|
|
|
(1935) 2025-03-07Kovo 2–5 dienomis Klaipėdos apskrityje buvo pavogti 8 automobiliai – šeši Kretingoje, vienas Klaipėdos rajone, dar vienas – Rietavo savivaldybėje. Atlikę daug ne viešo pobūdžio sekimo veiksmų, Klaipėdos apskrities pareigūnai kartu su Kretingos rajono bei Specialiosios parengties skyriaus pareigūnais Klaipėdoje esančiame bute trečiadienį vakare sulaikė galimus įtariamuosius – tris kartus teistą 2005 m. gimusį vyrą, 6 kartus praeityje teistą 2004 m. gimusį vyrą ir 1999 m. gimusią iki šiol neteistą moterį. Įtarimai jiems pareikšti pagal LR BK 178 str. 1 d. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad savo turtą gyventojai turi saugoti ir patys – visais atvejais įtariamiesiems vogti nebuvo sudėtinga, nes automobiliai buvo palikti neužrakinti, rakteliai – užvedimo spynelėse, dokumentai – automobilių salonuose. 2004 m. gimusiam įtariamajam skirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, 1999 m. gimusiai moteriai – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl kardomosios priemonės 2005 m. gimusiam įtariamajam teismas dar sprendžia.
„P. n.“ informacijaNepriklausomybės paminklas – nuverstas ir atstatytas
Minėti Kovo 11-ąją, kaip ir kitas svarbias mūsų tautai datas, tradiciškai rinksimės prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje. Nedaugelis šiandieną beatsektų šio paminklo istoriją nuo jo pastatymo dienos, kaip nedaugelis težino ir faktą, kad tai – antrininkas, o tikrasis paminklas, sovietmečiu verčiant apdaužytas ir nuniokotas, guli Kretingos muziejaus Ūkvedžio namo kieme. Saugo paminklo istoriją Nepriklausomybės, arba Laisvės, paminklo Kretingoje istorija su fotografijomis ir aprašu pagal amžininkų liudijimus saugoma Kretingos muziejuje. Muziejininkas istorikas Julius Kanarskas pasakojo, kad Nepriklausomybės, arba Laisvės, paminklą tuometinėje Kretingos turgaus aikštėje buvo nutarta pastatyti 1928 metais, Lietuvai švenčiant nepriklausomybės 10-metį. Paminklą savo dirbtuvėse sukūrė akmens meistrai broliai Jonas ir Juozas Akinskai. Paminklas iškilmingai buvo atidengtas 1931 m. Lietuvos šaulių sąjungos XV rinktinės Kretingos būrio iniciatyva. Buvo manoma, kad šio paminklo projekto autorius – garsus prieškario Lietuvos skulptorius Robertas Antinis vyresnysis. „Tačiau menotyrininkas Stasys Budrys, dalyvavęs atidengiant dabartinį paminklą tuo abejojo: jis rinko medžiagą apie R. Antinio kūrybą ir akcentavo, kad niekur šis darbas neminimas. Galbūt R. Antinis buvo sukūręs savo projektą, bet paminklo pagal jį nepastatė. Taip manė ir jo sūnus, taip pat skulptorius Robertas Antinis, garsiosios Palangoje „Eglės – žalčių karalienės“ autorius, dabartiniam Laisvės paminklui Kretingoje išliejęs žalvario įrašus“, – aiškino J. Kanarskas.
Ar šiandien galėtume apginti savo laisvę?
Viešojo transporto ateitis: laukia kardinalios permainos
Penkiems politikams susilaikius, neeiliniame posėdyje trečiadienį buvo priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo atrišamos rankos Savivaldybės administracijai rengti rajono Tarybos sprendimą viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijas perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Prie vienos sistemos jungiasi 5 savivaldybės Pagrindinius Klaipėdai deleguojamų funkcijų akcentus sudėliojo Klaipėdos regiono plėtros tarybos administracijos ekspertė Jovita Michniovienė, jai antrino rajono meras Antanas Kalnius. Šia sutartimi bendrovė „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) įpareigojama sudaryti tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į gretimą miesto savivaldybę vežamų keleivių maršrutus ir jų tvarkaraščius; visuose maršrutuose teikti elektroninio bilieto sistemos diegimo ir administravimo paslaugas; teikti rekomendacijas, konsultacijas ir ekspertų išvadas dėl maršrutų organizavimo; administruoti sutarties šalių bendrai vykdomo ES paramos lėšomis finansuojamo ir į 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą įtraukto projekto „Integruotos viešojo transporto sistemos diegimas Klaipėdos regione“. Sutartis pasirašoma 8-eriems metams, už aptarnavimą Kretingos rajono Savivaldybė kasmet turėtų prisidėti po 57 tūkst. eurų, Autobusų parkas ridą nuo 1 mln. 322 km turėtų sumažinti iki 1 mln. Išvakarėse rajono Tarybos komitetuose vyko kur kas karštesnės politikų diskusijos, projektui pažerta gerokai daugiau kritikos. Neeiliniame posėdyje savo apsisprendimuose tvirti išliko Saulius Šopaga, Simas Končius, Giedrius Petreikis, kai kurie, kaip Laimonas Žemaitis, Povilas Černeckis, į diskusijas nebesivėlė, o kai kurie, pavyzdžiui, Mindaugas Černeckis, nuomonę pakeitė. Politikas to neslėpė. „Buvau skeptiškas, bet dabar matau bendrą vaizdą ir naudą, projektą palaikau“, – sakė jis ir pridūrė, kad, norint gerinti viešojo transporto aptarnavimo kokybę, autobusuose pirmiausia reikia daugiau tvarkos ir švaros. Būtent tuo skundžiasi gyventojai. Sauliui Šopagai labiausiai kliuvo vietiniai maršrutai ir elektroninės sistemos įdiegimas į po rajoną važiuojančius 26 autobusus. Kadangi pavėžėjimas rajone nemokamas, jokie atsiskaitymai nevyksta, todėl elektroniniai bilietai neaktualu. Tarybos nario manymu, sutartis turėjo būti lankstesnė, buvo galima atsisakyti nereikalingų išlaidų. Tačiau J. Michniovienės žodžiais, kai tame pačiame projekte dalyvauja 5-ios Klaipėdos regiono savivaldybės, 5-ios sutarties šalys, sudėtinga yra pasakyti, kas vienai lankstu, o kitai – ne. Yra bendras sutarimas jungtis prie vienos sistemos.
„Baltijos mokyklos už pergalę“ – tai viena bendra Baltijos šalių iniciatyva, kurioje dalyvavo ir Kurmaičių pradinė mokykla. Iki vasario 28-osios vaikai aukojo greito paruošimo maisto produktų, konservų, sausainių, džiovintų vaisių ir riešutų, arbatos, kavos, higienos priemonių, šildytuvų, kitų kariams reikalingų daiktų, vaistų. „Tris pilnas siuntinių dėžes nuvežėme į Klaipėdos surinkimo punktą. Čia parama savanorių bus išrūšiuota, o vėliau tiesiogiai pristatyta kariams fronto linijoje“, – sakė direktorė Renata Bumblienė. Praėjusiais metais prie Latvijoje vykusios akcijos „Mokyklos už pergalę“ prisidėjo daugiau kaip 100 mokyklų ir padėjo surinkti per 10 tonų paramos. Šiemet organizatorių tikslas – sujungti visų Baltijos šalių mokinius, kad jie toliau remtų Ukrainos gynėjus kovoje už laisvę.
„P. n.“ informacija
Įvykdė edukacinių veiklų projektą
Baigiantis vasariui Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriuje 11-ą kartą buvo surengtas regioninis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir mokytojų STEAM edukacinių veiklų projektas „Kazys – pavasario šauklys“. Šiemet jame svečiavosi Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, Darbėnų, Salantų, Vydmantų gimnazijų ikimokyklinių skyrių, Kurmaičių pradinės mokyklos auklėtiniai ir šešios Simono Daukanto progimnazijos mokytojų ir vaikų komandos. Visus dalyvius pasveikino progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė – ji linkėjo, kad šis tradicinis renginys tęstųsi dar daug metų. Susipažinę vaikai ir mokytojos pasiskirstė į komandas atviroms veikloms, kurių šiais metais buvo surengta tikrai gausiai – iš viso 14-a: „Pavasario mozaika“, „Drugelių šokis“, „Iš Kaziuko su riestainiais“, „Pavasaris“, „Paukščiukas“, „Knygos skirtukas“, „Atvirutė Kaziukui“, „Kaziuko bėris“, „Žaismingas karoliukų herojus“, „Vieversys“, „Verba“, „Gėlytė Kazytei“, „Kepėm spurgą, kepėm saldžią“, „Pavasario gėlė“. Po STEAM edukacinių veiklų visi susirinko į šventiškai išpuoštą salę, kur prekyba virte virė. Prekiaujama buvo įvairiausiais kepiniais, rankų darbo dirbiniais: mezginiais, papuošalais iš karoliukų, gintarų, velykiniais suvenyrais. „Džiugu, kad projektas „Kazys – pavasario šauklys“ subūrė ne tik ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo tėvus, vaikus, mokytojus, bet ir visą Rūdaičių kaimo bendruomenę. Kaziuko mugės lankytojai ir svečiai išsinešė ne tik gausių lauktuvių, bet ir pavasarinę nuotaiką, daug malonių įspūdžių“, – teigė edukacinio projekto koordinatorė Rūdaičių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ilona Vitkutė, kuriai įgyvendinti projektą padėjo priešmokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Rusteikė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Renata Lazdauskienė. Šventinę nuotaiką kūrė Simono Daukanto Rūdaičių skyriaus muzikos mokytoja Rasa Lapienė ir Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ muzikos mokytoja Milda Šimkienė. Projekto partneris – Kretingos rajono švietimo centras.
„P. n.“ informacija
Nuotaikingas Kurmaičių „Kaziukas“
„Gurgu gurgu – į Kaziuko turgų!“ – skelbimas kvietė ne tik Kurmaičių pradinės mokyklos bendruomenę, bet ir visus šio kaimo gyventojus. Buvo galima nusipirkti įvairių skanėstų, gintarinių bei kitokių papuošalų, velykinių dekoracijų ir net naminių vištų kiaušinių. Be to, mokyklos tarybos ir tėvų komiteto narių iniciatyva, šiemet mugėje buvo atidaryta „kavinė“, kurioje mamos vaišino močiutės keptu naminiu pyragu, kepė vaflinius blynus, virė kakavą, puošė zefyriukais, gamino cukraus vatą. Šnekučiuodamesi, dainuodami ir šokdami ratelius kurmaitiškiai smagiai praleido laiką. Pasak direktorės Renatos Bumblienės, Kaziuko mugė yra mokyklos etnokultūros projekto ,,Atraskime praeitį, įkvėpkime ateitį!“ tradicinis renginys.
„P. n.“ informacija
Per Pranciškonų gimnazijoje įvykusį susitikimą-kūrybines dirbtuves „Poetas: profesija ar pašaukimas?“su šios mokyklos alumne poete Elena Karnauskaite IX–X kl. mokiniai iš šios, taip pat Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų ir Salantų gimnazijų ieškojo atsakymo į iškeltą klausimą ir patys kūrė eiles. Gimnazistus, kuriems nesvetimas gimtosios kalbos jausmas, literatūrinis mąstymas ir tikslaus žodžio turtingame lietuvių kalbos žodyne paieškos minčiai išreikšti, žemaitiška liaudies daina pasveikino Pranciškonų gimnazijos IGb klasės mokinė Elzė Baltūsytė. Su poetės biografija ir bibliografija – mokiniai galėjo pavartyti 9-ias Elenos Karnauskaitės knygas ir paskaityti jos eilėraščius, esė – supažindino ir pluoštą eilėraščių perskaitė karjeros specialistė Livija Grajauskienė. Savo eiles skaitė ir pati poetė, kad, anot jos, mokiniai galėtų palyginti: kaip eiles skaito jų autorius ir kaip interpretuoja skaitovas. Paminėjusi, kad po Pranciškonų gimnazijos – tuometinės I vidurinės mokyklos – baigimo ji čia sugrįžo pirmąkart, E. Karnauskaitė apibūdino, kas yra literatūra ir poezija. „Poezijos esmė – truputį kilstelėti nuo žemės“,– apibendrino poetė, prisipažinusi, kad, nors gali rašyti eiles ir silabotonine eilėdara, jai priimtinesnės baltos eilės. Peržvelgusi lietuvių poezijos klasiką E. Karnauskaitė mokiniams parodė ir kai kuriuos šių laikų poetų kūrinius, kuriuose taip užsižaidžiama forma, kad nebelieka poezijos.
Aštuntus metus iš eilės Trakuose organizuojamose 25 metrų eketės plaukimo varžybose šiemet dalyvavo ir kretingiškis 44-erių Vytautas Baltmiškis. Per kelerius metus šios varžybos išpopuliarėjo ir dabar pritraukia ne tik lietuvius, bet ir ledinio vandens aistruolius iš kaimyninių šalių, svečius iš tolimesnio užsienio. Trakuose, priešais didingą pilį, Galvės ežero lediniame vandenyje vykstančios varžybos šiemet visus kvietė susitikti, pasivaržyti ir įrodyti sau, kad kiekvienas atvykęs gali daugiau negu prieš metus. Šiose varžybose 25 metrų plaukimo dalyviai vyrų ir moterų grupėse yra suskirstomi į 5 amžiaus grupes: iki 19 metų, 19–24 metų, 25–34 metų, 35–44 metų, 45–54 metų ir nuo 55 metų. Taip pat 50, 100 ir 450 metrų nuotolį vyrai ir moterys plaukia atskirai. Pirmą sykį eketės plaukimo varžybose dalyvavęs V. Baltmiškis nusprendė išmėginti dvi distancijas: 25 ir 50 metrų. „Buvo suvažiavę labai daug stiprių lenkų, latvių, lietuvių irgi nemažai pakankamai stiprių buvo, tad prizinės vietos nelaimėjau, 50-ties metrų distancijoje savo amžiaus grupėje, bendrojoje įskaitoje tarp 60 dalyvių buvau 20-tas. 25 metrų distancijoje likau 11-tas tarp maždaug 50–60 grupės dalyvių”, – pasakojo V. Baltmiškis, planuojantis dalyvauti ir kitąmet įvyksiančiose varžybose ir žadantis drąsiai imtis ilgesnę – 100 metrų – distanciją. Trumpąją – 25 m – distanciją V. Baltmiškis įveikė per 17,86 sek., 50 m – per 38,37 sek.
„P. n.“ informacija
Inksto transplantacija atvėrė langą į kitokį gyvenimą
Darbėnuose su šeima gyvenanti 54-erių Anžela Ruikienė šių metų vasario 7 dieną vadina savo antruoju gimtadieniu – tądien moteriai buvo transplantuotas donoro inkstas. Po sėkmingos operacijos moteris dabar gydosi namie ir savo istorija dalijasi su kitais žmonėmis, patiriančiais panašių sveikatos problemų, siekdama juos padrąsinti, kad vilties spindulys visuomet šviečia. Saugosi bet kokio užkrato Lemtingoji vasario 7-oji yra Anželos mamos Armantos Brazdeikienės gimtadienis, tapęs ir jos pačios startu į naują gyvenimo kokybę. „Tądien įteikiau ir sau, ir mamai savotišką dovaną: apie 21.30 val. man paskambino iš Santariškių klinikų, pasakė – yra donoras, kad privalau klinikose būti 2–3 val. nakties. Mano lagaminas jau dvejus metus gulėjo paruoštas vykti į ligoninę, dar pasiėmiau kuprinę su būtiniausiais daiktais, šokau į mašiną ir išvykau, nes vyrui Audriui kitądien reikėjo į darbą. Vilniuje pasitiko duktė Gintarė“, – operacijos išvakares prisiminė Anžela, penkių vaikų motina, ligi tol išvien sus savo tėvais turėję gėlių verslą. Prieš operaciją klinikose dar buvo atlikti būtini tyrimai, o rytą didžiulė medikų komanda susibūrė aplink ją operacinėje. Operacija, neslėpė moteris, nebuvusi skausminga, svarbiausia – sėkminga: transplantuotas donoro inkstas išsyk pradėjo veikti. „Tomis dienomis operavo dar vieną ligonį, kiek žinau, jam nelabai tepasisekė“, – prasitarė moteris. Sunkesnis buvęs pooperacinis periodas, kai liko apraizgyta kateteriais, drenais. Tačiau savo 54-ąjį gimtadienį vasario 17-ąją pasitiko ligoninėje labai džiaugsmingai, nes gydytojai sakė, kad svetimas inkstas veikia puikiai, nesą jokių komplikacijų. Dabar mažiausiai pusmetį namie moteris privalo itin saugoti sveikatą nuo bet kokio galimo užkrato, nes sąmoningai yra slopinamas imunitetas, kad organizmas neatmestų inksto kaip svetimkūnio. Sveikimo kelyje Anželos dar laukia trys inkstų biopsijos, medikų priežiūroje vyksta nuolatinė būklės stebėsena.
Bloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurgas dr. Paulius Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad neprigirdėjimo problemą prireikus galima išspręsti operacija. Atlieka modernias operacijas Neprigirdėjimas, bloga klausa pagyvenusiems žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų greta padidėjusio kraujospūdžio, artrito. Negirdėjimas blogina gyvenimo kokybę, sukelia depresiją, izoliaciją, pažintinių funkcijų pablogėjimą. Tačiau ne visi skuba ieškoti pagalbos. Otochirurgo P.Vaičiulio pastebėjimu, klausa silpnėja palaipsniui, ir žmogus dažniausiai šito nepastebi, nes apie tam tikras lėtines ausų ligas signalizuojantys požymiai dažniausiai nekelia diskomforto, tad vizitas pas gydytoją vis atidėliojamas. Susirūpinti rimčiau klausa priverčia nebent iš ausies pasirodęs kraujas ar gerokai nusilpusi klausa. „Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Prireikus šią problemą sprendžiame otochirurgiškai: pačias moderniausias operacijas Vakarų Lietuvoje atlieka gydytojas dr. Paulius Vaičiulis“, – tvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja Ingrida Anužytė. Beveik 10 metų patirtį turintis gydytojas dr. P. Vaičiulis iš Kauno klinikų konsultuoti ir operuoti į Klaipėdą atvyksta porą kartų per mėnesį. Nuo praėjusių metų spalio uostamiestyje pradėjęs dirbti gydytojas per kelis mėnesius išoperavo nemažai pacientų. Per vieną atvykimo dieną jis atlieka po 3–5 ausies operacijas, padedančias grąžinti ar pagerinti klausą. Pacientai džiaugiasi turėdami galimybę greitai ir efektyviai išspręsti įsisenėjusią problemą.
Gydytojas traumatologas patartų: „Nereikia kentėti skausmo ir diskomforto“
Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos traumatologijos skyriaus gydytojų komandą prieš 3 mėnesius papildęs gydytojas ortopedas traumatologas Arnoldas Antanas Rudokas specializuojasi čiurnų ir pėdų chirurgijoje. Jis pacientus po traumų, sužalojimų, kitų negalavimų klausimais konsultuoja Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje, rimto gydymo reikalaujančios problemos sprendžiamos chirurginiu būdu. Norint patekti konsultacijai pas gydytoją ortopedą traumatologą A. A. Rudoką, reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą. „Jau per pirminę konsultaciją galima diagnozuoti, reikės pacientui chirurginio gydymo ar ne. Visiems patarčiau vieną dalyką – jaučiant čiurnos, pėdos skausmus, diskomfortą einant, nereikia to kentėti – geriausias būdas išspręsti problemą yra kreiptis pagalbos į mus, chirurgus traumatologus“, – patarė beveik 20 metų darbo patirties turintis gydytojas, be tiesioginio darbo, daug dėmesio skiriantis ir profesiniam tobulėjimui. Jo stažuočių geografija – Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Didžioji Britanija. „Stažuotės neabejotinai suteikia naujausių žinių, tai – būdas pabendrauti su viso pasaulio pėdos chirurgais ir pasisemti patirties iš jų“, – teigė A. A. Rudokas, aktyviai dalyvaujantis ir Lietuvos čiurnos ir pėdos, Europos čiurnos ir pėdos, Artroskopijos ir sporto medicinos, Sąnarių endoprotezuotojų draugijų veikloje. Kokių susirgimų atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą traumatologą? Anot paties gydytojo A. A. Rudoko, jis konsultuoja ir gydo „kabančios“ pėdos deformacijos, plokščiapadystės, pėdos ir čiurnos sąnarių artrozės, kulno „pentinų“, Achilo sausgyslės patologijų, pėdos nervų pažeidimų atvejais, atlieka iškrypusio nykščio, plaktukinių pirštų korekcijas, artroskopiniu būdu gydo užkulnio išaugų deformacijas, atlieka injekcijas į sąnarius. Gydytojo pastebėjimu, jo pacientų amžius – nuo 20 iki 70–80 metų, tačiau pacientams, sulaukusiems per 80 metų operacinio gydymo A. A. Rudokas sakė neberekomenduojantis – jo, kaip mediko, praktikoje, būna atvejų, kada žmonės, ilgus metus kentėdami skausmus ir diskomfortą, vis dėlto „susilaukia“ laiko, kai tam tikri gydymo metodai nerekomenduotini. Be abejo, pacientai, patyrę čiurnų ar pėdų operaciją, kuo greičiau nori grįžti į visavertį gyvenimą. „Tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo, tačiau medicinos pažanga suteikia galimybę atlikti ir tokias operacijas, po kurių žmogus vaikščioti gali ja tą pačią dieną“, – teigė A. A. Rudokas. --- Kretingos ligoninės Ambulatorinio konsultacinio skyriaus registratūros tel. (0 445) 79046, išankstinė registracija internetu ipr.esveikata.lt
Grąžinkit meilę subproduktams
Gi mūsų virškinimas – kaip vilkų, o vilkai ėda mėsą. Vilkai, nugalabiję grobį, visų pirma ėda plaučius, inkstus, širdį, kepenis, skrandį ir žarnas su turiniu – apvirškintomis žolėdžių žolėmis ir mikrobiomu, blužnį. Kvaili tie vilkai – brangiausią nugarinę, kumpinę ar šoninę palieka ramybėj, o pigius grobus sutaršo. Širdys, kepenys, smegenys ar inkstai yra gerokai vertingesni negu, tarkime, brangi kukurūzinio viščiuko krūtinėlė. Visi šie organai praturtinti mikro- ir makroelementais, ir vargiai juos pakeisti gali kokios nors daržovės. Žinoma, problemas keliantis yra mano požiūris – maistą didžiąja dalimi vertinu pagal tai, kokią naudą jis duoda organizmui. Žinau, kad kepenys nėra vienas mėgstamiausių patiekalų, tačiau kepenys, taip pat kaip ir kiaušiniai, turi naudingo cholesterolio (cholesterolis gaminamas kepenyse). Primenu, kad cholesterolis maiste neturi didelės įtakos cholesteroliui kraujyje. 100 gramų kepenėlių jums duos apie 25 gramus baltymų, vitaminų D, E, K, A, folio rūgšties, B1, B2, B3, B5, B6, B12, cholino. Be to, valgant kepenėles gausime ir mineralų – kalcio, geležies, magnio, seleno, vario, cinko ir fosforo. Kad dar geriau suvoktume kepenėlių naudingumą, pateiksiu pavyzdį – jei suvalgysite 2 kilogramus įvairių vaisių, gausite tiek pat maistinių medžiagų, kaip ir suvalgę 100 gramų kepenėlių. tis apkeptas daržoves ir vaisius. Ir dar – nepamirškite, kad parduotuvėse galime rasti ir pašteto, kuris daug priimtinesnėje formoje negu varginantis kepenėlių ruošimas. Paštetą ar kepenėles derinkite su pakepintomis keptuvėje kriaušėmis, obuoliais ar karamelizuotais svogūnais. Neseniai atradau ir dar vieną skonį – paštetas su sūdyta karamele. Atrodytų, kad tai yra neįmanomas skonis, tačiau paragavus tai buvo vienas nuostabiausių pojūčių receptoriams.
Sveikata – brangiausias mūsų turtas tiek jaunam, tiek vyresniam. Reguliarus lankymasis baseinuose ir pirtyse, sveikatą turtinančios mankštos su kineziterapeutu vandenyje, dalyvavimas pirties su pirtininku programose, organizmo grūdinimas žengiant Kneipo takeliu stiprina imuninę sistemą, gerina širdies ir kraujagyslių darbą, stiprina raumenų, kaulų ir sąnarių sistemas, kas itin svarbu šiuolaikiniam, mažai judančiam žmogui. Ir visa tai – nemokamai apsilankantiesiems „Atostogų parko“ baseinuose ir pirtyse. Formuoti tinkamus įpročius galima įsigijus „Atostogų parko“ Vandens ir pirčių erdvės abonementą, kurio kaina – nuo 44 Eur asmeniui. Su šiuo abonementu baseinuose ir pirtyse darbo dienomis lankytis galėsite tiek kartų per mėnesį, kiek norisi, mat apsilankymų skaičius neribojamas. Taip pat nemokamai galėsite atsivesti vaiką iki 16 m. amžiaus. https://atostoguparkas.lt/ produkto-kategorija/vandens-ir-pirciu-erdves-abonementai/ NUOLAIDŲ KORTELĖ – NUOLAIDOS VISOMIS DARBO DIENOMIS Baseinuose ir pirtyse mėgstate lankytis kartu su visa šeima? Įsigijusiems Šeimos nuolaidų kortelę net 50 proc. nuolaida darbo dienomis suteikiama visai šeimai net ir per vaikų atostogas arba vasarą. Taip pat su šia kortele suteikiama 50 proc. nuolaida haloterapijos procedūrai „Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“, 10 proc. nuolaida sąskaitai restorane „Parko virtuvėlė“, apgyvendinimui ir gimtadieniui švęsti. Gimtadienį švenčiančiam šeimos nariui su šia kortele „Atostogų parkas“ dovanoja apsilankymą baseinuose tik už 1 Eur, apgyvendinimui suteikiama 25 proc. nuolaida (pasiūlymas galioja tiek nakvynių, kiek užsakote). https://atostoguparkas.lt/ produktas/seimos-kortele/
90-mečio jubiliejų šiemet minintis Kretingos muziejus sukūrė ir visuomenei pristato prekės ženklą. Įstaigos rinkodaros ir komunikacijos veikloms skirtas grafinis simbolis atspindi išskirtinę Kretingos muziejaus ypatybę – Žiemos sodo pastato architektūros siluetą. Jo raiškai pasirinktos sodriai žalia ir ryškiai geltonos spalvos. Ženklo vizija gimė iš diskusijų su muziejaus bendruomene. Atspirties tam ieškota istorinėje medžiagoje, muziejaus eksponatų rinkiniuose, Kretingos dvarą valdžiusių didikų giminių heraldikos simboliuose, analizuotos Lietuvos bei aplinkinių šalių muziejų patirtys, kol galiausiai buvo rastas sprendimas, sujungęs ir Kretingos dvaro istoriją, ir šiandien čia veikiančio muziejaus išskirtinumą, tikslus bei poreikius, ir šiuolaikinę dizaino raišką. Prekės ženklo idėją sukūrė kretingiškė dizainerė Eglė Urbonė, ją ištobulino grafinio dizaino agentūros „Intergrafika“ komanda. „Ženkle matome autentišką ir visuomenėje labiausiai atpažįstamą Kretingos dvaro rūmų elementą – Žiemos sodą. Grafų Tiškevičių sumanytas ir pastatytas Žiemos sodas buvo didelis traukos objektas ir anuomet, kai čia svečius priiminėjo Tiškevičių šeimos atstovai, ir dabar, rūmus pritaikius muziejui. Nieko panašaus nei savo dydžiu, nei verte neturime nei Lietuvoje, nei aplinkinėse Baltijos šalyse. Tuo didžiuojamės ir tai akcentuojame“,– prekės ženkle užkoduotą žinią komentavo istorikas Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei. Iki šiol Kretingos muziejus buvo siejamas su herbu, kurio raudoname skyde vaizduojamas grifas su kalaviju. Jis matomas ir didikų Chodkevičių giminės herbe. Herbas 2020 m. patvirtintas Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, registruotas jos Juridinių asmenų herbų registre.
Viskas prasidėjo nuo vienos neįkainojamos knygos, kurią tvarkydamas namo palėpę Šventojoje rado Klaidas Mačernis, – originalaus religinio švietimo Motiejaus Valančiaus veikalo „Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima“ (1864). Supratęs šios knygos vertę, Klaidas Mačernis nusprendė ją padovanoti Kretingos Motiejaus Valančiaus vardo viešajai bibliotekai, kad ji būtų išsaugota ateities kartoms. Paviešinta istorija netikėtai įgavo plačią reikšmę – nė pats Klaidas net nesitikėjo, kad ši gerumo akcija paskatins kitus žmones prisiminti savo knygų lentynas, peržvelgti jas ir galbūt padovanoti bibliotekai knygas, kurios buvo brangios jų artimiesiems ar atrastos panašiu būdu. Taip į biblioteką atkeliavo Motiejaus Valančiaus veikalai, jo leidimu išleistos knygos, ne mažiau bibliotekai svarbi 1869 m. leidimo Biblija ir kt. Ši gerumo banga sklinda toliau. Kretingos rajono tarybos narys, istorijos mokytojas Darius Petreikis apsisprendė papildyti bibliotekos fondus tomis knygomis, kurios jam buvo labai svarbios, tačiau prieinamos tik nedidelei žmonių grupei, t. y. asmeniniam naudojimui. Kadangi D. Petreikis jau buvo perskaitęs ir išanalizavęs šiuos leidinius, nusprendė, kad niekas kitas taip, kaip biblioteka, nepasirūpins šiais vertingais istorijos šaltiniais – kai kurie iš jų gyvuoja jau trečią šimtmetį.
Pedagogo rūpesčiu, bibliotekos fondus papildė vienas seniausių originalų – 1852 m. išleistas „Senas Auksa Altorius arba surynkimas iwayriun maldun yr giemiun, diewabajmingam katalikuy wysokiunsy atisyejimunsy reykalingu“. Maldaknygę reikia restauruoti, nes jos viršelis suplyšęs, tačiau lapai sveiki ir tekstas gerai įskaitomas. Taip pat joje yra dar keli lapai iš kito leidinio, kurių turinys leidžia manyti tai irgi buvus maldynėliu, o tarp lapų slėpėsi škaplieriaus detalė. Antrasis padovanotas leidinys „Auksa Altorius, senas ir naujas arba didžiausis skarbas diel dusziu Krikszczionu, su pridejmu wisokiu maldu“ yra „jaunesnis“, išleistas 1879 m. Juozapo Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje. Šis leidinys labai gerai išsilaikęs, o tarp puslapių jame rastas 1981 m. rugpjūčio 7 d. sieninio kalendoriaus lapelis ir trys šventi paveikslėliai, kurių viename yra įrašas „Atmintis Pirmųjų Šventų mišių atlaikytų Kunigo Kosto Daukanto Gadūnava Bažnyčioje 1925 m. birželio mėn. .... d.“. Šį leidinį Darius Petreikis įsigijo Rietavo turguje. Tarp dovanotųjų yra ir maldų knyga be pirmojo puslapio – „Giesmės per szventus Adventus“. Jos metų nustatyti kol kas nepavyko, bet iš įrašo paskutiniame lape „O. S.... (pavardė neįkaitoma) Jurbarkas“ galima spręsti, kad kažkuriuo metu ji priklausė Jurbarke gyvenusiai moteriai. Dar vienas unikalus leidinys – vokiečių kalba. 1935 m. Štutgarte išleistas „Die Bibel oder die ganze Heilige Schrift des Alten und Neuen Testaments“. Padovanotame D. Petreikio rinkinyje dar yra: „D.L.K Vytauto didž. 500 m. jo mirties sukaktuvėms paminėti Albumėlis 1930–1940 m.“, „Kalendorius“ (1942 m.), iš atskirų žurnalų surištas „Ūkininko knyginėlis“ (1928 m.), A. Merkelio „Jaunoji Lietuva“ (1932 m.), „Knygnešys: 1864–1904 (I dalis), išleistas 1926 m. Kaune, žurnalai „Karys“ ir atskiri jo lapai bei „Trimitas“, pirmasis laikraščio „Varpas“ (1889, sausis) faksimilinis atspaudas, skirtas žurnalo 100-osioms metinėms ir V. Kudirkos 130-osioms gimimo metinėms, atspaustas 1988 m., tačiau atrodantis lyg originalas. Prie visų leidinių rastas atvirukas „Wilno. Trzy krzyże“ [be metų]. Atviruke nufotografuoti kryžiai yra aptverti spygliuota viela, ir tai leidžia manyti, kad jie fotografuoti pokario metais, iki 1950-ųjų. Šie leidiniai yra vertingi ne tik Kretingos bibliotekai, bet ir visai mūsų kultūrai, istorijai. Jie saugo tekstus ir atsiminimus, kurie suformavo mūsų tautos tapatumą. Kiekviena knyga pasakoja unikalią istoriją, kurią būtina išsaugoti ateičiai. Dovanodami istorinio laikotarpio knygas bibliotekai, žmonės ne tik išsaugo vertingus istorinius šaltinius, bet ir prisideda prie mūsų kultūrinio paveldo puoselėjimo. Su šiais leidiniais galės susipažinti visi, besidomintys senąja literatūra, istorija, krikščionybe, mūsų tautos dvasiniu ir kultūriniu palikimu – studijuoti šiuos leidinius, iš jų semtis žinių. Todėl šios knygos bus gyvos ir reikšmingos ilgus metus.
Asta KUKTOROVIENĖ
Informacinių technologijų ir viešinimo skyriaus vedėja
Jaunuolis turėjo narkotikų?
Antradienį apie 23 val. Mokyklos gatvėje Palangoje, autobusų stotelėje, per dalinę apžiūrą pas 2007 m. gimusį vaikiną rastas folijos lankstinukas su augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Rastas miręs vyras
Antradienio vakarą ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad P. Bizausko gatvėje Kretingoje pro langą asmuo mato kambaryje ant grindų gulintį vyrą. Atvykus ir panaudojus fizinę jėgą, atidaryti garažo vartai. Viduje rastas vyras buvo be gyvybės ženklų. Medikai konstatavo mirtį.
„P. n.“ informacija
Neužrakinti automobiliai patiko: vagystės Kretingoje tęsiasi
Antradienį apie 7.20 val. Kretingoje, Tiekėjų g., pastebėta, kad pavogtas automobilis „VW Caddy“, kuris automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas neužrakintas, užvedimo rakteliai ir registracijos dokumentai – viduje. Padaryta 3 tūkst. eurų žala. Bet šį automobilį vėliau pavyko rasti pakelės griovyje Tintelių kaime. Po valandos tą pačią dieną buvo gautas pranešimas, kad Savanorių g. iš automobilių stovėjimo aikštelės „išgaravo“ automobilis „Renault Laguna“. Jis taip pat buvo paliktas neužrakintas, su užvedimo rakteliais ir automobilio dokumentais viduje. Bagažinėje buvo sportinės aprangos komplektai bei apie 10 kamuolių. Žala – 3 tūkst. eurų. Šie du vagystės tyrimai pradėti, o kiti trys – tęsiasi. Policija kol kas nekomentuoja, kas sekmadienį iš Metalo gatvėje esančios įmonės teritorijos išsivežė neužrakintus krovininį „Peugeot Boxer“ bei „BMW X Reihe“, o iš Vilniaus gatvės daugiabučio stovėjimo aikštelės – „Ford Galaxy“.
„P. n.“ informacija
Latvijoje įvykusiose 17-osiose Arnio Krauklio atminimo taurės (17TH ARNIS KRAUKLIS MEMORIAL CUP) varžybose pirmą kartą startavo gausus būrys karatė mokyklos „Shodan“ auklėtinių. Iš viso varžybose dalyvavo per 400 įvairaus amžiaus sportininkų iš 19-os Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos karatė klubų. Arnis Krauklis buvo aktyvus Latvijos karatė kiokušin šakos sportininkas, čempionas, įvairių turnyrų prizininkas, Latvijos kyokushinkai karate-do federacijos narys ir pirmasis kiokušin karatė klubo „Bushido“ treneris. Kretingos karatekų komanda turnyre pelnė 3 aukso, 10 sidabro ir 7 bronzos medalius, iš viso – 20 prizinių vietų. Įvertindami pasiektą auklėtinių rezultatą, klubo treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas neabejojo jų įgyta tarptautine patirtimi. Kumite (kovų) rungtyse dalyvavo ir pergales iškovoję auklėtiniai: aukso medalius – Vilius Danilevičius, Lėja Lubytė, Kamilė Ilgaudaitė; sidabro – Eglė Kuzminskaitė, Antanas Atas, Kajus Vičius, Ineta Brilijonkaitė, Kotryna Kasnauskytė, Mačiukas Arnas, Vytautas Vosylius, Justas Jonušas; bronzos – Ieva Pušinskaitė, Svajūnė Pušinskaitė, Majus Beinoras, Gedminas Gustas, Paulius Kaunas, Karolis Šlima, Ovidijus Pocius. Kata (technikos demonstravimo) rungtyse dalyvavo ir pergalėmis džiaugėsi Svajūnė Pušinskaitė ir Karolis Šlima. Kartu su „Shodan“ karatekomis varžybose dalyvavo ir klubo teisėjų komanda: Daniil Grigorjev, Donatas Zeigis, Vilgailė Mališkaitė, Gita Valančiūtė, Dovilė Pranauskienė, Irmantas Andrėkus, Arvydas Stanevičius, Vykintas Kubilius. Varžybas surengė Latvijos „Bushido“ klubas, Latvijos karatė kiokušin federacija ir Marek Lavrinovič.
„P. n.“ informacija
Sportinę karjerą tęsia uostamiestyje
Nors Kretingos sporto mokykloje ir neliko rankinio disciplinos, dalis šioje mokykloje Algimanto Pranaičio išugdytų rankininkių savo sportinę karjerą tęsia kaimyninėje Klaipėdoje. Vartininkė Austėja Rancaitė atstovauja Klaipėdos sporto centro „Viesulas“ U-15 ir U-17 komandoms, U-17 komandoje dar žaidžia Orinta Jašinskaitė, Andrėja Benetytė ir vartininkė Urtė Mikalčiūtė, Orinta – ir už U-19. Merginas treniruoja trenerė Daiva Pakulienė. Kartu su klaipėdietėmis kretingiškės startavo Lietuvos merginų rankinio čempionatuose ir joms sekasi gana gerai. U-15 komanda jau sužaidė 11 rungtynių, per kurias iškovojo 7 pergales, patyrė 3 pralaimėjimus ir kartą sužaidė lygiosiomis. Šioje komandoje A. Rancaitė žaidžia be pamainos, visą rungtynių laiką. Vidutiniškai ji sulaiko 41 proc. kamuolių. Komandai dar liko žaisti 5 rungtynes, jos siekis – patekti į atkrintamąsias rungtynes. U-17 komanda iš 12-os sužaistų turi 9 pergales, 1 susitikimą sužaidė lygiosiomis ir patyrė 2 pralaimėjimus. „Viesulas“ užima II v., komandos tikslas – patekti į finalą. Kretingiškė O. Jašinskaitė per žaistus susitikimus pelnė 30 įvarčių, A. Benetytė – 1. Beje, Orinta atstovauja ir moterų komandoje šalies moterų rankinio lygoje, kur klaipėdietės užima V v., prieš šios komandos pamažu jungiasi ir Austėja.
Kretingos futbolininkės – Lietuvos vicečempionės
Futbolo akademijos „Minija“ U-13 mergaičių komanda, treniruojama Martyno Vilucko, Lietuvos salės futbolo čempionate, kuris truko du mėnesius, pateko į finalinį ketvertą ir iškovojo II v. „Tai – pirmasis toks svarus laimėjimas per tą laiką, kai Kretingoje apskritai atsirado mergaičių futbolas“, – teigė treneris. Lietuvos mergaičių salės futbolo čempionatas buvo surengtas 2-jose zonose, kretingiškės žaidė Šiaurės Vakarų zonoje tarp 8 komandų. M. Vilucko auklėtinėms pavyko iškovoti 5 pergales, jos patyrė 1 pralaimėjimą ir dėl tam tikrų priežasčių nenuvyko į vienerias rungtynes. Tai lėmė II v. turnyrinėje lentelėje. Kretingiškės už savęs paliko tokias komandas, kaip Klaipėdos FM, Šiaulių FA, Šiaulių FK „Gintra“, Plungės „Babrungas“, į priekį praleido tik Gargždų „Bangos“ mergaites. Finalinio ketverto susitikimai vyko Ukmergėje. Pusfinalyje „Minija“ varžėsi su aikštės šeimininke „Ukmergės SC“ komanda, kitą pusfinalį susitiko Gargždų „Banga“ ir Vilniaus MFA „Žalgiris-MRU“. Pusfinalyje kretingiškės užtikrintai 6:0 nugalėjo varžoves – po 2 įvarčius pelnė Emėja Beniušytė ir Gabija Baužaitė, po 1 – Fausta Žuravliova ir Gerda Murauskaitė. Finalinį susitikimą su Vilniaus „Žalgirio“ ekipa kretingiškės pralaimėjo 3:8. „Tačiau rezultatas neatspindi rungtynių eigos: ir pirmavome 1:0, ir II kėlinį 10 min. iki pabaigos teatsilikome tik 3:4, bet vis dėlto teko pripažinti, kad vilnietės buvo pajėgesnės, jų ir atsarginių žaidėjų suolelis buvo ilgesnis“, – auklėtinių pasirodymą komentavo M. Viluckas. Jo treniruojama mergaičių grupė buvo sudaryta prieš 3-jus metus, tačiau kitos žaidėjos į komandą atėjo tik prieš metus dvejus. Didesnį dėmesį treneris visada skyrė žaidimui lauko aikštėje. „Salės futbolas nebuvo prioritetas, – neslėpė M. Viluckas. – Tačiau mergaitės parodė, kad gali nugalėti. Futbolas yra tokia sporto šaka, kurios sėkmę lemia komandinis žaidimas, bet rezultatą lemia ir individualus žaidėjų pajėgumas. Vadinasi, kiekviena žaidėja komandoje yra svarbi.“
Kretingos „Minija“ pradeda sezoną LFF I lygoje
Rytoj, kovo 8 d., 14 val. Kretingos futbolo komanda „Minija“ išvykos rungtynėmis Plungėje pradės oficialų sezoną Lietuvos futbolo federacijos I lygoje. Pirmasis „Minijos“ varžovas – Plungės „Babrungas“. Į namų aikštę Kretingos miesto stadione minijiečiai savo gerbėjus pakvies kovo 15 d. 14 val. – jų laukia susitikimas su Klaipėdos „Neptūnu“. „Noriu pakviesti kretingiškius futbolo aistruolius į pirmąsias sezono rungtynes ir palaikyti Kretingos komandą. Galiu garantuoti, kad žaidėjai atiduos visas jėgas, gindami „Minijos“ klubo garbę“, – tvirtino Kretingos futbolo klubo „Minija“ direktorius Vidas Burba. Anot jo, komanda sezonui rengtis pradėjo sausio pabaigoje. „Po praėjusios nesėkmingo sezono, išanalizavę padarytas klaidas, ėmėmės svarbiausio darbo – sukomplektuoti trenerių štabą“, – teigė V. Burba. Prie komandos vairo vyriausiuoju treneriu trečią sezoną darbuosis Tjago Bomfim, komanda turi naują fizinio parengimo trenerį Dovydą Mitkų, kuris yra ir nacionalinių U-17 ir U-19 mergaičių rinktinių fizinio parengimo treneris. Su vartininkais šį sezoną dirbs treneris Martynas Viluckas, komandai talkins kineziterapeutas Vladas Jakočiūnas. „Apskritai, nuo praėjusio sezono klubo valdyme įvyko didelių pokyčių, apie kuriuos šiandien kalbėti dar nenorėčiau, tačiau būtinai parengsime oficialų pranešimą, kad visuomenę supažindintume su naujais klubo projektais ir idėjomis“, – kalbėjo V. Burba.
Žiūri į „aukso puodą“ – pasinaudoti negali
Savivaldybės iniciatyva, antradienį žaibiškam pasitarimui buvo sukviesti Kretingos rajone esančių sodininkų bendrijų pirmininkai. Jie turėjo čia ir dabar apsispręsti, ar pavyks įsisavinti 100 tūkst. eurų finansinę paramą. Mažųjų „nešildo“ Tokia didelė suma iš biudžeto sodininkų bendrijoms šiemet skiriama pirmą kartą. „Suprantam, kad išaugot savo marškinėlius, esat nebe tie kolektyviniai sodai, kur vien tik burokėliai auginami arba atvažiuojama pailsėti, o gyvenamosios teritorijos, mažos gyvenvietės. Pečius surėmę, galėsim padaryti daug darbų“, – įžanginį žodį tarė meras Antanas Kalnius. Sutarta, kad 60 proc. skirtų lėšų bus galima panaudoti keliams, o 40 proc. – kitoms išlaidoms. Tačiau, užuot gera žinia pradžiuginęs ir pats pakiliai nusiteikęs, rajono vadovas sodininkų bendrijų akyse pamatė daugiau rūpesčio negu laimės: o kaip reikės siūlomas lėšas įsisavinti, juolab kai 50 proc. prie gaunamos kompensacijos reikės prisidėti patiems? Iš kur gauti pinigų? „Pavyzdžiui, manęs tie pinigai „nešildo“, mes realiai visiškai neturim pinigų darbų pradžiai. Metinis biudžetas – 12 tūkstančių eurų – viskam: infrastruktūrai, administracijai išlaikyti... Geriausiu atveju iš gyventojų surenku 6 tūkstančius eurų, Savivaldybė kompensuoja tuos 3 tūkstančius, ir tai yra uždėtos lubos“, – kalbėjo „Vienybės“ sodininkų bendrijos pirmininkas Alvydas Daukšas. Tokių mažų bendrijų, kurių biudžetai maži, rajone – ne viena, ir jas pykdo rėmimo tvarkos pirmas punktas apie konkurencingumą. Didžiosiose bendrijose daugiau gyventojų – daugiau surenkama ir lėšų. Kita vertus, kai teritorija didesnė, daugiau darbų atliekama, todėl, kaip sakė „Draugystės“ sodininkų bendrijos pirmininkė Loreta Žukauskienė, automatiškai išlaidos būna didesnės.
Atviram jaunimo centrui – dveji
Antrąjį savo gimtadienį vasario pabaigoje šventęs Kretingos Atviras jaunimo centras jau tapo jaunimo traukos vieta ir demonstruoja aukštus lankomumo rezultatus šalies mastu. Iki jo atidarymo tiek su jaunimu dirbantys specialistai, tiek patys jaunuoliai ėjo ilgą kelią, tačiau, jų tikinimu, sprendimas atidaryti tokį centrą pasiteisino. Per praėjusius metus centre apsilankė 7 tūkst. 700 lankytojų. Veiklų – apstu Pirmieji centro veiklos metai buvo sudėtingi. Pasak jame dirbančių specialisčių, jaunuoliai naujove aktyviai domėjosi tik atvėrus duris, tačiau vėliau teko pamąstyti, kaip pritraukti lankytojus ir juos išlaikyti. „Ilgainiui atsirado nuolatiniai jaunuoliai, kurie lankėsi centre. Taip pat turime ir apsilankančiųjų ne nuolatos, – įvardinusi, kad centre kasdien buvoja apie 30–45 jaunuoliai, kalbėjo socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. – Stengiamės užmegzti ryšį su kiekvienu lankytoju, taip pat organizuojame įvairias veiklas, edukacijas, stengiamės įtraukti į įdomius projektus.“ Apsilankiusieji Atvirame jaunimo centre gali patys pasirinkti, kuo užsiimti ar, panorėjus, nieko neveikti. Centre yra įrengta virtuvė, poilsio erdvės, biliardo, stalo teniso, stalo futbolo stalai, vaizdo žaidimų įrenginiai, sensorinės erdvės, kabinetai individualioms konsultacijoms. „Daugiausiai jaunuoliams patinka laiką leisti aktyviau – žaidžiant stalo tenisą“, – įvardino D. Paulauskienė. Viena mėgstamiausių centro lankytojų veiklų – maisto gaminimas. „Virtuvėje jie patys gamina įvairų maistą. Stengiamės jiems paaiškinti sveikesnių maisto produktų svarbą, skatiname rinktis organizmui naudingesnį maistą. Taip pat nesikišame į procesą – norintieji gaminti patys sugalvoja patiekalą, rūpinasi reikiamais produktais ir paruošia maistą, – paaiškino jaunimo darbuotoja Greta Beniušytė. – Įdomu stebėti, kai į šias veiklas įsitraukia ir tie jaunuoliai, kurie nėra linkę ką nors apskritai daryti. Net patys nustembame, kaip netikėtai jie ima kažką pjaustyti, kepti ar tiesiog būna su kitais gaminančiais bendraamžiais.“ Dar vienas pasiteisinęs užsiėmimas – filmų vakarai. Tiesa, dėl centre vykstančių remonto darbų, dabar filmų nežiūrima, tačiau, atsiradus galimybei, šią veiklą darbuotojai atnaujins. „Išklausome lankytojų norus, todėl kartu su jais sprendžiame kiekvieno mėnesio užsiėmimus. Žinoma, pasiūlome savo idėjas, tačiau, jeigu jaunimas to daryti nenori, jas atmetame arba papildome jų siūlymais“, – paaiškino Greta. Atvirame jaunimo centre organizuojamos ir įvairios edukacijos, pavyzdžiui, žvakių liejimo, muilo gamybos, rengiamos paskaitos jaunimui aktualiomis temomis. „Tokias veiklas renkasi mažiau jaunuolių, tačiau susidomėjusių atsiranda. Mes niekada neverčiame jaunuolių kažką daryti. Tikslas – kad patys norėtų tuo užsiimti“, – atkreipė dėmesį G. Beniušytė.
Surinko gausią ir spalvingą socialinių paslaugų puokštę
Šį savaitgalį Kretingos socialinių paslaugų centras šventiškai minės savo įstaigos veiklos 35-metį, kone sutampantį su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Centro vadovė Danutė Skruibienė iš gausaus veiklos sričių spektro išskyrė du itin džiaugsmingus momentus: tai, kad Kretingoje nebeliko vaikų namų, o paslaugos į namus išplėtotos taip, jog susidarė eilė norinčiųjų jas gauti. Visi Kretingos vaikai – šeimose Pastaruosius penkerius metus centrui vadovaujanti D. Skruibienė trumpai apžvelgė įstaigos istoriją, kuri prasidėjo 1990-ųjų kovo 7 dieną, kai Kretingos miesto pakraštyje, Bajoruose, buvo atidarytas lopšelis-darželis „Nykštukas“, o 12-kos įrengtų grupių raktai buvo perduoti jo vedėjai Berutai Dirvonskienei. Būtent ji 30 metų vedė šią įstaigą tolesniu pokyčiu keliu. Įstaigai augant, kito jos pavadinimai: atsirado pradinės klasės, po to savaitinės grupės, nuo 1994-ųjų darželis reorganizuotas į vaikų globos namus-pradinę mokyklą, o nuo 2002 m. tapo vien vaikų globos namais. Tuo metu juose augo nuo 50 iki 70 vaikų. „Prieš kelerius metus Vyriausybei iškėlus tikslą – valstybė be vaikų namų, Kretingoje 2022 m. buvo įsteigti Bendruomeniniai vaikų globos namai, įkurdinti atskirame bute mieste. Juose gyveno 3 vaikai. Tačiau džiugi žinia yra tai, kad tų namų durys šiandieną užrakintos. Visi Kretingos rajono vaikai gyvena savo namuose arba pas globėjus – globojamų vaikų yra apie 50. Kretingos rajone juos globoja 41-a šeima“, – akcentavo D. Skruibienė. Šiandieną centre dar dirba 2 budinčios globotojos, kurios kritiniu atveju iki 1-erių metų priglaudžia iš šeimos paimtą vaiką, po to vaikas grįžta į biologinę šeimą arba jam ieškomi nuolatiniai globėjai.
|
|
