„Ne baudėja, ne griežta drausmintoja siekiu būti, o padėti vaikams išgyventi įvairias emocijas“, – sakė Regina Songailienė.

Asociacija „NVO vaikams konfederacija“ šiemet 18-ąjį kartą padėkos žmonėms, kurie savo veikla daugiausiai prisideda prie vaikų gerovės ir jų laimingos ateities kūrimo. Trečiadienio vakarą Vilniaus rotušėje įvyksiančiuose „Geriausio vaiko draugo-2024“ apdovanojimuose tarp 12-os nominantų bus pagerbta ir Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos socialinė pedagogė Regina Songailienė.

„Socialinė Regina“

„Man pačiai tai yra staigmena“, – prisipažino pedagogė. Viešojoje erdvėje ji sakė mačiusi, kad toks konkursas vyksta, o kad ir pati jame dalyvauja, suprato po kelių dienų, kai į elektroninį paštą gavo organizatorių laišką su prašymu atsiųsti nuotrauką.

„Atsidarau nominuotųjų sąrašą – skaitau, galvoju, tik labai gerai pažįstantis žmogus taip gražiai mane galėjo pristatyti, išvardinti visas mano inicijuotas veiklas, kuriose dalyvaujame ne tik su socialiai pažeidžiamais, bet su visais mokyklos pradinukais. Iš smalsumo einu pas vieną kolegę, su kuria daug bendro turime, – sako, ne, ne ji rašiusi. Einu pas kitą – na taip, pasirodo, tai Aušros Kerencienės darbas!“ – pasakojo R. Songailienė.

Jos susipažino, kai prieš gerus metus Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje abi pradėjo dirbti tame pačiame su įtraukiuoju švietimu susijusiame projekte. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje socialine pedagoge dirbančiai Reginai antrosios mokytojos pareigos toje gimnazijoje – antraeilės, o Aušra čia yra mokinio padėjėja.

„Kolegė studijuoja ikimokyklinio ugdymo pedagogiką ir kartais norėtų manęs ko nors paklausti, pasitikslinti ar pasitarti, bet ne kartą pastebėjo, kad sunku mudviem susitikti – prie mano kabineto durų per pertraukas eilė vaikų – vieni ateina kuo nors pasiguosti ar pasiskųsti, kiti – šiaip sau pasikalbėti, ką nors papasakoti. Toks mano ir tikslas – būti ne baudėja, ne pikta drausmintoja, o vaikų drauge. Būna, kad ir mokyklos koridoriumi su pluoštu „popierių“ belekiančią sustabdo, „Socialine Regina!“ – šaukia. Aš jiems esu tiesiog „socialinė Regina“. Jie mane taip vadina ir ne kitaip“, – juokėsi pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Advokatė Eglė Morkūnienė

Verslą vilioja ambicingas, inovatyvus ir blogų įpročių dar nespėjęs išsiugdyti jaunimas. Jaunas žmogus dažnai atsineša puikių idėjų, užsidegimo, motyvacijos, tačiau darbdavys turi jį apmokyti, suteikti žinių, patirties. Šie mainai atrodo sąžiningi, vertinant, kad ugdomas ilgalaikis, motyvuotas darbuotojas, kuris darys karjerą įmonėje.

Vis dėlto realybė dažnai būna tokia, kad įsipareigojimų dar neturintis jaunas žmogus yra neprisirišęs prie jį supančios aplinkos, įskaitant darbą, siekia išbandyti naujas veiklas, keliauti. Kartais apsisprendimas „mesti darbą“ būna itin spontaniškas, žmogus tiesiog nustoja į jį eiti. Ar gali darbuotojas išeiti iš darbo apie tai nieko nepranešęs? Kokios gali grėsti jam sankcijos už tai? Į tokį „Pajūrio naujienų“ skaitytojos iškeltą klausimą, atsakymą pateikė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Eglė Morkūnienė.  

Skaitytoja klausė: „Vadovauju įmonei, kuri vis priima naujų jaunų darbuotojų. Pasirinkimas ne visada pasiteisina – ką padarysi, žmogų ne iškart pažinsi. Atsirado nauja mada: būna, kad jaunuoliai, kuriems kažkas nepatiko, tiesiog neateina į darbą – nė neparašo prašymo atleisti iš užimamų pareigų. Tiesiog nebeateina ir net nesiteikia pranešti. Kaip būtų galima išvengti tokių situacijų, kaip nuo to apsidrausti?“

Advokatės Eglės Morkūnienės komentaras: 

– Darbo teisiniai santykiai tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės yra grindžiami sąžiningumu, bendradarbiavimu, nepiktnaudžiavimu teise. Darbuotojui nesilaikant šių esminių principų ir nepranešant apie savo ketinimus netęsti darbo santykių, darbdaviui gali kilti žala. Vis dėlto, darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo santykių puse, kuri prisiima ir verslo riziką. Juk darbuotojas gali ir susirgti, netekti artimojo. Tokioms rizikoms, kad darbuotojas nebeis į darbą, darbdavys turi būti pasiruošęs, tad ir žalos atlyginimas darbuotojui tiesiog nustojus eiti į darbą sunkiai įsivaizduojamas.

• Rašyti komentarą (19)
• Plačiau ...

Šeštadienį apie 2 val. Palangoje, Miško take., sustabdyto automobilio BMW vairuotojui, gimusiam 1998 m., nustatytas 1,92 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bendrystėn susirinko 10 įstaigų atstovai: jie parodė parengtas muzikos ir šokio programas. Dešinėje – Kretingos dienos veiklos centro lankytojų pasirodymas.

Kretingos dienos veiklos centro bendruomenė kartu su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“, vykdydama tęstinį bendradarbiavimo su Kretingos rajono mokyklomis ir ugdymo įstaigomis projektą, praėjusį savaitgalį surengė tradicinę Tolerancijos dieną. Renginiai vyko dvi dienas ir skirtingose vietose – Simono Daukanto progimnazijoje ir Salantų gimnazijoje, ir aprėpė skirtingas dalyvių grupes – nuo darželinukų iki senjorų.

Pasak Dienos veiklos centro vadovės Birutės Viskontienės, jau daugel metų Kretingos rajone vykdomu projektu „Mano delne – Tavo ranka“ siekiama sudaryti galimybes mūsų miesto ir rajono mokiniams mokytis pažinti negalią per tiesioginę bendrystę su negalią turinčiu žmogumi, susitinkant vienam su kitu ir įveikiant nepažinumo baimes, tarpusavio barjerus.

Šiemet Tolerancijos dienos programoje, skirtoje muzikai ir šokiui, dalyvavo 10 partnerių: 7 ugdymo ir su jaunimu dirbančių įstaigos ir 3 negalią turinčių žmonių ugdymo ir priežiūros įstaigos.

Į renginį Simono Daukanto progimnazijoje atvyko: be šeimininkų, dar Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Kretingos atviro jaunimo centro, Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo, Dienos veiklos centro ir SIŽGB „Kretingos viltis“ atstovai. Renginyje Salantų gimnazijoje dalyvavo šio miesto įstaigos: Dienos veiklos centro Salantų padalinio ir SIŽGB „Kretingos viltis“, taip pat – Salantų gimnazijos ir lopšelio-darželio „Rasa“ atstovai.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Sveikinimo žodį tarė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė.

Muzikinę improvizaciją atliko 8-tos klasės mokinys Nidijus Valatka ir muzikos pedagogas Mykolas Eiva.

Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje duris atvėrė tarpdisciplininio meno ir edukacijų centras „Dagys“, siūlantis modernias patalpas ir išteklius Kretingos rajono moksleiviams ir pedagogams. Šiame menų centre bus vykdomos kino, medijų ir fotografijos programos, per tarpdisciplinines veiklas, praktinį, kūrybinį mokymąsi moksleiviai įsitrauks į gamtos mokslų, matematikos ir technologijų dalykus. Tai – pirmasis toks centras Lietuvoje, siekiantis atrasti ryšį tarp meno ir mokslo, progimnazijoje įrengtas iš pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ ir kainavęs beveik ketvirtį milijono eurų.

Kelias, prasidėjęs XIX amžiuje

Susirinkusius dalyvius ir svečius smagiai pasitiko muzikinę improvizaciją atlikęs 8-os klasės mokinio Nidijaus Valatkos ir muzikos pedagogo Mykolo Eivos duetas. Šventiniame renginyje dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės atstovai, vicemerė Vaida Jakumienė, administracijos direktorė Vilma Preibienė, Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys, Kretingos rajono pedagogai, svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos.

Visus pasveikinusi progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė paminėjo, kad kelias į šį mokslo ir meno centrą prasidėjo labai seniai – XIX amžiuje. „Šiame kelyje yra daug Simono Daukanto progimnazijai svarbių asmenybių, viena svarbiausių – pats Simonas Daukantas. Prie jo pridėčiau Vinstoną Čerčilį, Mariną Abramovič, Žilviną Kempiną ir daugelį kitų“, – padėkojusi už Simono Daukanto ryžtą ir atvertus kelius į mokslo bei žinių pasaulį, paminėjusi Jungtinės Karalystės politiką V. Čerčilį, kuris Antrojo pasaulinio karo metu yra ištaręs garsiąją frazę: „Jei jūs žadate mažinti pinigus, skirtus kultūrai – tai vardan ko mes šiandien kovojame“, – kalbėjo progimnazijos direktorė S. Jonaitienė.

Be jos, naujai atidaryto centro veiklas, darbus bei galimybes pristatė progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė. Į tarpdisciplininio meno ir edukacijų centro erdves bei galimybes investuota gana nemažai – beveik 250 tūkst. Eur. Centro pavadinimas „Dagys“ pasirinktas neatsitiktinai, tai – vienas iš daugelio Simono Daukanto slapyvardžių, kurį pastarasis greičiausiai buvo pasirinkęs dėl laukuose augančios gana šiurkščios gėlės, kuri prikimba. Todėl šio centro vienas pagrindinių tikslų, kad šis pavadinimas tarsi sukabintų visas Kretingos rajono mokyklas į vieną tinklą. „Visų veiklų, kas susiję su tarpdisciplininio mokslo ir meno centro įgyvendinimu, tiek idėja, tiek kiekvienos dienos veikla bus siekiama, kad prioritetas būtų santykis su kiekvienu į mokyklą atėjusiu profesionaliu menininku, santykis su profesionaliuoju menu, jo kūrimu“, – sakė Ž. Sabaliauskaitė.

„Kiekvieną dieną mes esame kelyje, lygiai taip pat, kaip ir istorikas bei švietėjas Simonas Daukantas, kuris 1822 m. pėsčiomis keliavo į Vilnių siekdamas mokslo ir padėti savo tautai. Taip ir mes keliaujame, turėdami užsibrėžtą tikslą, kurio link einame, tuo pačiu įveiklindami šio centro erdves. Mūsų centras – tai ištisa kelionė“, – kalbėjo progimnazijos direktorė S. Jonaitienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Filmo „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ kūrimo peripetijomis pasidalino režisierius Linas Mikuta (kairėje) ir kompozitorius Donatas Bielkauskas.

2026 metų birželio 8 dieną minėsime Mončių kaime gimusio didžiąją gyvenimo dalį Paryžiuje gyvenusio ir kūrusio skulptoriaus modernisto Antano Mončio (1921–1993) 105-ąsias gimimo metines. Belaukiant šios sukakties Darbėnuose jau pradedama rengtis įamžinti jo atminimą: gimnazijoje įvyko renginys „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“.

„Skulptoriaus Antano Mončio sesuo Birutė Mončytė Turauskienė kalbėdama apie vienintelę brolio viešnagę Lietuvoje sakė, kad jis svajojęs sukurti skulptūrą iš žemaitiško akmens, žemaitiško medžio, bet – nesuspėjo. Tikiu, kad įkvėpti šių žodžių, inspiruoti paties A. Mončio meno mes Darbėnuose pasieksime, kad per kūrybą čia, visai netoli gimtinės, netoli savųjų šaknų, jis vėl išaugtų ir pasiliktų visam laikui“, – apibendrindama renginį sakė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Renginys, subūręs ne tik gimnazistus ir mokytojus, įvyko Iniciatyvių tėvų asociacijos rūpesčiu, parengus projektą „Tradicijos vienija mus. Ąžuolo stiprybė ne šakose, o šaknyse“ ir, gavus Kretingos rajono savivaldybės finansinę paramą, gimnazijoje surengta filmo „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ peržiūra. Į ją atvyko filmo režisierius Linas Mikuta ir kompozitorius Donatas Bielkauskas, kurio pučiamo dūdmaišio – Labanoro dūdos – garsai perkėlė susirinkusius salėn iš nūdienos į praeitį.

L. Mikuta, kurio giminės šaknys – netoli Antano Mončio gimtinės tuometiniame Mončių kaime, prieš filmo peržiūrą akcentavo, kad jo pagrindinė mintis, pagrindinė tema ir yra būtent šaknys.

„Visi mes iš kažkur ateiname, iš kažkur kilę, visi turime savo senelius, prosenelius. Ir semdami iš tos šaknų versmės mes galime įsivardinti sau ir pasauliui, kas mes esam, kodėl mes tokie, kaip mes gyvename ir kuo esame gyvi. Tačiau kartais gimę savo kultūroje mes galime ir likti, galime užsidaryti joje ir netgi užsikonservuoti. O Antanas Mončys buvo vienas tų, sugebėjusių atverti mūsų turimą kultūrą visam pasauliui: bestudijuodamas, besigilindamas į patį moderniausią Vakarų meną ir sujungdamas su tuo, ką atsinešė pats, ką – kaip giminės ir gimtinės šaknis“, – sakė režisierius, akcentavęs, kad A. Mončys atsilaikė prieš gundymus tapti madingu ir turtingu „saloniniu“ Paryžiaus menininku ir sugebėjo savo kūryboje derinti tai, kas be galo archajiška ir itin modernu.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Karštosios linijos“ 1808 koordinatoriai Lolita Jakštienė ir Arūnas Būdelis pristatė nuo liepos 1-osios Lietuvoje startavusią pacientų pavėžėjimo paslaugą, kalbėjo apie iššūkius.

Kretingiškiai kėlė problemas, lauks sprendimų

Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame susitikime dalyvavo vicemerė Vaida Jakumienė, Socialinių paslaugų centro, Socialinės paramos skyriaus, rajono medicinos įstaigų atstovai.

„Karštosios linijos“ koordinatoriai atsakė į kretingiškiams rūpimus klausimus: ar ribojamas kilometražas psichinę negalią turintiems pacientams, norintiems susitvarkyti dantis Kaune, Vilniuje ar Panevėžyje, nes tik ten esančios medicinos įstaigos juos gali priimti; vežant pas specialistus vaikus, reikalaujama turėti automobilinę kėdutę, tačiau, atvykus į gydymo įstaigą, ją tenka pasiimti su savimi ir nešiotis, kadangi namo atvažiuos parvežti kitas automobilis; gyventojai skundžiasi dėl nevaikštančio paciento nunešimo į automobilį paslaugos – dažniausiai tam naudojamos paklodės, o žmonės norėtų būti nunešti sėdintys neįgaliojo vežimėliuose, kurie mašinoje būtų pritvirtinami prie kopiklių.

Dėl kilometražo – jis nereglamentuojamas, pacientas turi teisę šią paslaugą gauti. Dėl automobilinės kėdutės – „Karštosios linijos“ atstovai pažadėjo spręsti, dėl nevaikštančio žmogaus nunešimo neįgaliojo vežimėlyje – taip pat.

Aptarti ir dar keli techniniai dalykai. Pavyzdžiui, gyventojas užsisako pavėžėjimo į Kauno klinikas paslaugą, bet netiksliai nurodo skyrių ir adresą. Korpusų – daug, jie vienas nuo kito nutolę per keliolika kilometrų, visų adresai skirtingi. Pasiekęs klinikas, pats pacientas lauke blaškosi, nežino, kur eiti, o gydytojas reikiamoje vietoje numatytu laiku jo nesulaukia, gaišta laiką. Kita problema – naktį pavėžėjas žmogų nuveža į Priėmimo skyrių ir ne ilgiau kaip per tris valandas turi atvykti parvežti namo. Atvyksta, bet paciento neberanda – šis bus parvažiavęs taksi arba bus parvežęs kas nors iš šeimos narių. Tokiu atveju medicinos įstaigą būtina informuoti, kad parvežti nebereikia.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Šeštadienį Kretingos rajono policijos komisariate užregistruotas 1974 m. gimusios moters pareiškimas, kad, jai paspaudus atsiųstą nuorodą neva kurjeriui užsakyti ir suvedus reikalaujamus duomenis, iš banko sąskaitos per penkis kartus buvo pasisavinta 4 tūkst. 940 eurų.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Penktadienį apie 11.12 val. viešoje vietoje Kretingsodžio kaime pažįstamas vyras sumušė moterį, sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, sulaužė akinius ir pasišalino. Žala – 1 tūkst. 182 eurai.

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Vydmantuose, karjere, iš talpyklų, prikabintų prie plausto, buvo išsiliejęs kuras. Pasklidę teršalai apėmė maždaug 2 kv. m vandens paviršiaus plotą. Plaustą ugniagesiai ištraukė į krantą, teršalus neutralizavo naftos produktų skaidytoju. 25 litrų talpos metalinės statinės paliktos aplinkos apsaugos darbuotojams. Jos bus išvežtos į atliekų surinkimo aikštelę.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Moksleivių čempionatui Kėdainiuose pasibaigus

Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos kiokušin karatė moksleivių taurės varžybos, kuriose varžėsi 828 moksleiviai iš 42 karatė klubų. „Shodan“ karatė mokykla šešioliktus metus iš eilės tapo stipriausia karatė mokykla Lietuvoje – bendroje įskaitoje užėmė I v., aplenkdama II v. užėmusį Vilniaus karatė klubą „Ippon“ ir III v. likusį Vilniaus karatė klubą „Shin“.

Anot „Shodan“ mokyklos vadovo Luko Kubiliaus, šios varžybos yra vienos svarbiausių naujajame sezone, nes jose išaiškinami stipriausi 10–18 metų amžiaus kovotojai ir stipriausi Lietuvos karatė klubai.

U-12 amžiaus grupėje čempionais tapo ir I v. aukso medalius iškovojo Kamilė Ilgaudaitė ir Mindaugas Viščiūnas. Vicečempione šioje amžiaus kategorijoje tapo Kamilė Kontrimaitė, o bronzą garbingai laimėjo Ignas Kazakevičius ir Domantas Narvilas.

U-10 amžiaus grupėje vicečempionu po įtemptos finalinės kovos tapo kretingiškis Martynas Dorelis.

U-11 amžiaus grupėje taip pat vicečempionu tapo Jokūbas Artiomenkovas, bronzą laimėjo Mantas Budrys.

U-13 amžiaus grupėje sidabro medaliais pasipuošė šodaniečiai Leonas Alčauskas, Mykolas Martinaitis ir Kotryna Kasnauskytė, o garbingą bronzos medalį pelnė šodanietė Viktorija Lubytė.

U-14 amžiaus grupėje vicečempione tapo daugkartinė Lietuvos karatė varžybų prizininkė Kamilė Einikytė, bronzą toje pačioje amžiaus kategorijoje pelnė taip pat laimėjimais pasižymintys auklėtiniai Karolis Šlima. Kristupas Danyla ir Juozas Jonkus.

U-16 amžiaus grupėje bronzą iškovojo šodanietis Paulius Kaunas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Sigitas Varinauskas – varžybų čempionas.

Rugilė Gustytė (pirma iš dešinės) tapo III v. laimėtoja.

Sporto klubo „Ardonas“ / „Yamasaki“ akademijos sportininkai startavo savaitgalį Kauno rajono Garliavos sporto ir sveikatingumo centre įvykusiame Lietuvos atvirame jiu-jitsu (džiu-džitsu) Newaza čempionate. Anot „Ardono“ klubo vadovo ir trenerio Eriko Cchovrebovo, šiose varžybose Gi disciplinoje savo jėgas išmėgino 6 sportininkai.

Pradedančiųjų meistrų grupėje Sigitas Varinauskas laimėjo visas kovas ir tapo čempionu.

Pradedančiųjų suaugusiųjų grupėje vicečempionu tapo Armandas Prišmontas, o Rugilė Gustytė ir Nedas Stropus toje pačioje grupėje tapo III vietos laimėtojais. Šiek tiek kukliau sekėsi klubo bendraminčiams Dovydui Bervingui ir Dariui Jakštui: jie, pralaimėję kovas dėl patekimo į pusfinalį, užėmė V v.

„Šie sportininkai tik šiemet pradėjo gilinti savo žinias džiu-džitsu sporte, visiems jiems tai buvo pirmosios varžybos, sudariusios galimybę artimiau susipažinti su šiuo kovos stiliumi“, – komentuodamas sportininkų pasirodymą E. Cchovrebovas akcentavo, kad įgiję patirties, sukaupę naujas jėgas džiu-džitsu sportininkai gruodžio 7 d. varžybose Kaune pasistengs įveikti jaudulį ir parodyti, ką iš tiesų sugeba.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Lapkričio 14 d. kretingiškiai namuose 80:101 (31:23; 16:28; 15:23; 18:27) turėjo pripažinti Vilniaus „Ryto-II“ pranašumą (6 pergalės, 8 pralaimėjimai). Rungtynes sėkmingiau pradėjo šeimininkai, kurie po pirmųjų dešimties minučių turėjo 8 taškų persvarą (31:23), bet II kėlinį svečiai surengė sėkmingą žaidimą ir iki pertraukos atsidūrė priekyje – 51:47. Antroji rungtynių pusė ir toliau priklausė svečiams iš Vilniaus – jie laimėjo užtikrintai – 50:33.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo:  Tadas Budrys (7/9 dvit., 7 atk. kam.) – 17, Edgaras Preibys (2/4 trit.) – 14, Gytis Mačionis (4/13 dvit., 8 atk. kam.) – 11, Justas Žiubrys – 9, Edgaras Danys (2/4 trit.) – 8, Rytis Zabita (9 atk. kamuoliai, 15 naud. balų) ir Jalen’as Warren’as – po 6, Karolis Sapiega (6 atk. kamuoliai) – 4, Mantvydas Staniulis – 3, Tautvydas Rudys – 2.

Lapkričio 16 d. Kretingos komanda išvykoje 88:106 (25:30; 23:25; 17:21; 23:30) turėjo pripažinti Joniškio „Delikateso“ (1 pergalė, 13 pralaimėjimų) pranašumą. Šiame susitikime lūžis įvyko III kėlinio pabaigoje ir IV kėlinio pradžioje, kuomet joniškiečiai per dalį du kėlinius apėmusio laiko laimėjo 18:4; susikrovė užtikrintą persvarą – 83:67, o kretingiškiai po to nebeatsitiesė.

Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Justas Žiubrys (4/6 dvitaškiai, 4/8 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – 22, Tadas Budrys (5/8 dvitaškiai, 4/8 baudos) – 14, Gytis Mačionis (2/3 tritaškiai) – 12, Rytis Zabita (4/5 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 10, Edgaras Danys (4/6 dvitaškiai, 5 rez. perdavimai) – 9, Jalen’as Warren’as (2/4 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – 8, Karolis Sapiega (3/3 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 6, Mantvydas Staniulis (5 rez. perdavimai) – 5, Edgaras Preibys – 2, Tautvydas Rudys ir Žygimantas Bartašius.

Kretingos komanda po penkių iš eilės pralaimėjimų smuktelėjo į XIII turnyrinės lentelės vietą ir šiuo metu yra iškovojusi 4 pergales ir patyrusi 9 pralaimėjimus.

Lapkričio 21 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje susitiks su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (9 pergalės, 4 pralaimėjimai), o lapkričio 23 d. 17 val. antrojo rato starte priims tuos pačius marijampoliečius.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (3)

Kretingos rajono futbolo klubo „Žibininkai“ komanda HBH tapo šių metų Lietuvos futbolo federacijos Klaipėdos apskrities 45+ futbolo čempionato nugalėtoja.

Sėkmingai sezoną baigė Kretingos rajono futbolo klubo „Žibininkai“ komanda HBH – ji antrąkart iš eilės tapo Lietuvos futbolo federacijos rengiamo Klaipėdos apskrities 45+ futbolo čempionato nugalėtoja.

Šiame čempionate varžėsi 7 komandos, be mūsų rajono atstovų, – dar iš Klaipėdos, Šilutės, Plungės. „Jeigu 2023 metų sezoną patyrėme pakankamai sėkmės, ir laimėjimas turnyre – gana netikėtas, tai šiemet jau prieš turnyrą buvom iškėlę sau tikslą patekti į finalą“, – sakė FK „Žibininkai“ vadovas Andrius Piekus.

Komentuodamas komandos pasirodymą, pripažino, kad sportininkai iš pradžių nepajautė žaidimo ritmo ir pralaimėjo pirmą susitikimą namų aikštėje. „Bet per kiekvienas naujas rungtynes vis gerinome žaidimą ir po pirmo rato įsitvirtinome I vietoje, ko nepaleidome iki čempionato pabaigos“, – tvirtino klubo vadovas. Finale HBH komandos laukė ambicinga ir gerokai jaunesnė „Danės perlo“ komanda, kuri nesugebėjo stipriai pasipriešinti mūsų rajono atstovams – HBH, laimėjusi 2:0, užsitikrino 2024-ųjų metų 45+ Klaipėdos apskrities futbolo čempionės vardus.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Jocys Aduolpis (1904–1974), katruo atmėnėma labiau yr ėšsauguojosi Plungė, o ne Kretinga.

Važioujėnt ėš Kretinguos i Salontus ėr netolėi Kalnali pasokus i bovosi Šalyna dvara, anou pravažiavus, atsėdortumėm Klausgalvu Medsiediu kaime, katras Kretinguos lankytėnu vėitu žemielapie yr pažymiets kap dėdi muoksla vyra akademika Joci Aduolpi (Adolfo Jucio, 1904–1974) gėmtėnės vėita. Čia ons gėmė, auga, tievu ūkie dėrba daugybė darbu, ėš čia ėšejė i gyvenėma ėr muoksla pasauli, katras anou da prėsėmen ėr vertėn atlėktus atradėmus. Pėrmasis Lietuvos atuomininks nikumet naėšsėžadiejė būtė žemaitiu – laiškus tep ėr pasirašydava: „Tamstos Jucys, žemaitis.“

Muokslėninka gėmtėnės vėituo tėkrūju anuo tievu statytu truobesiu nabier lėkėn, tik stuov anuo bruolė Jozės 1937 metas statyta truoba, katrou da prėveiz nebgausi akademika gėmėnė, su katrou ons liob palaikytė ryšios, atvažioudava, bėndraudava so bruoliu, anuo vakas, katru bova septyni ėr ėš katru belėkėn gyvi tik do.

Diel ko yr svarbe atsėmintė Joci Aduolpi?

Ons – akademiks, šioulaikėnės teorinės fizikas pradininks Lietuvuo, vėins ižymiausiu Lietuvos muokslininku, i fizika ėstuorėjė iejes kap atuomu teorijės kūries. Anuo, kap muokslėninka didiausis nuopelns, – kad ons suformava teorinės fizikas muokykla.

Gėmė ons 1904 metas, ūkėninku šeimuo, nu pat mažėns bova pratinams dėrbtė ėvairius darbus. Tievs bova griežts, taupos, tuo patėis mokėna ėr vakus. Aduolpis bova laba smalsos, ėr kas bova neaiške, būtėns rekals bova ėšsiaiškėntė. 1912 metas tievs sava tris vakus išvežė muokintėis i Salontus, bat vėskon sotrokdė prasidiejės Pėrmasis pasaulėnis kars. Tad Aduolpis tik po 6 metu toriedams 18-a atvažiava muokytėis i Kretinga, paskiau – i Plungės „Saulės“ gėmnazėjė, kor ėr pasiruodė būsėma muokslėnininka gaboma, sava matematėkas sprendėmas pralėnkdava ėr muokytuojus, o draugu vėsa laika bova vadėnams „mūsa pruopesuorius“. Baigės tretiuojė gėmnazėjės laida, ons 1927 m. ėstuojė i Lietuvos universiteta, Gamtuos-matematėkas fakulteta ėr dar studiju laikas sosėduomiejė atuoma fizika. 1931 m. gava dėpluoma ėr prasidiejė anuo nelengvos kels – ons iemies atuoma teorijas tyriniejėmu.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

Baigėsi prezidento rinkimai JAV ir Seimo rinkimai Lietuvoje. Natūralu, kad mums įdomiausia žinoti tai, ką išrinktieji Lietuvos Seiman veikia, sukūrę koalicijas, aptardami būsimus ministrus ir ruošdamiesi jų kandidatūras teikti Prezidentui, žinoma, prieš tai patys prisiekę laikytis Konstitucijos ir išsirinkę Seimo valdžią. Darbų ir emocijų – per akis.

Apie rinkimų rezultatus nekalbėsiu, nes jie yra tokie, kokie yra, bet kalba vis dėlto bus apie rinkimus.

Kažkas protingas yra tarstelėjęs, kad, pasibaigus rinkimams, rinkimai prasideda. Tikra tiesa. Politikams tai truks ketverius metus, o rinkėjams? Jiems taip pat nėra kada ilsėtis, reikia ruoštis. Bet kaip pasiruošti, jei apie tai mažai kas kalba ir rašo, rinkėjų tuo domėtis visiškai neragina.

Mūsiškiai rinkėjai dažnai yra visiškai „žali“, mažai ką žinantys, o kartais ir žinoti nenorintys. Va dėl šių priežasčių, visiškai neįžeidinėjant rinkėjų, ir reikalingas tam tikras pradžiamokslis, apie kurį norisi plačiau ir savaip pakalbėti. Tegul tie, kuriems iš tikro viskas aišku arba galvojantieji kitaip, nesupyksta.

Lietuvoje numatyta mišri rinkimų į Seimą sistema: 70 Seimo narių išrenkame pagal proporcinį atstovavimą, o likusius 71-ą – absoliučios daugumos būdu. Trumpai apie abejas sistemas, jų teigiamas ir neigiamas puses.

Proporcinis atstovavimas – kai partijos, jų koalicijos ar judėjimai gauna tam tikrą procentą rinkėjų balsų ir pagal tai – tam tikrą mandatų skaičių. Šioje sistemoje gerai tai, kad rinkėjas, analizuodamas partijų programas, mato, ko šioks sieks ir kaip to pasieks, ir gali stebėti, ar tie pažadai vykdomi. Blogoji šios sistemos pusė ta, kad ne visi pasirinktame sąraše esantys politikai rinkėjams patinka asmeniškai. Šią neigiamą pusę sušvelnina galimybė sąrašą reitinguoti. Trumpai tariant, rinkėjas renkasi partiją, o toje partijoje – jos narius.

Reikia pripažinti, kad tai veikia ir patinka rinkėjams. Jų valia kai kurie politikai iš sąrašo dugno būna „išskraidinami“ į priekines linijas. Kita vertus, gaila, bet ne visi rinkėjai domisi partijų programomis, balsuoja pagal tik jiems žinomas taisykles arba po rinkimų iš išrinktųjų reikalauja jau to, ko šie nė nebuvo žadėję.

Kartais girdžiu savo aplinkos žmones sakant, kad jie norėtų galimybės atiduoti savo balsą už kelis kandidatus iš skirtingų partijų sąrašų. Toks noras – gerbtinas, tik išsakytas nepagalvojus, kaip tada jų išrinktieji susitars dėl šaliai svarbių dalykų, jei net į Seimą išrinktos partijos ir judėjimai kartais nesugeba to padaryti.

• Rašyti komentarą (13)
• Plačiau ...

Prasidėjus rudeniui viena smagiausių pramogų – džiaugtis rudenėjančiais peizažais ir gelstančiais lapais. Vis dėlto kas vieniems – džiaugsmas ir pramoga, o kitiems atneša nemažus rūpesčius ir dideles išlaidas. Kiekvieną rudenį ėmus gelsti ir kristi lapams seniūnijų darbuotojai apsiginkluoja grėbliais, šluotomis ir traukia į miestų ir miestelių aikštes, skverus, parkus tvarkyti viešųjų erdvių. Atlikus šį darbą laukia dar vienas galvos skausmas – kur dėti sugrėbtus lapus ir surinktas šakas?

Seniau nieko nestebindavo paparkiuose ir pakiemiuose pūpsančios komposto krūvos, tačiau dabar kad ir nuošalioje vietoje išvertęs priekabą kitą lapų ir sumanęs tokiu būdu pasigaminti komposto, rizikuoji užsitraukti aplinkosaugininkų nemalonę ir gauti baudą. „Vakarų Lietuva“ domėjosi, kaip šią problemą spendžia skirtingos Savivaldybės ir seniūnijos.

Atvejis Plungėje

Plungės žiniasklaida rudens pradžioje paviešino skaitytojo atsiųstas nuotraukas, užfiksavusias, kaip darbininkai nuošalioje pamiškėje iš Plungės miesto seniūnijos užrašu pažymėto krovininio automobilio priekabos iškrauna ir pakelėje suverčia šakas.

Paviešinus šiuos kadrus netrukus kilo nemažas triukšmas. Seniūnija nebandė nuslėpti fakto, kad kurį laiką šakas vežė ne į žalienų priėmimo aikštelę, bet krovė pamiškėje, kur buvo susiformavęs nelegalus sąvartynas. Tai daryta esą ne iš blogos valios, o norint taupyti – įmonės ir įstaigos už toną žalienų, pristatomų į atliekų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, turi mokėti per 54 eurus, atvežus kelmus, mokestis išauga iki 78-ių eurų už toną.

Vengdamos išlaidų kaimiškos Plungės rajono seniūnijos nurodė žalienas dažniausiai atiduodančios vietos ūkininkams, šie lapus ir žolę kompostuoja ir tręšia laukus, šakas susmulkina ir panaudoja kaip biokurą. Pačios kompostuoti lapus ir nupjautą žolę seniūnijos nerizikuoja, nes tam reikia specialių aikštelių, kurioms taikomi gana aukšti aplinkosauginiai reikalavimai. Savaime suprantama, įsirengti tokias aikšteles kainuotų nepigiai.

Su biokurą gaminančia viena įmone nurodė bendradarbiaujanti ir Plungės miesto seniūnija, tačiau vasaros pabaigoje ši šakų esą nepriėmė, taip jos atsidūrė nelegaliame sąvartyne pamiškėje. O lapai ir susmulkinta žolė, kaip nurodė seniūnė Dangirutė Jurkuvienė, vežami į žalienų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, už jų priėmimą per 8-is šių metų mėnesius sumokėti 10 tūkst. 366 eurai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos mieste laidojimo verslą plėtojantys Edita ir Juozas Donauskai tvirtino, kad atnaujinti laidojimo namų „Rimtis“ erdves reikalavo laikmetis.

Interjero pokyčiai akivaizdūs, vos įžengus į holą.

Kretingos mieste laidojimo verslu per tris dešimtmečius – nuo 1992-ųjų – užsiimantys verslininkai Edita ir Juozas Donauskai šį rudenį laidojimo namų „Rimtis“ duris atvėrė atnaujinę jų interjerą: patalpose dominuoja šviesios spalvos – balta ir pilka, derančios su metalu, medžiu ir akmeniu. Ryškiausius pokyčius kretingiškiai pajunta didžiojoje šarvojimo salėje: anksčiau joje dominavusias gana niūrias spalvas pakeitė švelniomis, todėl verslininkai ją ir pervadino į „Šviesiąją“.

Iš prietemos – į šviesą

„Šviesiojoje“ salėje, sakė E. ir J. Donauskai, jie keitė langus, perdažė sienas, koregavo apšvietimą, kad, pagal klientų poreikį, jas reguliuojant, patalpą ar atskiras erdves galima būtų labiau paryškinti ar pritemdyti. Šviesos srautą nukreipus nuo grindų į lubas, susidaro spindulių efektas. Meniški kalvystės darbai – žvakidės ir šviestuvai ant sienų – erdvėms suteikia prabangos. Pagal dydį išdėliojamos stiklo vazos pakeitė ankstesnes plastiko vazas.

Ir kryžius, anksčiau buvęs nišoje, ir metalo šviestuvai likę tie patys, meistro iš Telšių Tado Šilinsko sukurti prieš kelerius metus, tačiau atnaujinti ir šviesiame sienų fone atrodo išraiškingai. „Tiesa, dizainerių sumanymu, kalvio rankų darbo kūriniai, vaizduojantys medžių šakas, apversti šakomis žemyn. Užtat atrodo naujai“, – E. Donauskienė sakė, kad interjerui atnaujinti pasikvietę dizaino studijos „Interjero harmonija“ specialistus.

„Šviesiojoje“ salėje pakeisti suolai, jie priderinti prie atnaujintų erdvių – įrengta 50 sėdimų vietų, taip pat – ir vietos giedotojams, nes, pasak verslininkų, taip pageidaudavę jų klientai. Tačiau, jei pageidaus kitaip, stalą su kėdėmis nesunku pergabenti į holą, kaip būdavę ir anksčiau.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

Naujasis takas Vydmantuose

Vydmantuose nusidriekė naujas 250 m medinis pėsčiųjų takas, sujungęs karjero krantus. Prie jo atsiradimo didele dalimi prisidėjo ir patys gyventojai – iš pradžių pateikę siūlymą takui įrengti, o vėliau už jo įrengimą daugiausiai balsų atidavę renkant geriausias Kretingos rajono gyventojų iniciatyvas.

Gyventojų iniciatyvų kategorijoje (gyvenvietės, kuriose daugiau kaip 300 gyventojų) už šio „Rūko tako“ įrengimą atiduoti 955 Kretingos rajono gyventojų balsai. Visi darbai jį įrengiant finansuoti Kretingos rajono savivaldybės lėšomis.

„Džiaugiamės kiekvienu pasiūlytu ir įgyvendintu Gyventojų iniciatyvų projektu. Maloniai stebina gyventojų išmonė – jiems kyla išskirtinių idėjų, kaip pagražinti savo aplinką, kokios naujos erdvės joje turi atsirasti, – sakė Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė. – Vydmantuose įrengtas „Rūko takas“ bus puiki laisvalaikio vieta norintiesiems pasivaikščioti, pabėgioti ar tiesiog stebėti gamtą, taip pat tai patogi prieiga žvejams. Įrengus šį taką, bendras pasivaikščiojimui skirtas takas išsitęsė iki 800 metrų.“

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Iškilmingoje rikiuotėje, skambant Lietuvos himnui.

Praėjusį šeštadienį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje po šv. Mišių įvyko iškilminga ceremonija, per kurią Kretingoje veikiančiai Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 305 kuopai suteiktas garbingas iš Kretingos kilusio generolo, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo Vlado Nagevičiaus vardas. Nuo šiol ji vadinasi Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopa.

Šis vardas buvo suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio įsakymu. Jis pats atvyko į iškilmingą ceremoniją Kretingos bažnyčioje, taip pat dalyvavo LŠS Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vado pavaduotoja Jurgita Poškienė, laikinai vykdanti vado funkcijas, rinktinės kuopų vadai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos atstovės, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, parapijos klebonas Paulius Saulius Bytautas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė kuopai padovanojo generolo V. Nagevičiaus portreto kopiją, kurios originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kultūros ministerija paskirstė beveik 8 mln. eurų regionų kultūros infrastruktūros projektams įgyvendinti. Viena paraiškų-laimėtojų – Kretingos muziejaus ekspozicijos atnaujinimo ir pritaikymo įvairių socialinių grupių poreikiams projektas. Jam įgyvendinti skirta daugiau nei 0,5 mln. Eur, prie projekto realizavimo lėšomis yra įsipareigojusi prisidėti ir įstaigos steigėja – Kretingos rajono savivaldybė.

Projektą numatoma įgyvendinti per 3 metus. Jo tikslas – Kretingos dvaro rūmuose sukurti naują interaktyvią ekspoziciją „Tiškevičių šeima, Kretingai atvėrusi Vakarų Europą“. Ekspozicija pasakos apie Tiškevičių giminės indėlį į Kretingos ir Lietuvos kultūrą, akcentuojant jų progresyvų požiūrį ir į šį kraštą atneštas inovacijas. Pasakojimas fokusuosis į asmenybes, jų darbus. Ekspozicijos kūrėjai kelia sau uždavinį – ją pritaikyti įvairių socialinių grupių lankytojams, tam naudojant universalaus dizaino principus.

Idėjos autoriai tikisi, kad muziejinės ekspozicijos modernizavimas sustiprins Kretingos muziejaus, kaip kultūros centro vaidmenį regione. Naujos interaktyvios ekspozicijos įrengimas – tai tik vienas iš pastaraisiais metais įgyvendinamų Kretingos muziejaus atnaujinimo projektų. Rekonstruotas Žiemos sodas, ruošiamasi atlikti vadinamojo bravoro pastato kapitalinio remonto darbus, tvarkyti ir apšviesti dvaro parko takus, taip pat laukiama atsakymų dėl pateiktų dar kelių finansavimo paraiškų kitiems muziejaus modernizavimo darbams atlikti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Draugiškai nusiteikusi, gyventojus konsultuoti pasiruošusi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda pirmadienį atvyko į Dupulčius.

Stiprinant gaisrų gyvenamajame sektoriuje prevenciją, nuo šio pirmadienio iki ketvirtadienio Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai aplankė nemažai būstų, gyventojus konsultavo gaisrinės saugos klausimais.

Bijo, kad pleškės dėl kaimynų

Pirmoji vietovė, kurioje akciją pradėjo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda – be inspektorių Sandros Lukošienės, Brigitos Grimalienės ir Eglės Narmontaitės, ugniagesių pamainos vadas Ramūnas Jonutis, ugniagesiai Justas Šedys, Mindaugas Kisielis ir Evaldas Pazdrazdis, – buvo netoli kaimo parduotuvės esantys trys daugiabučiai Dupulčių kaimo Kretingos gatvėje.

„Įspūdis ne koks – pastebėjome, žmonės nevalo ar per retai valo suodžius kaminuose“, – išvadą padarė E. Narmontaitė.

Į vieną butų name, kuriame gyvena, pareigūnus įsileidęs Vidmantas Petrauskas pasiguodė, kad, nešant baldus, koridoriuje nuo lubų nudaužė dūmų detektorių. „Be jo tikrai negyvensim, nupirksiu naują“, – pažadėjo žmogus. Tačiau pirkti nereikės – ugniagesiai gelbėtojai detektorių padovanojo – kaip ir dar daliai kitų aplankytų dažniausiai senyvo amžiaus, vienišų arba socialiai remtinų gyventojų.

„Tuoj pat prisitaisysiu, nei sekcijoje, nei po pagalve tikrai kad nelaikysiu“, – padėkojęs ugniagesiams už rūpestį, juokavo gana tvarkingai prižiūrimo buto savininkas Vidmantas.

Dovanų dūmų detektorių gavo ir jo kaimynė Zita Galginienė. Ugniagesiai atkreipė dėmesį į jos virtuvėje pastatytą šiuolaikišką metalinę krosnį. „Dvidešimt penkerius metus čia gyvenam, susidėvėjusią mūrinę dėl saugumo nugriovėm ir prekybos centre nusipirkom štai šitą“, – pasidžiaugė moteris. Tačiau pasiguodė grėsmę keliančiais kaimynais.

„Vieno durys – priešais mano, kito – laiptais aukščiau. Širdį skauda... Dėl girtuoklysčių, rūkymo ir neatsakingumo kurią dieną mes pleškėti galim visi. Jie ten ir sėdi šaltai, patys ugnį pasikurti matyt bijo. Kai kartą dėl situacijos pasiguodžiau seniūnui, tai mane jis konfliktiška išvadino“, – apmaudo neslėpė dupultiškė.

Betgi ji – teisi! Name besą tokių butų, kad, pravėrus paliktas atrakintas duris, už galvos norisi susiimti. Savininkų – nė kvapo, gali šaukti nešaukęs, turbūt kieme pareigūnus pamatę specialiai išsilakstė.

„Pažiūrėkit, kokia baisi krosnis“ – nustebo S. Lukošienė. Aplink – nuorūkų krūva...

Ką pareigūnai darys? Ogi, sakė, atvažiuosiantys dar kartą, bandysiantys kalbėtis, įtikinti susitvarkyti. Seniūnija esą taip pat savo ruožtu „paspausti“ galėtų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Laukžemės kaimo bendruomenėje vyko sveikatingumo vakaronė su natūraliu produktų gamintoju Artūru Šoriu.

Nužydėjo visos laukų gėlės, nukrito medžių lapai, nespėjęs apšilti kojų ruduo tuoj užleis vietą žiemai. Kuo gruodžio išvakarėse, ilgėjant vakarams, belaukiant gražiausių metų švenčių, gyvena Kretingos rajono kaimo bendruomenių žmonės.

KARTENOS bendruomenės centro „Kartena“ pirmininkas Marius Meškauskas pasidžiaugė įvykusia talka Alanto gatvėje esančiame parke. Pasak bendruomenės pirmininko, šioje vietoje planuojama įrengti aktyvaus laisvalaikio parką su laipynėmis, sūpynėmis, takais. M. Meškauskas pasidžiaugė, kad lapkričio 22 d. į suplanuotą bendruomenės vakaronę pavyko pasikviesti lietuviškos popmuzikos karalienę Džordaną Butkutę. Eglutės įžiebimo ceremonija planuojama gruodžio pirmomis dienomis, bus papuošta jau ne vieną dešimtmetį puošiama gyva eglė.

LAUKŽEMĖS kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė papasakojo apie įvykusią sveikatingumo paskaitą-vakaronę su natūralių produktų gamintoju Artūru Šoriu, kuris dalijosi šių produktų nauda organizmui, informacija, kaip jie gali padėti stiprinti sveikatą. Taip pat bendruomenės pirmininkė paminėjo buvusią talką bažnyčios teritorijoje ir planus susitvarkyti Laukžemės parką. Lapkričio 22 dieną bendruomenės narių ir svečių lauks jaukus bendrystės vakaras su profesionaliomis „Kauno fortepijoninio trio“ atlikėjomis, kviečiantis pasinerti į klasikinės muzikos pasaulį. A. Mikutienė pasidžiaugė, kad viena didžiausių rajono eglių Laukžemėje bus įžiebta gruodžio 7 dieną.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...