vašku. Užsiėmimų dalyviai turiningai ir jaukiai praleis laiką: margintojai išmoks tradicinių velykaičių marginimo raštų bei daugiasluoksnio kiaušinių dažymo, o kulinarai – kaip šventinį stalą paįvairinti gamtos dovanomis – džiovintomis uogomis, riešutais, augalais. Smalsiausi ir nebijantieji eksperimentuoti svečius jau per šias Velykas galės pakviesti ne braziliškos, o Kretingos ąžuolų gilių kavos puodukui. Ne mažesnis dėmesys negu patiekalų skoniams šiandien skiriamas švenčių estetikai. Kaip originaliai ir skoningai padengti Velykų stalą, kaip išradingai suderinti skirtingas gamtines medžiagas, kad šv. Velykų vaišių stalas būtų įsimintinas ir stilingas, galiausiai, kaip patiems susikurti originalų šventinio stalo akcentą – to mokysis edukacinio užsiėmimo „Velykų stalo grožiai“ dalyviai. Išsami informacija apie visus šv. Velykoms dedikuotus edukacinius užsiėmimus skelbiama Kretingos muziejaus tinklapyje www.kretingosmuziejus.lt ir socialiniuose tinkluose. Ten rasite ir registracijos formas.
Pagal Kretingos muziejaus informaciją---
Nusikaltėliams pinklėmis tampa ir oro uostai
Šiemet pasieniečiai sulaikė 193 asmenis (tarp jų 125 – oro uostuose), kurių dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos. Dauguma – 169 – buvo Lietuvos piliečiai, Rusijos pilietybę turėjo 8, Baltarusijos – 5, Latvijos – 4, Švedijos – 2, likusieji 5 – kitų valstybių piliečiai. Tarp 2024-aisiais sulaikytų 739 (588 – oro uostuose) ieškomų asmenų taip pat dominavo Lietuvos piliečiai – 686. Devyniolika sulaikytųjų buvo Jungtinės Karalystės, 8 – Ukrainos, 6 – Baltarusijos, po 3 – Sakartvelo, Moldovos ir Rusijos, likusieji 11 buvo kitų valstybių piliečiai.
Parengta pagal VSAT informacijąKretingsodyje rasta sprogmenų
Trečiadienį vakare Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie Kretingsodžio kaime, laukuose prie Sodžiaus g., rastus sprogmenis. Buvo įvestas planas ,,Skydas“. Du 76 mm artilerijos sviedinius „Dragūnų“ bataliono išminuotojai išvežė į Kairių poligoną sunaikinti.
„P. n.“ informacija
Pašto siuntoje aptiko droną
Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, Kybartų geležinkelio poste patikrinę iš Kaliningrado srities važiavusį traukinį, vienoje iš pašto siuntų aptiko bepilotį orlaivį „DJI Matrice 350 RTK“. Įtardami karinės įrangos ir Europos Sąjungos sankcionuojamų prekių gabenimo pažeidimą, muitininkai siuntą sulaikė. Šiuo metu tikslinamas sulaikytos prekės kodas, vertė, paskirtis, gaminio parametrai, komponentų pagaminimo vietos ir pan. Droną iš Kaliningrado srities į Sankt Peterburgą siuntė viena Rusijos komercinė bepiločių aviacinių kompleksų sistemų valdymu užsiimanti įmonė, aptarnaujanti ir valstybines struktūras.
Ukmergės rajone, Taujėnų dvare, surengtame Lietuvos nacionaliniame rankų lenkimo čempionate dalyvavo ir Kretingos rajonui atstovavo kūlupėniškiai Artūras Narvilas, Tomas Narvilas ir Kęstutis Bertašius, kuris dar turėjo ir garbę teisėjauti čempionate. T. Narvilas svorio kategorijoje iki 75 kg dešine ranka užėmė IX v., A. Narvilas svorio kategorijoje iki 85 kg kaire ranka iškovojo garbingą IV v. – anot K. Bertašiaus, jam labai nedaug trūko iki prizinės vietos. Pats Kęstutis, kovojęs meistrų kategorijoje ir svorio kategorijoje per 100 kg, dešine ranka užėmė II v., o kaire ranka iškovojo I v. Šiame čempionate dalyvavo 134 sportininkai iš įvairių Lietuvos vietovių: Radviliškio, Šilutės, Klaipėdos rajono Vilniaus, Kuršėnų, Mažeikių, Šakių, Skuodo, Rietavo, Kauno. Tai buvo ne pirmosios šios sezono rungtynės Kūlupėnų stipruoliams: vasarį Klaipėdoje įvykusiame rankų lenkimo turnyre „Atkūrimo taurė“ dalyvavo K. Bertašius ir A. Narvilas. Artūras svorio kategorijoje iki 85 kg dešine ranka iškovojo II v., kaire – I v. K. Bertašius meistrų kategorijoje ir svorio kategorijoje per 100 kg dešine ir kaire ranka iškovojo I v., o absoliučioje kategorijoje tarp visų finalininkų kaire ranka iškovojo III v. „Esame nusiteikę treniruotis toliau, kad galėtume siekti pergalių“, – teigė K. Bertašius, po 6-erių metų emigracijos vėl sugrįžęs į Kūlupėnus, kur tęsia aktyvią sportinę veiklą: jis yra išrinktas sporto klubo „Kūlupėnai“ pirmininku, toliau telkia rankų lenkimo sporto mėgėjus. Sportininkas prisipažino, kad ir emigracijoje rankų lenkimo neapleido – treniravosi, dalyvavo varžybose.
„P. n.“ informacija
Pagrindinės komandos nesėkmė ir „Minijos B“ užtikrinta pergalė
Rytoj, balandžio 5 d., 14 val. Kretingos miesto stadione Kretingos vyrų futbolo rinktinė „Minija“ laukia savo sirgalių palaikymo. „Minijos“ viešnia – Kėdainių FK „Nevėžis“ komanda, kuri po Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos trijų turų turnyro lentelėje užima VII v. poziciją ir turi po pergalę, lygiąsias ir pralaimėjimą. Deja, po dar vienos nesėkmės – trečio turo rungtynes 0:3 pralaimėjusi Tauragės „Tauro“ komandai išvykoje, „Minija“ su 0 taškų, tai yra patyrusi visus tris pralaimėjimus ir į savo vartus iš viso praleidusi 8 įvarčius, smuktelėjo į paskutinę turnyrinės lentelės vietą. Trečią turą „Minija“ jau žaidė be vyriausiojo trenerio Tjago Bomfim, kuris su klubu atsisveikino po trejų metų darbo. Vadovavimo komandai vairą III ture perėmė jo asistentas vartininkų treneris Martynas Viluckas. Anot tinklalapio lff.lt, „jo debiutas nebuvo lengvas, nes kretingiškiams teko Tauragės „Tauro“ egzaminas išvykoje. Nepaisant to, svečiai atsilaikė iki 55 min., kai Mantas Pikčiūnas pelnė pirmąjį iš savo dviejų įvarčių. „Minijos“ šansus parsivežti taškų atėmė tragiška 8 minučių atkarpa, pralaimėta 0:3.“ Kretingos „Minija“: Daniel Ali Tek (vartininkas), Arnas Martinkus, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Jurgis Jankauskas, Bekaye Diawara, Ishmael Dumbuya, Kakeru Gunji, Adrijus Putvinas, Terence Baya. Po keitimo: Martynas Velyvis (60’), Siaka Banba (80’), Moussa Massa Maiga (71’), Oskaras Lubys (80’), Vilius Kazlauskas (46’).
Kasdien vis aukščiau kopianti saulė skubina tvarkyti sodybas, sodus, įdirbti daržų žemę. Pakelėse pūpso išvežti sukrautos išgenėtų medžių šakos, nors genėjimo darbai su pavasariu nesibaigia, štai pušis, kitus spygliuočius genėti patariama birželio–rugpjūčio mėnesiais. Apie darbus sode, darže ir kaip juos palengvinti, padaryti kokybiškiau naudojant tam skirtus šiuolaikinius įrankius, mažąją techniką, kalbėjomės su šia įranga, jos atsarginėmis detalėmis prekiaujančios, ją nuomojančios ir remontuojančios parduotuvės, įsikūrusios palei plentą Šiauliai–Palanga, Žemaitės a. 43 Kretingoje savininku Antanu Litvinu. Verslininkas jau ne vieną dešimtmetį klientams siūlo patikrintų prekių ženklų „Stihl“, „Viking“, „Fiskars“, kitų produkciją. Prekių asortimentas – įvairus ir platus. Jaunam, mažam medeliui genėti gal užteks ir rankinių genėjimo žirklių, didesniame, brandesniame sode šį darbą palengvins akumuliatoriniai įrankiai. A. Litvino parduotuvėje visada patars, kokį įrankį rinktis vertėtų, jį įsigyti ar išsinuomoti. A. Litvinas priminė, kad atšilus iki +10 °C, palankus laikas po žiemos pavargusioms vejoms aeruoti. Vejos ilgainiui sutankėja tiek, kad šaknų raizgalynė pavirsta į storą veltinį ir šaknys nebegauna pakankamai oro, vandens, neįsisavina maistinių medžiagų. Mažam vejos plotui atgaivinti tiks ir specialus, aštrius dantis turintis „Fiskars“ grėblys, efektyviai išgrėbiantis žolę ir suraižantis velėną. Jei vejos plotas didesnis, ją grėbliu sutvarkyti gali būti per sunku fiziškai, tad reikėtų pagalvoti apie elektrinį ar akumuliatorinį aeratorių, kurį irgi nebūtina pirkti, jį galima čia pat parduotuvėje išsinuomoti. Po aeravimo, geriausia praėjus porai savaičių, veja patręšiama kompleksinėmis trąšomis. Tinkamai atlikus pavasarinius vejos tvarkymo darbus, veja visą sezoną džiugins, ramins savo vientisa žaluma, ją vėlgi tinkamai prižiūrint – „kerpant“. Parduotuvėje didelis ir žoliapjovių pasirinkimas. „Ištraukia žoliapjoves po pusmečio, o jos neužsiveda, veža mums remontuoti. Dažna gedimo priežastis yra prastas kuras, kurio neišpila palikdami žoliapjovę žiemai. Geriau išpilti ir įpilti šviežią“, – patarė A. Litvinas. Verslininko pastebėjimu, išaugo žolei pjauti robotų paklausa, ypač belaidžių. „Belaidžių netgi trūkstame, jie gerai dirba. Robotai išlaisvina, nereikia nupjautos žolės rinkti“, – sakė jis. --- A. Litvino įmonės parduotuvė Žemaičių al. 43, Kretinga, tel.: 0 629 75250, 0 687 74366. Darbo dienomis dirba nuo 8 val. iki 17 val., šeštadieniais – nuo 8 val. iki 14 val., sekmadieniais – uždaryta.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1 tūkst. 373 gaisrai, kuriuose žuvo 23 žmonės, o 45 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 1 tūkst. 286 gaisrai, kuriuose žuvo 27 gyventojai, gaisrų šiemet užgesinta 6,8 proc. daugiau, tačiau juose žuvusiųjų 14,8 proc. mažiau. Išskyrė nelaimingą savaitės dieną ir valandas Šiemet kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po du gyventojus, o 19 gaisrų pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 8 žmonės (35 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 15 (65 proc.). Septyni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 3 – Vilniaus mieste), 5 – Kauno apskrityje (iš jų 3 – Kauno mieste), 5 – Panevėžio apskrityje (iš jų 3 – Biržų rajone), 3 – Klaipėdos apskrityje, 2 – Alytaus apskrityje, 1 – Šiaulių apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse. Daugiausiai žmonių gaisruose žuvo ketvirtadienį (6 gyventojai), pirmoje mėnesio pusėje, t. y. nuo 1-osios iki 15-tos mėnesio dienos, gaisruose žuvo 12 žmonių, tragiškiausias paros laikas – nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 18 gyventojų). Gaisruose žuvo 14 vyrų ir 8 moterys, o 1 asmens tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai. Keturi gyventojai žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl neatsargaus rūkymo, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos. Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 17 gyventojų, 109 pastatus, 19 transporto priemonių, 35 gyvūnus. Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 5 tūkst. 72 gaisrai, t. y. 41,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 20 žmonių (iš jų 16 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 419 gaisrų, iš jų 251 gaisras – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai per vykdytas priemones per savaitę iš viso užfiksavo 375 įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatė 13 neblaivių vairuotojų. Atsakomybės neišvengs ir du alkoholio padauginę dviratininkai bei vienas paspirtukininkas. Dar 6 vairuotojai neturėjo teisės vairuoti. Taip pat užfiksuota, kad 12 vairuotojų neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 11 nesegėjo saugos diržų, 10 lenkė vietose, kuriose tai daryti draudžiama, tiek pat pažeidė šviesoforo signalų reikalavimus, 29 nepraleido pėsčiųjų. Užfiksuoti ir 7 Kelių eismo taisykles pažeidę pėstieji. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuotas 231, rankiniu – dar 36 leistino greičio viršijimo atvejai.
Parengta pagal policijos informacija
Šeštadienį ir kretingiškių laukia išskirtinė galimybė aplankyti Minijos gamtinį rezervatą, sužinoti, kokias paslaptis mena per tūkstančius metų susiformavusios Minijos vingio atodangos. Bus galima pamatyti, kokius upės vingius, griovas ir raguvas suformavo paskutiniojo ledyno tirpsmo vanduo, paieškoti kadaise Minijos šlaituose buvusių gyvenviečių pėdsakų. Žygeivius lydės ir daug įdomių dalykų papasakos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Salantų regioninio parko Lankytojų centro administratorė Karolina Daukantaitė. Jos žodžiais, į organizuojamus žygius vietinių žmonių paprastai ateina mažiau, bet iš kitų Lietuvos vietovių kartais susirenka gausiai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį iš viso atvyko apie 70 dalyvių. Tuomet jie keliavo po Kartenos apylinkes, aplankė Minijos kairiajame krante, santakoje su mažu Pilės upeliu, esantį Martynaičių piliakalnį, taip pat kaip vietinės reikšmės archeologijos paminklą į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašytą Gintarų dvarvietę, dar vadinamą Vyšnių kalnu. Šįkart K. Daukantaitė tiek daug žmonių nesitiki – svarstė, gal kad numatyta sudėtingesnė trasa? O Pajūrio regioninis parkas taip pat šį šeštadienį surengs į žygį „Nuo mamuto iki žmogaus“. Eidami vaizdingomis Lietuvos pajūrio vietovėmis, gamtai neabejingi gyventojai pažins unikalią Lietuvos pajūrio gamtą, sužinos, kodėl griūna Olando Kepurės skardis, daugelį kitų įdomių dalykų. Trijų kilometrų žygyje kiekvienas galės pasimėgauti bundančia pajūrio gamta, pavaikščioti ypatingo grožio Litorinos pažintiniu taku. Pavasarinius žygius Aplinkos ministerija organizuos ir kituose šalies nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, saugomose teritorijose.
„P. n.“ informacija
|
|
