|
|
|
(1926) 2025-02-04Kodėl delsiama nugriauti svetimkūnį dvaro parke
Kretingiškiai nesulaukia, kada gi pagaliau bus nugriautas pusšimčio metų senumo avarinės būklės buvusio žemės ūkio technikumo bendrabutis Kretingos dvaro teritorijoje, priešais rūmus. „Nuo vasaros pabaigos aptvertas statybine tvora, pradėjo griauti ir paliko be langų ir durų. Akis bado vaikštant po parką. Vakarais pro žiojėjančias skyles į pastatą landžioja paaugliai ir žaidžia triukšmingus žaidimus. Savivaldybė skelbėsi, kad jau laimėtas konkursas pastatą nugriauti. Kodėl sustojo darbai?“ – domėjosi gretimų Vilniaus gatvės daugiabučių gyventojai. Teko įveikti nemažai iššūkių Grubus baltų silikatinių plytų sovietų laikus menantis statinys visiškai nedera reprezentacinėje parko dalyje. Šioje vietoje grafų Tiškevičių laikais yra buvęs vienas iš keturių rūmų parterio fontanų. Buvusį bendrabutį kaip vizualinę šiukšlę įvertino ir Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys: „Bendrabutis nepuošia dvaro teritorijos, atsikratysime jo. Dvaras yra traukos centras, svečiams esame tarsi miesto vizitinė kortelė.“ Kretingos rajono savivaldybė dar prieš kelerius metus buvo priėmusi sprendimą bendrabutį nugriauti. Procesas iš pradžių užsitęsė dėl to, kad jame buvo įkurdintos kelios įstaigos ir socialiniuose būstuose gyveno vienuolika šeimų. Ilgiausiai įstrigo vienos šeimos iškeldinimo eiga, kol galop Savivaldybė šį būstą nupirko. Išsprendus iškeldinimo reikalus, teko parengti projektą, kuris taip pat tapo savotišku iššūkiu, mat pastatas yra paveldo zonoje ir tokiems darbams keliami papildomi reikalavimai. p> Po Savivaldybės skelbto konkurso pernai rugpjūčio 2 dieną buvo pasirašyta sutartis su šiauliečių bendrove „Kaslita“, kad ši per pusmetį statinį nugriaus. Griovimo darbų vertė – 42 tūkst. 350 Eur.
Viltingas sausis nekilnojamojo turto rinkoje
Baigėsi pirmasis šių metų mėnuo – susis. Ar jis nebuvo labai „sausas“ nekilnojamojo turto rinkoje? Kretingoje įsikūrusios MB „Invest NT“ vadovė Rosita Jonkuvienė atsakė optimistiškai: pasiūlius objektą už realią kainą, jis parduodamas per keletą dienų. Mieste butų pasirinkimas – mažas Anot „Invest NT“ vadovės, šiais metais už 31 tūkst. eurų klientai jau nupirko 10 arų sklypą su pamatais ir projektu, taip pat – tris 10 arų ploto sklypus Kluonalių kaime. Parduoti 6 namai ir 1 butas Klaipėdoje. „Štilis buvo 2024-ųjų vasarą“, – pripažino R. Jonkuvienė. Naujos statybos namus su daline apdaila šiandien galima įsigyti mokant nuo 1 tūkst. 300 iki 1 tūkst. 500 eurų už 1 kv. m, o su visa apdaila kaina gali siekti iki 2 tūkst. eurų už 1 kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos – 1 tūkst. 700 eurų už 1 kv. m, kaina perkant su visa apdaila – 1 tūkst. 900 eurų už 1 kv. m. Senos statybos butų kainos taip pat nėra mažos – nuo 1 tūkst. 400 iki 1 tūkst. 500 eurų už 1 kv. m. Tačiau, pasak R. Jonkuvienės, Kretingoje naujos statybos butų pasirinkimas – labai mažas, nors ir senos statybos butų siūloma nedaug. Daugiausia rezervuojami 80–100 kv. m naujos statybos namai Kluonaliuose ir Padvariuose, bet neblogai perkami ir Rūdaičiuose, ir Vydmantuose. Dažniausi pirkėjai – vilniečiai, palangiškiai, klaipėdiečiai.
Konferencija Kretingoje: dalyviai netelpa į salę, o idėjos – į darbotvarkę
Penktadienį Simono Daukanto progimnazijoje 10-ą kartą įvyko respublikinė konferencija „Kūrybinės pamokų interpretacijos“, subūrusi dailės ir technologijos mokytojus, ne tik mėgstančius savo darbą, o ir norinčius pasidalinti sėkmės istorijomis bei sužinoti, ką sugalvojo kolegos, kad jų pamokos būtų kuo įdomesnės ir patrauklesnės. Ir maži dalykai nustebina Progimnazijos direktorės Sigitos Jonaitienės žodžiais, per tiek metų renginys išaugo ir dalyvių, kurie jau vos telpa į salę, skaičiumi, ir pranešimų gausa – vos įmanoma įsprausti į 5-ioms valandoms sudėliotą darbotvarkę. Vienas konferencijos tikslų – parodyti, kaip menas susijungia su mokslu, o temas pedagogai atsiveža patys. „Jei idėja pasiteisino pamokoje, jie nori kuo plačiau paskleisti, pasipasakoti. Mūsų progimnazija tapo puikiu eteriu tam“, – sakė S. Jonaitienė. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokytojų Ados Bastienės ir Redos Ubienės nuomone, kartais ir maži įdomūs dalykai, kuriuos galima pritaikyti pamokoje, yra šio didelio renginio pranašumas. „Iš praėjusių metų konferencijos man įstrigo idėja, kaip iš perpjautų ir sudžiovintų avokadų padaryti grybus: kiautas – galva, o kotas – iš vatos ir folijos. Mums parodė tokiais įspūdingais grybais papuoštą mokyklos Kalėdų eglę – fantastika“, – prisiminė Reda.
Sveikatos stebėsena: kuo sergame, kas į kapus nuvaro dažniausiai
Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras parengė Sveikatos stebėsenos Kretingos rajone 2023-iųjų metų ataskaitą, kurioje išskirtos trys „raudonosios“ zonos: sergamumas tuberkulioze, nenoras skiepyti vaikus ir žūtys eismo įvykiuose. Gyventojai senėja, moterų yra daugiau negu vyrų Kaip posėdyje pripažino rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė, skaičiai – iškalbingi, įdomu sužinoti, kaip kinta rajono gyventojų sveikata, kokios priežastys lemia ligas. Stebėseną pristačiusios biuro visuomenės sveikatos specialistė Laima Grigalauskienė pirmiausia apžvelgė Kretingos rajono demografinę padėtį. Jos duomenimis, 2024-ųjų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 37 tūks. 442 gyventojai, tai yra 112 mažiau negu 2023-iaisiais. Vaikai, kaip ir kitur Lietuvoje, sudaro mažesnę dalį negu 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. Moterų yra daugiau negu vyrų – atitinkamai 52,9 ir 47,1 proc. Kaime ir mieste gyvenančiųjų skaičius panašus. Gyventojai senėja: mažėja moterų nuo 35 iki 44 ir nuo 65-erių metų amžiaus, vyrų – nuo 45 – 49-erių ir nuo 65-erių. Nuo 2019 metų daugiau rajono gyventojų imigravo negu emigravo, į kitas savivaldybes buvo daugiau išvykstančiųjų negu atvykstančiųjų gyventi. Lyginant 2023-iuosius metus su 2022-aisiais, imigrantų sumažėjo 230, o emigrantų – 15. Rajone stebima neigiama natūrali gyventojų kaita: 2023-iaisiais, palyginus su 2022-aisiais, gimusių sumažėjo 13 asmenų, o mirusių – 85-iais. 2023-iaisiais gimė 280, o mirė 471 asmuo. L. Grigalauskienė akcentavo, kad pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis yra tikėtina gyvenimo trukmė. 2023-iaisiais ji pailgėjo iki 78,3 m., ir lenkė Lietuvos vidurkį.
Kretingos „ruoniai“ drąsiai neria į žiemos vandenį
Jau ne pirmą sekmadienį 10 val. prie I Kretingos dvaro tvenkinio susirinkę ir apšilę drąsuoliai neria į ledinio vandens glėbį. Antrasis žiemos maudynių sekmadienis Kretingos „ruoniams“ buvo dosnus – juos pasitiko baltu sniegu nuklota pakrantė. Nors tvenkinio vanduo ir nebuvo aptrauktas ledu, bet šaltuko, kuris gnaibytų skruostus, pakako. „Ilgokai stebėjome veiksmą kitose savivaldybėse, tarkime, Kaune „ruoniai“ smarkiai juda, juda ir Telšiai, ir Plungė, turintys nemažai besimaudančiųjų žiemą. Tad pagalvojome, kuo gi mes, kretingiškiai, prastesni, kodėl gi čia neužkūrus judesio“, – šypsojosi viena žiemos maudynių iniciatorių, dviračių sporto entuziastė kretingiškė Gintarė Varaniūtė, viešojoje erdvėje inicijavusi diskusiją ir „ruonių“ paiešką Kretingoje. Nors didelių diskusijų ir norinčiųjų maudytis nesulaukė, Gintarė su draugu nusprendė – bus kas bus, bet sekmadienį 10 valandą eis maudytis tvenkinyje. Pirmosios sekmadienio maudynės buvo kuklios, bet vis dėlto prie Gintarės ir jos draugo prisijungė keli šalto adrenalino ištroškę drąsuoliai.
Kovidas šiemet slepiasi, bet įsišėlo gripas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat skelbia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) duomenis. Kaip šiame kontekste atrodo Kretinga, palyginus su kitais apskrities rajonais? NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad situacija Kretingoje nėra nei pati geriausia, nei blogiausia – „per viduriuką“. Pavyzdžiui, netolimame Klaipėdos mieste praėjusios savaitės rodikliai kur kas prastesni. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kretingos rajone didžiausias buvo 3-ią metų savaitę, 4-ą – pakankamai ūgtelėjo, o štai 5-ąją savaitę šiek tiek sumažėjo ir, galima sakyti, stabilizavosi. Įvardinant absoliučiais skaičiais, 3-ią savaitę buvo užfiksuoti 129 gripo atvejai, 4-ą savaitę – 207, o 5-ą, tai yra praėjusią, savaitę – 187 atvejai. ŪVKTI atvejų praėjusią savaitę buvo 478. „Lig šiol slėpęsis gripas šiemet įsišėlo, o štai Covid-19 atvejų labai sumažėjo, apskrityje serga vos vienas antras trečias žmogus“, – sakė R. Grigaliūnas.
Praėjusios savaitės pabaigoje Kretingą apskriejo detektyvo verta informacija, kuomet Kretingos muziejus pasidalino žinia apie netikėtai gauto siuntinio turinį – gavę kvietimą į siuntų tarnybą, muziejaus darbuotojai atsiėmė per 10 kg sveriančią dėžę, kurioje rasta puikios būklės Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Tarp dingusiųjų nėra Paaiškėjo, kad siuntėjas sumelavo ne tik adresą, bet ir visus savo kontaktinius duomenis, galimai buvo pasinaudota seniai mirusio žmogaus vardu ir pavarde. Siuntinyje nebuvo ir jokio raštelio, paaiškinimo, dokumentų, tik – numeris 145. Pagal pirminę muziejininkų ekspertizę, atliktą „iš akies“, skulptūra išskaptuota iš liepos medžio, maždaug XX a. pradžioje. Nors skulptūroje vaizduojama Švč. Mergelė Marija Maloningoji, rankas tiesianti laiminimui, neturinti spindulių ir po kojomis primynusi žaltį, muziejininkai suabejojo jos lietuviškosiomis tradicijomis. Buvo patikrintas šalyje dingusių kultūros vertybių sąrašas – tokios skulptūros tarp dingusių nėra. Apie siuntinį ir radinį informuotas Kultūros paveldo departamentas spręs tolimesnį skulptūros likimą.
Džiu-džiutsu Europos auksas parkeliavo iš Lisabonos
Portugalijos sostinėje Lisabonoje įvykusiame atvirame Europos džiu-džitsu čempionate Mažučiuose Kretingos rajone gyvenantis imtynininkas 54-erių Žydrūnas Drazdas savo amžiaus ir svorio kategorijoje iškovojo aukso medalį. Tai – ketvirtasis mūsų rajono sportininko pelnytas aukso apdovanojimas, kuriam iškovoti prireikė ir laiko, ir atitinkamo pasirengimo. Ž. Drazdas, atstovaujantis Klaipėdos Roger Gracia akademijai, varžėsi 50–55 metų amžiaus grupėje, svorio kategorijoje per 100 kg. Šioje grupėje jėgas išbandė 8 sportininkai ne tik iš Europos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Azerbaidžano. Kovojęs 3 kovas, Žydrūnas jas visas ir laimėjo, sunkiausia, anot jo paties, buvusi finalinė kova prieš Latvijos atstovą. „Patirtis nebuvo mano pranašumas – į tokius čempionatus sportininkai be patirties neatvažiuoja, – paklaustas, kuo buvo pranašesnis už savo varžovus, kalbėjo Ž. Drazdas, turintis juodąjį dziudo diržą. – Tiesiog mintyse susidėliojau kovos eigą, kaip man pačiam parankiau, ir tokia mačo kontrolė davė rezultatą.“ Ar tokiuose čempionatuose dalyvaus ir toliau, Ž. Drazdas neskubėjo patvirtinti: „Jeigu nepatirsiu traumų, jeigu surasiu laiko rengtis varžyboms, jeigu sportinė karjera ir toliau klostysis sklandžiai, kodėl gi ne. Poreikio varžytis dar nepraradau, o ir sportuojančiam jaunimui norisi parodyti, kad iškeltus sau tikslus sporte pasiekti įmanoma.“ Sportininką į Lisaboną lydėjo jo žmona menininkė Auksė ir 11-metė duktė Vėtrė, kuri praėjusį rudenį pradėjo lankyti džiu-džitsu treniruotes ir kuri turėjo realią galimybę pamatyti tėvo kovas. Šiųmetis atviras Europos džiu-džitsu čempionatas išsiskyrė dalyvių gausa – jų suvažiavo 6 tūkst., čempionatas truko 10 dienų. Klaipėdos Roger Gracia akademijai atstovavo 5 imtynininkai, tarp jų – ir Ž. Drazdą treniruojantis ir kovose taip pat dalyvavęs Marius Rudnickas. Trofėjų kraitę akademijos atstovai papildė 2 aukso ir 1 bronzos medaliais.
Hibridinis karas – jame dalyvauja kiekvienas
Pastarieji įvykiai, kuomet galimai specialiai buvo pažeisti kabeliai Baltijos jūros dugne, taip pat Didžiosios Britanijos vandenyse pastebėtas Rusijos šnipų laivas ir vykdomos kibernetinės atakos, įvairiuose kanaluose skleidžiama propaganda skatina kalbėti apie hibridinį karą mūsų šalyje. Įžvalgomis su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Sunkiai atpažįstamas karas Specialisto teigimu, hibridinis karas – tai karas, kurio, jeigu tai būtų pavienis atvejis, mes dažniausiai neatpažintume: „Jeigu į šalį įeina kitos valstybės kareiviai, važiuoja tankai, krenta bombos, suprantame, kad tai – karas. Tačiau kariauti galima ir kitais būdais. Pavyzdžiui, kai kažkoks laivas „netyčia“ nutraukia dujotiekį, komunikacijos ar elektros laidus Baltijos jūroje. Vieną kartą galima sakyti, kad tai – atsitiktinumas, bet kai tai pasidaro sisteminga, suprantame, kad vyksta kažkas įtartino.“ Hibridinis karas vykdomas ir įvairiomis informacinėmis atakomis, kuomet organizuojamos vienkartinės akcijos, bandant sugriauti asmens reputaciją, išprovokuoti pyktį dėl vieno ar kito sprendimo, pavyzdžiui, valdžios institucijų ir panašiai. Tai gali būti ir tęstinės akcijos. Pavyzdžiui, kai bandoma pakirsti mūsų pasitikėjimą valstybe, istorija, įpiršti alternatyvius istorinius pasakojimus. „Visų šių dalykų, standartine prasme neatpažįstame kaip karo, jie nepatenka į jo apibūdinimą, tačiau tuo pačiu turi reikšmingą poveikį, jeigu kalbame apie minėtus dujotiekio pažeidimus, elektros, duomenų jungtis, tuomet jaučiamas ekonominis poveikis. Kalbant apie ryšių kabelius, gali būti ir komunikacijos sutrikimų priimant sprendimus. Informacinės atakos – tam tikras žmonių mąstymo pakeitimas, kuomet tas, kas inicijuoja ataką, bando, kad mes mąstytume ne pagal savo interesus, o tai, ką mums bando įpiršti. Kadangi tai nepatenka į įprasto karo apibūdinimą, neturime ir konkrečių apibrėžtų įrankių, kaip reaguoti ir būdų, kaip gintis“, – tikino I. Kalpokas.
Pokyčiai pranciškonų brolijose, tarp jų – ir Kretingoje
Kas treji metai Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija rengia kapitulas, arba susirinkimus, per kuriuos yra perskirstoma tarnystė atskirose brolijose. Sausio vidury Kretingos pranciškonų vienuolyne įvykusi kapitula persikėlė į Kryžių kalno vienuolyną, kur sausio 28–30 dienomis buvo paskirstytos visų brolių pareigos. Priimtus sprendimus šią savaitę dar turi patvirtinti Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius – naujas tarnystes broliai pradės išsyk po vyskupo patvirtinimo. Klebonauti grįžta brolis Gediminas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijai vadovauti pasiūlytas brolis Gediminas Numgaudis, nepriklausomybės pradžioje jau tarnavęs Kretingoje klebonu. Jis taip pat lieka ir Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu. Brolija nusprendė, kad ligi šiol klebonu Kretingos parapijoje tarnavęs Saulius Paulius Bytautas perims Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijono, arba namų vyresniojo, pareigas. O ankstesnis gvardijonas Andrius Dobrovolskas iškeliamas tarnauti į Vilnių – jis pasiūlytas Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino parapijos klebonu ir pakeis ligi šiol juo dirbusį Andrių Nenėną. Kretingą maldomis apipynęs ir kasdien taikos Ukrainoje ir pasaulyje prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo giesmėmis meldęs brolis Paulius Vaineikis iškeliamas į Kryžių kalno vienuolyną – broliai pasiūlė jam šio vienuolyno ekonomo pareigas, taip pat paskiriant jį visos pranciškonų brolijos pašaukimų direktoriumi ir postulantų magistru. Į Kretingą vietoj jo tarnauti vikarais sugrįžta Mykolas Letkauskas ir Antanas Grabnickas – abu mūsų parapijoje yra tarnavę klebonais; taip pat – Ramūnas Mizgiris, vikaru dirbti lieka ir Kazimieras Kasparavičius. Tarnystei Kretingoje pasiliks ir laikinųjų įžadų broliai Algirdas Pogužinskas ir Gytis Vaineikis. Iš visų brolijų Kretingos vienuolyne gyvens daugiausiai – 8 – broliai.
Kretingos rajono savivaldybės taryba sausio 30 d. vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu nusprendė apdovanoti Margaritą Lizdenytę, Šv. Antano dienos centro Kretingoje direktorę. Vyskupo M. Valančiaus medalis jai skirtas už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą, sklaidą. Apdovanojimas turėtų būti įteiktas per Vasario 16-osios iškilmę. Vyskupo Motiejaus Valančiaus medalis teikiamas nuo 2017 metų, juo apdovanota, įskaitant M. Lizdenytę, 15 kraštui nusipelniusių žmonių. Nominantai – fiziniai ir juridiniai asmenys – apdovanojimams medaliu gali būti iš visos šalies ar dargi užsienio, tik juos teikti leista Kretingos rajono žmonėms, organizacijoms. Apdovanoti M. Lizdenytę Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu pasiūlė Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai parapija.
„P. n.“ informacija
Lietuvos ūkiams grėsmę keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad, norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Teisę į nuostolių kompensavimą turi: • ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise; • jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą; • jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos; • jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai; • kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį; • kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
Tinkama žibintų priežiūra gali prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti optimalų šviesos sklaidymą net ir sudėtingomis oro sąlygomis. Kokią įtaką klimato faktoriai daro žibintams ir kaip apsisaugoti nuo ankstyvo jų susidėvėjimo? Pajūrio klimato poveikis žibintamsNors daugelis vairuotojų daugiausia dėmesio skiria automobilio kėbulo apsaugai nuo rūdžių, žibintai dažnai lieka antrame plane. Tačiau net ir nedideli aplinkos pokyčiai gali smarkiai paveikti jų būklę. Druskos poveikisPajūrio oras yra prisotintas druskos dalelių, kurios nusėda ant visų automobilio paviršių, įskaitant žibintus. Ši danga gali sukelti plastiko oksidaciją, dėl kurios žibintai tampa matiniai ir prastai sklaido šviesą. Žiemos metu situacija dar labiau pablogėja, nes keliai yra barstomi druska, o drėgnas oras leidžia šioms dalelėms ilgiau laikytis ant automobilio paviršių. Pasak Vokietijos automobilių tyrimų centro „DEKRA“, automobiliai, eksploatuojami pajūrio klimato sąlygomis, net 40 % greičiau patiria žibintų paviršiaus oksidaciją nei tie, kurie važinėja žemyninėje dalyje. Tai reiškia, kad vairuotojai, gyvenantys prie jūros, turi skirti daugiau dėmesio žibintų apsaugai. Daugiabučių teritorijų tvarkymo programa: idėja gera, bet neveikia
Dauguma daugiabučių kiemų Kretingoje, juose atsidūrus, nukelia į sovietmetį: duobėti žvyro keliai, apgriuvę šaligatviai, mažai žaliųjų zonų. Šiandieną kiemuose nebetelpa automobiliai, sunku privažiuoti komunalinio ūkio, priešgaisrinės ir greitosios medicininės pagalbos, kitoms tarnyboms. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-284 patvirtino Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą, kurios tikslas skatinti Kretingos miesto ir rajono daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų planavimą, projektavimą ir sutvarkymą, skiriant šiems darbams dalinį finansavimą iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Programa, reglamentuojanti Savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų iki 1998 metų, teritorijų tvarkymą, kooperuojant Savivaldybės ir gyventojų lėšas, deja, neveikia. Pagal šią tvarką gali būti atliekami daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo darbai: įvažiuojamųjų kelių, kiemų dangų, automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų ir šaligatvių, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, želdynų ir želdinių, lietaus nuotekų sistemų, apšvietimo tinklų ir kitų infrastruktūros elementų projektavimo, remonto, rekonstrukcijos, vykdoma šių darbų techninė priežiūra. Pagal programą pretenduoti į Savivaldybės paramą gali tų daugiabučių gyventojai, kurių namų teritorijos jau yra įteisintos detaliaisiais planais. Gavusi gyventojų patvirtinimą, dėl kokių darbų savojo daugiabučio teritorijoje jie sutarė, ir preliminarią tų darbų sąmatą, Savivaldybė užsako techninio darbų projekto pirkimą, konkurso būdu parenka rangovą – įmonę, kuri atliks darbus. Programa numato, kad gyventojai turi padengti iki 40 proc. darbų kainos. Daugumai jų, ypač pensininkams ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, tai per didelė našta. Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių programa neveikia. Viena jų – prastas gyventojų informavimas apie programą, jos galimybes, sąlygas. Pasidomėjus paaiškėjo, kad daugelis daugiabučių gyventojų net nežino, kad tokia programa yra. Girdėjusiems apie tokią Savivaldybės paramą trūksta aiškumo, kaip ja pasinaudoti. Susidomėjusius atbaido paraiškos Savivaldybės lėšoms gauti pildymas, reikalaujantis daug dokumentų, kaip antai, gyventojų susirinkimo sprendimų, įgaliojimų, finansinių įsipareigojimų ir kt., šis procesas per daug biurokratiškas. Priimti kolektyvinius sprendimus dėl teritorijų tvarkymo irgi nėra paprasta, o be sprendimų iš vietos nepajudama.
|
|
Pajūrio regionai garsėja ne tik gražiais kraštovaizdžiais ir gaiviu jūros oru, bet ir agresyvia
aplinka, veikiančia automobilius. Drėgmė, druska ir temperatūrų svyravimai gali daryti didelę
įtaką transporto priemonėms, o vienas iš labiausiai pažeidžiamų komponentų – 