|
|
|
(2033) 2026-03-10Žiema pasiautėjo
Šiomis dienomis Kretingos gatvėse jau taisomos skaudžiausios duobės, laikinai jos užpilamos šaltu asfaltu. „Kretingos vandenų“ remontininkai kasdien likviduoja po 2–3 įmonės vandentiekio, nuotekų tinkluose išeinančio pašalo sukeltas avarijas. Darbo užteks pavasariui ir vasarai Po 13 metų šiemet sugrįžusi gili žiema pridarė bėdų ne tik Kretingos miesto ir rajono keliams, gatvėms, vandens ir nuotekų ūkiui. „Iškilnojo šaligatvių trinkeles, atsėti teks dalį žolynų, kurie iššuto po storu sniego sluoksniu. Šaltis ištrupino asfaltą, betoną apie vandentiekio, nuotekų šulinius gatvėse. Tvarkyti reikės dviračių takus, metalines gatvių atitvaras mieste“, – žiemos sukeltas bėdas vardijo Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė, pasidžiaugusi, kad, nusistovėjus ramiems, saulėtiems pavasario orams, gal bent potvynio išvengti pavyks. Kretingos miesto seniūnija dar praėjusią savaitę ėmėsi tvarkyti asfaltuotose gatvėse po žiemos atsivėrusias pačias giliausias duobes. Laikinai jas užpila šaltu asfaltu, nes tam, kad jas asfaltuotų vadinamuoju šiltuoju būdu, pastovi oro temperatūra turi būti 10 laipsnių šilumos ir daugiau. Lėšų žiemos padariniams likviduoti, anot G. Liobikienės, trūkti neturėtų. Sunkumai tikėtini ieškant rangovų darbams atlikti. „Tokių geranoriškų, kaip bendrovė „Euromaga“, nedaug tėra“, – sakė seniūnė, papasakojusi apie praėjusią savaitę „Euromagos“ atnaujintą metalinę tvorelę J. Pabrėžos gatvėje, skiriančią važiuojamąją gatvės dalį nuo šaligatvio. Ši įmonė sienelę įrengė prieš porą metų, ir garantinis atliktų darbų terminas pasibaigęs. „Be papildomo atlygio „Euromaga“ vietoje šalčio ištrupintų tvorelės varžtų įsuko naujus. Kitas rangovas nė nesikalbėtų“, – tarė seniūnė.
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko moksleivių teisinių žinių konkurso „Aš ir policija“ I etapas. Renginys subūrė gausų būrį mokinių iš viso rajono ir tapo galimybe jaunimui pasitikrinti savo žinias apie teisę, pilietiškumą ir saugų elgesį. Konkursą organizuoja Lietuvos policija, o Kretingoje I etapą surengė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės. Renginio tikslas – skatinti jaunimo pilietinį sąmoningumą, ugdyti atsakingą elgesį ir stiprinti jų supratimą apie teisę, visuomenės saugumo svarbą. Šių metų konkursas sulaukė ypatingo susidomėjimo – jame dalyvavo 20 komandų iš 9 ugdymo įstaigų. Tai – rekordinis dalyvių skaičius šiame konkurse Kretingos rajone. Moksleiviai savo žinias tikrino protų mūšyje, kuriame turėjo atsakyti į 50 klausimų apie pilietiškumą, saugumą, atsakingą elgesį ir policijos veiklą. Pasak Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvijos Šilinskės, konkursas „Aš ir policija“ yra ilgametes tradicijas turinčio teisinių žinių konkurso „Temidė“ tęsinys. Pastarasis Lietuvoje organizuojamas nuo 2000 metų, o nuo 2024-ųjų konkursas vyksta nauju pavadinimu. „Šių metų konkurso tema – pilietinis sąmoningumas ir atsakingas elgesys grėsmių akivaizdoje. Ja siekiama atkreipti mokinių dėmesį į saugų elgesį kilus galimoms grėsmėms, skatinti gebėjimą atpažinti pavojingas situacijas ir priimti atsakingus sprendimus, kurie padėtų užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą“, – sakė S. Šilinskė. Ligoninė jau turi modernų tomografą akių ligoms diagnozuoti
Japonijoje pagamintas optinės koherentinės tomografijos aparatas, skirtas akies vidinėms struktūroms ištirti, – jau ir Kretingoje. Daliai pacientų, kuriems išsamūs tyrimai bus būtini, nebereikės gaišti laiko ir važiuoti į didesnes ligonines Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje ar Vilniuje, šią procedūrą jie galės atlikti savo miesto gydymo įstaigos Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje. Rezultatai – iš karto „Sveikatos ministro sprendimu, visiems antrojo lygio paslaugų teikėjams tokie tomografai bus privalomi nuo 2029-ųjų sausio, o mes, ligoninės vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui pritarus, pasinaudojom galimybe jį turėti jau šiandien“, – pasidžiaugė akių ligų kabinete dirbantis gydytojas Linas Rasiukevičius. Medicinos įrangos tiekėjo Vilniaus bendrovės „Neurovita“ atstovas Danielius Volosevič, praėjusį penktadienį į Kretingą atvežęs aparatą, jį sumontavo maždaug per 10–15 minučių, netrukus jis buvo ir išbandytas. Tomografas – modernus, visiškai automatizuotas, tyrimas paprastas, trunka kelias minutes. Rezultatai matomi iš karto, o tai gydytojui leidžia greitai įvertinti paciento akies būklę ir, jeigu reikia, priimti sprendimus dėl tolesnio gydymo. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ilona Volskienė priminė, kad į akių ligų kabinetą galima patekti tik turint šeimos gydytojo siuntimą arba prireikus skubios pagalbos. Ar bus atliekamas tyrimas naujuoju aparatu, akių ligų gydytojas nuspręs pagal indikacijas.
Krizės atveju bus suteikta pagalba
Nuo šių metų, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarką, numatyta dar viena socialinė paslauga – intensyvi krizių įveikimo pagalba, kai dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės žmogus lieka vienas, be priežiūros. Jam būtų suteikta laikina pagalba Salantų pirminės sveikatos priežiūros centre. Šią paslaugą apibūdino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė: „Numatėme algoritmą skubiems atvejams, kai, tarkim, yra slaugomas ligonis, bet asmeniui, kuris jį slaugo, staiga pablogėja sveikata ir jis pats guldomas į ligoninę. Kitas atvejis aktualus pagal smurto artimoje aplinkoje prevenciją: jei smurtautojas prižiūri slaugomą asmenį ir pasireiškia jo smurtas prieš ligonį, policijos pareigūnai pagal orderį jį laikinai išveža, o ligonis lieka be priežiūros.“ Tokia krizinė situacija, pasak V. Jakumienės, trunka kelias paras, vėliau pradeda galioti kiti priežiūros mechanizmai: asmuo guldomas į slaugos ar globos institucijas. „Patvirtinome tvarką, kad krizines situacijas koordinuos Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Pranešti apie jas gali bet kas: kaimynai, policijos pareigūnai, bendruomenės žmonės, slaugytojai. Pagal iškvietimą pas asmenį, atsidūrusį krizinėje situacijoje, atvyks socialiniai darbuotojai, kurie įvertins situaciją – žmogus gali namie likti vienas, galbūt – su socialinio darbuotojo priežiūra, ar jam reikia vykti į prižiūrinčią įstaigą“, – kalbėjo vicemerė. Asmuo būtų gabenamas į Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur krizės atvejams yra numatyta vieta. Konkretaus lovų skaičiaus nėra nustatyta, nes tokių krizių atvejai tebūtų pavieniai.
Jubiliejinėje parodoje – prisiminimų potėpiai
Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejaus Žiemos sodo galerijoje buvo atidaryta kretingiškio menininko Juozo Šakinio jubiliejinė, 80-mečiui skirta, dailės ir grafikos darbų paroda „Prisiminimų potėpiai“. Joje – pastarųjų penkerių metų menininko kūryba: užfiksuota senoji architektūra – dvarai, bažnyčios, kaimo trobesiai, atpažįstami mūsų krašto statiniai. Vaizdai – iš pasivaikščiojimų ir kelionių J. Šakinis – daugialypis menininkas: jis tapytojas, grafikas, dizaineris, medžio apdirbėjas ir baldžius. Jo kūryba drobėse – konkreti, natūralistinė, dominuoja ryškūs potėpiai, sodrios spalvos. J. Šakinis – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, nesyk buvo surengtos jo personalinės parodos. Pastarojoje jubiliejinėje parodoje, kaip atviravo pats menininkas, naujausi darbai, kuriuose – Kretingos miesto vaizdai, daugsyk matyti anksčiau, bet ir vėl kažkuo patraukę akį, įspūdžiai iš kelionių po Žemaitiją ir Lietuvą, o taip pat – ir Prancūziją, kur gyvena abi jo dukros. „Iš pradžių pasidarau mažą eskizą, o paskui sugrįžęs vaizdus iš jo perkeliu į drobes ar ant popieriaus“, – teigė kūrėjas. Jo žmona Halina Šakinienė sakė, kad vyras visą praėjusią žiemą kūrė grafikos darbus, tapė, nuo ryto – šalia molbertas ir dažai. O surengti jubiliejinę parodą juos paskatino ilgametė bičiulė muziejininkė Danutė Šorienė, ji ir pasirūpino, kad darbai pasiektų muziejų. „Daugelį – apie 40 – per gyvenimą sukurtų darbų Juozas padovanojo muziejui“, – pasidžiaugė D. Šorienė. „Išdovanojo paveikslus ir giminėms – susikvietė savo ir mano gimines, leido patiems pasirinkti darbų“, – pridūrė H. Šakinienė.
Prarado 30 tūkst. eurų
Kovo 5 d. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1956 m. gimęs vyras. Jis nurodė, kad praėjusių metų birželio 23 d. Palangoje, būnant namuose, per programėlę „Whatsapp“ su juo susisiekė nepažįstamas asmuo. Pastarasis jam prisistatė investicinio fondo darbuotoju. Apgaulės būdu iš vyro buvo išviliota 30 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Tikrino nepilnamečius
Kovo 5 d. Kretingos rajono policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę prie mokyklų ir jaunimo susibūrimo vietose. Per patikrinimus buvo siekiama užkirsti kelią nepilnamečių tabako gaminių ir elektroninių cigarečių vartojimui ir turėjimui. Pareigūnai patikrino 18 asmenų. Nustatyti 5 pažeidimai, susiję su tabako gaminių ar elektroninių cigarečių turėjimu ir vartojimu. Pažeidimus padariusiems asmenims surašyti administracinių nusižengimų protokolai, o turėtos elektroninės cigaretės buvo konfiskuotos. Policija primena, kad nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų už tabako gaminių ar elektroninių cigarečių vartojimą ir jų turėjimą taikoma administracinė atsakomybė. Už tabako gaminių vartojimą ar turėjimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 50 eurų, pakartotinai – nuo 50 iki 100 eurų. Už elektroninių cigarečių ar jų pildyklių vartojimą ar turėjimą gresia didesnės baudos – nuo 50 iki 100 eurų, pakartotinai – nuo 100 iki 200 eurų. Visais atvejais šie gaminiai yra konfiskuojami. Pareigūnai ragina tėvus ir globėjus skirti daugiau dėmesio pokalbiams su vaikais apie tabako gaminių, elektroninių cigarečių vartojimo žalą ir galimas teisines pasekmes. Tokios prevencinės priemonės prie ugdymo įstaigų ir jaunimo lankomose vietose vykdomos siekiant mažinti nepilnamečių žalingų įpročių paplitimą ir užtikrinti saugesnę aplinką jaunimui.
„P. n.“ informacija
PALANGA JŪRATĖS g. kovo 6 d. apie 11.10 val. patalpose per konfliktą susimušė nepilnametės, gimusios 2010 m. Jos paguldytos į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. BASANAVIČIAUS g. kovo 8 d. apie 03.28 val. pastebėta, kad, išlaužus duris, buvo patekta į kioskelį, viduje išlaužtas kasos aparatas. Žala nustatoma. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. MEDVALAKIO ir BANGŲ g. sankryžoje kovo 7 d. apie 17.33 val. 1967 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, užvažiavo ant šaligatvio. Vairuotojui nustatytas 1,69 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Iškovojo daugiausiai medalių
Kėdainiuose įvyko Lietuvos kiokušin karatė vaikų nuo 9 iki 14 metų kata čempionatas, kuriame varžėsi 570 sportininkų iš 30 Lietuvos karatė klubų. Varžybų tikslas – išsiaiškinti pajėgiausius Lietuvos sportininkus ir komandas. „Shodan“ karatė mokyklos vadovas treneris Lukas Kubilius paaiškino, kad kata – tai technikos demonstravimas, kai praktikuojami specifiniai judesiai, formos, technika, tobulinama koordinacija, pusiausvyra. „Įsisavindami kata, sportininkai išmoksta, kaip taikyti kovos techniką realiose situacijose, gerindami savo reakcijas ir taktiką. Kata praktika padeda ugdyti koncentraciją, discipliną ir kantrybę, kurios yra būtinos ne tik kovos menuose, bet ir kasdieniame gyvenime“, – įvardino treneris. Sportininkai galėjo dalyvauti dviejose rungtyse: individualioje ir komandinėje. Individualiose rungtyse dalyviai kata demonstruoja po vieną, o komandinėse rungtyse varžosi dvi kata komandos. Vieną jų sudaro trys karatekos, ir abi komandos ant tatamio vienu metu sinchroniškai atlieka kata: kiekvienas komandos narys turi išlaikyti vienodą tempą, jėgą, sinchronizaciją. Šioms varžyboms karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai atsakingai rengėsi ne tik įprastose karatė treniruotėse, bet ir savaitgaliais – skyrė savo laiką ir jėgas papildomose treniruotėse. Šodaniečiai startavo komandinėse ir individualiose kata rungtyse. Per norą, darbą ir atsidavimą visa „Shodan“ auklėtinių komanda pasiekė įspūdingų rezultatų ir iškovojo daugiausiai medalių. Kretingos „Shodan“ mokyklos auklėtinių pergalės taip pat prisidėjo prie bendros „Shodan“ mokyklos komandinės įskaitos – kretingiškiai iškovojo po vieną aukso ir bronzos medalius. Aukso medalį ir čempionės titulą individualioje kata rungtyje pelnė auklėtinė Urtė Retkutė. Bronzos medalį individualioje kata rungtyje laimėjo šodanietė Kamilė Ilgaudaitė. Kitas svarbus etapas karatekų laukia kovo 22 d. – Kaune įvyks Let‘s Join The Fight Together turnyras, kuriame paaiškės pajėgiausi Lietuvos kiokušin karatė sportininkai.
„P. n.“ informacija
Kovo 7 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ savų žiūrovų akivaizdoje 101:97 (32:24; 28:24; 18:27; 23:22) palaužė Alytaus „Alytų“ (7 pergalės, 32 pralaimėjimas). Kretingiškiai puikiai pradėjo rungtynes ir, per pirmuosius du kėlinius surinkę 60 taškų, prieš varžovus įgijo 12 taškų persvarą (60:48). Trečio kėlinio pabaigoje Alytaus komanda sužaidė sėkmingai ir priartėjo per vieną metimą nuo šeimininkų – 78:75. Paskutinį kėlinį varžovai arti Kretingos komandos laikėsi iki paskutinių sekundžių, bet šeimininkų pergalę įtvirtino Mantvydo Staniulio baudos metimai. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretinga-Rivilei“ atstovavo: Mantvydas Staniulis (5/12 tritaškiai, 5/6 baudos, 9 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 22 naud. balai) – 22, Justas Žiubrys (4/8 tritaškiai) – 16, Julius Kazakauskas (5/8 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 23 naud. balai) – 14, Tautvydas Rudys (2/2 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai, 13 naud. balų) ir Justin’as Young’as (4/7 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 2 blokai) – po 10, Edgaras Danys (2/2 tritaškiai) – 9, Jalen’as Warren’as (4/7 dvit.) – 8, Rytis Zabita (3/7 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 7, Vytautas Saulis – 4, Gvidas Kontrimas – 1. Kretingos komanda su 19 pergalių ir tiek pat pralaimėjimų įsitvirtino XI turnyrinės lentelės vietoje. Kretingos komanda šią savaitę užbaigs II etapo kovas: kovo 12 d. 19 val. namuose priims Jurbarko „Jurbarką-Karį-Manvesa“ (22 pergalės, 16 pralaimėjimų), o kovo 14 d. išvykoje varžysis su Ukmergės „Steku“ (9 pergalės, 29 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
Kovo 5 d. trims nugaišusioms antims, kurios buvo paimtos iš Kretingos parko pirmojo tvenkinio, patvirtintas paukščių gripo virusas. Šiais metais ypač patogeniškas paukščių gripo virusas taip pat nustatytas laukiniams paukščiams Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje ir Vilniaus rajone. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba?(VMVT)?įspėja gyventojus?vengti lankytis laukinių paukščių būriavimosi vietose, ypač, jei jos yra prie vandens telkinių. Rizika užsikrėsti žmonėms išlieka maža, tačiau, apsilankius užkrėstoje teritorijoje, didelė tikimybė netiesioginio kontakto būdu virusą pernešti naminiams paukščiams. Pamačius įspėjamuosius ženklus, rekomenduojama tokiose vietose nesilankyti, nelesinti laukinių paukščių, nevedžioti naminių augintinių, o, pastebėjus laukinių paukščių gaišenas, kuo skubiau apie tai informuoti VMVT. Nors kol kas paukščių gripo protrūkių paukštininkystės ūkiuose Lietuvoje nenustatyta, VMVT?specialistai naminių paukščių augintojams?rekomenduoja stiprinti biologinio saugumo priemones ūkiuose,?apsaugoti naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais paukščiais, išleisti?tik į aptvertas lauko aikšteles ar teritoriją, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais vandens paukščiais. Ženklai, kurie išduoda, kad paukščiai gali būti jau užsikrėtę: nustoja lesti?ir?gerti,?sunkiai kvėpuoja, pamėlsta skiauterės?ar?barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėje.?
„P. n.“ informacija
Kovo 10-oji – 40-ies paukščių diena, nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemojimo vietų sugrįžtančių paukščių pasirodymu. Rūšių mažiau, bet pasitaikė retų Pasak Lietuvos ornitologų draugijos komunikacijos ekspertės Justinos Kuliešės, ši data laikoma laikotarpiu, kai į Lietuvą pradeda masiškai grįžti migruojantys paukščiai. Tačiau, šylant klimatui, pavasario pranašai vis dažniau pastebimi anksčiau, dalis rūšių sugrįžta dar prieš kalendorinį pavasarį, taip signalizuodami apie trumpėjančią žiemą ir besikeičiančią migraciją. Pernai Lietuvos ornitologų ir paukščių stebėtojų bendruomenė Lietuvoje užfiksavo 288 paukščių rūšis – 5-iomis mažiau negu 2023-iaisiais, kai buvo pasiektas rekordas ir stebėtos 293 rūšys. Praėję metai, komunikacijos ekspertės žodžiais, nebuvo itin dosnūs retenybių, tačiau keletas pasitaikė. Tarp jų – dykuminis kūltupys, skeltauodegis kiras, amerikinė cyplė, sajaninė pečialinda, karališkasis erelis, rožinis varnėnas, mažoji starta, rudoji urvinė antis, nykštukinis erelis, pentinuotoji starta, nykštukinė pečialinda, stepinis suopis, raiboji pelėda, mažasis baltasis garnys, mornelis, raibakrūtis bėgikas ir kojūkas. Vis dėlto šių metų žiema ypatinga, nes ilgiau trunka ir stipresni yra šalčiai. Tai iš paukščių pareikalavo daug ištvermės – daliai jų šios sąlygos tapo pražūtingos.
Kultūros ministrė: „Kultūrinė gyvybė regionuose tikrai egzistuoja – ji dažnai yra bendruomenes telkiantis pamatas“
Po kultūros bendruomenėje pernai rudenį įsiplieskusių aštrių protestų į kultūros ministrės postą paskirtos Vaidos Aleknavičienės ir jos komandos pagrindinis prioritetas buvo stabilizuoti ministerijos darbą, užtikrinti sklandų procesų veikimą ir priimti sprendimus, kurie leistų kultūros sektoriui judėti į priekį. Pirmasis etapas iš esmės priminė gaisrų gesinimą, tačiau ministrė tvirtino, kad jos tikslas – remiantis turima patirtimi ir įgytomis žiniomis sudaryti sąlygas kūrėjams kurti, o profesionalams – dirbti efektyviai ir skaidriai, taip užtikrinant viso kultūros sektoriaus darną. „Kultūra yra visur, ten, kur yra žmonės“, – atsakydama į „Vakarų Lietuvos“ klausimus akcentavo ministrė. Teko gesinti gaisrus – Jūsų pirmieji vadovavimo Kultūros ministerijai mėnesiai buvo kupini iššūkių. Kokie buvo patys svarbiausi darbai, kurių ėmėtės neatidėliojant? Ir apskritai, kiek dabar trunka Jūsų darbo diena? – Pirmuosius darbo mėnesius Kultūros ministerijoje pradėjome tikrai sudėtingomis sąlygomis – kitaip nei daugelis kitų ministerijų, mūsų startas sutapo su politinių sprendimų stoka ir sustojusiais procesais. Per valdžių kaitą nemažai svarbių darbų buvo tiesiog įstrigę, todėl pirmasis etapas iš esmės priminė gaisrų gesinimą. Pagrindinis prioritetas buvo stabilizuoti ministerijos darbą, užtikrinti sklandų procesų veikimą ir priimti sprendimus, kurie leistų kultūros sektoriui judėti į priekį. Lygiagrečiai daug dėmesio skyrėme dialogui su kultūros bendruomene – aktyviai susitikinėjome su organizacijomis, įstaigomis, kūrėjais ir kitais sektoriaus atstovais. Kiekvienas ateina su savo lūkesčiais, problemomis ar idėjomis, todėl mūsų pareiga – įsiklausyti ir ieškoti geriausių sprendimų. Tuo laikotarpiu vyko ir protestai, jautėsi didelė įtampa tiek politinėje padangėje, tiek visuomenėje. Todėl sąmoningai stengėmės būti kuo atviresni, dalyvauti susitikimuose, kalbėtis su žmonėmis ir ieškoti būdų, kaip tą įtampą mažinti bei grąžinti pasitikėjimą dialogu.
Šalies policijos komisariatai visuomenei pristatė savo praėjusių metų veiklos rezultatus. „Vakarų Lietuva“ apžvelgė, kaip keitėsi kriminogeninė situacija per pastaruosius metus Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Skuodo, Telšių, Plungės rajonuose ir Rietavo savivaldybėje. Bendra situacija šalyje Policijos pareigūno profesija – ypatinga, reikalaujanti ir drąsos, ir pasirengimo. Lietuvos policijos šūkis „Ginti, saugoti, padėti“ akcentuoja ir policijos misiją užtikrinti visuomenėje rimtį ir tvarką. Tačiau bėgant metams žmonių, kurie ryžtasi dirbti šį darbą, mažėja, dėl to Lietuvos policija kaip vieną pagrindinių nūdienos iššūkių įvardina pareigūnų stygių visuose šalies komisariatuose. Apklausos rodo, kad 89 proc. žmonių jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietovėje, ir tai yra vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje. Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas juokaudamas sakė, kad kiekvienas galim tuo įsitikinti atlikę vadinamąjį žoliapjovės testą – visai dienai palikti žoliapjovę nerakinamame kieme. Tikimybė grįžus vakare po darbo ją rasti toje pačioje vietoje yra gerokai didesnė negu prieš 10–15 metų. Bet komisaras nevadina to policijos nuopelnu. Pasak jo, tai kompleksinių sprendimų, augančio pragyvenimo lygio, visuomenės sąmoningėjimo rezultatas.
Palanga žengia dar vieną ambicingą žingsnį – paskelbtas tarptautinis meno galerijos pastato architektūrinio projekto idėjos konkursas. Naująją galeriją planuojama statyti išskirtinėje, istorinę aurą turinčioje vietoje – vadinamojoje Žiemos aikštėje Vytauto gatvės pabaigoje, šalia Birutės parko. Savivaldybė tikisi, kad konkurse dalyvausiantys architektai pasiūlys drąsius, inovatyvius ir tarptautinį lygį atitinkančius sprendimus – tikrus būsimosios galerijos architektūros šedevrus. Tokius, kad pastačius Palangoje galeriją, pastatas taptų lankytina vieta ne tik kaip meno erdvė, bet ir architektūros meno ikona. „Šiandien Palanga kryptingai siekia tapti ir jau tampa visus metus gyvuojančiu kurortu, kuris, mūsų manymu, gali būti ir aukštosios kultūros centras. Profesionalaus meno galerija yra svarbus postūmis judėti šia kryptimi, praturtinant miesto kultūrinį gyvenimą visais metų laikais. Naujoji erdvė skatins kultūrinį turizmą, pritrauks lankytojus, ieškančius turiningų patirčių, sudarys sąlygas rengti tarptautines parodas, edukacines programas, menininkų rezidencijas, konferencijas ir susitikimus su kūrėjais“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Lietuviškų šaknų turintys meno mecenatai iš užsienio jau ne kartą yra išreiškę norą prisidėti prie Palangos kultūrinio gyvenimo – siūlyta atvežti ir eksponuoti pasaulinio lygio meno šedevrus. Tačiau iki šiol Palanga yra priversta atsisakyti tokių išskirtinių iniciatyvų, nes mieste nėra tarptautinius saugumo, klimato kontrolės ir eksponavimo reikalavimus atitinkančios galerijos ar kitos profesionalios erdvės. Tai reiškia ne tik prarastas parodas, bet ir praleistas galimybes miestui įsitvirtinti tarptautiniame kultūros žemėlapyje. Todėl dabar Palanga turi ambiciją tapti kultūros ir meno sostine prie Baltijos jūros. Naujoji galerija sudarys sąlygas priimti aukštos vertės meno kūrinius, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, keistis parodomis su kitų šalių modernaus ir šiuolaikio meno centrais, muziejais.
Paukščiai grįžta namo: ąžuolyne Salantuose iškils inkilai
Salantuose, Atgimimo ąžuolyne, netrukus vėl skambės paukščių čiulbėjimas ir žmonių balsai: kovo 16 d. Salantų miesto seniūnija kartu su Valstybine miškų urėdija pakvies salantiškius šiame ąžuolyne iškelti inkilus paukščiams. Kviečia prisidėti Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė sakė, kad renginys įvyks vienoje gražiausių miesto vietų – Atgimimo ąžuolyne, kurį vietos bendruomenė jau pamėgo. Pasak jos, kovo 16-ąją nuo 10 val. čia vyks seniūnijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojama šventė „Paukščiai grįžta namo“. Per ją bus keliami inkilai, lankytojai bus vaišinami koše, vyks įvairios edukacijos. Seniūnė akcentavo, kad vieta renginiui pasirinkta neatsitiktinai. Ąžuolyno teritorija yra Salantų regioninio parko zonoje, čia gausu gamtos ir paukščių, todėl žmonės turi galimybę prisidėti prie jų gerovės. „Mes galime paukščiams suteikti namus ir kviečiame prie to prisidėti visus norinčius gyventojus“, – sakė ji. Atgimimo ąžuolynas atsirado gyventojų iniciatyva. Pasak seniūnės, 2025-aisiais Salantų jaunimas ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti teritoriją ir ją prikelti naujam gyvenimui. Čia sukurta jauki erdvė, kurioje norima pakviesti lankytis ir vietos gyventojus, ir svečius. „Manau, kad ši vieta jau pamėgta, mes tik norime dar kartą priminti apie ją ir pakviesti atvykti“, – pridūrė J. Ažondenienė.
Penkios Kretingos rajono jaunuolės šių metų pradžioje pasinaudojo galimybe dalyvauti tarptautiniame Erasmus+ jaunimo mainų projekte Slovakijoje. Kretingos atviro jaunimo centro mobilaus darbo su jaunimu socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė papasakojo, kad merginos vyko į Slovakijos miestą Nitrą, kur dalyvavo projekte „Gamechangers: Games for Inclusive Societies“ („Pokyčių iniciatoriai: žaidimai įtraukioms bendruomenėms“). Projekto iniciatorius – vietos jaunimo organizacija Slovakijoje „Siedas“. Tarptautinio projekto tikslas – skatinti jaunimo socialinę įtrauktį per žaidybinę ir interaktyvią veiklą, supažindinti jaunuolius su žaidybinėmis edukacijos metodikomis, stiprinti komandinį darbą, tarpkultūrinę patirtį ir skatinti bendruomeniškumą, toleranciją tarp jaunimo iš skirtingų šalių. Pasak V. Žimontaitės, į projektą buvo siekiama įtraukti jaunimą, kuris iki šiol dar nebuvo dalyvavęs tokiose veiklose. „Norėjosi suteikti galimybę jauniems žmonėms patirti tarptautinius jaunimo mainus pirmą kartą. Todėl visoms penkioms merginoms ši kelionė tapo visiškai nauja patirtimi“, – sakė ji. Į Slovakiją vyko keturios merginos iš Kretingos ir viena iš Darbėnų. Visos dalyvės turėjo atitikti projekto reikalavimus – būti ne jaunesnės kaip 18 metų.
Bendruomenė pasirūpino žuvimis po ledu
Kurmaičių kaimo bendruomenės nariai sekmadienį buvo susirinkę ant Akmenos upės, prie Kurmaičių tilto, ir lede gręžė eketes, kad po ledu žiemojančioms žuvims netrūktų deguonies. Jie taip pat apžiūrėjo ir Tūbausių tvenkinį, kuriame deguonies pralaidumas – geresnis, tad papildomų ekečių gręžti nebereikėjo. Darbavosi porą valandų Kurmaičiuose gyvenanti bendruomenės narė Gileta Gedvilienė tikino, kad pasirūpinti žuvimis iniciatyvos ėmėsi neseniai į Kurmaičius gyventi atsikraustęs Stasys Šileika. „Jis kreipėsi į mane, kad padėčiau suburti gamtos mėgėjus ir galinčius prisidėti prie šios iniciatyvos, – kalbėjo ji. – Sekmadienį gręždami ledą Kurmaičiuose prie tilto pamatėme, kad jis vis dar storas. Kitaip negu ant Tūbausių tvenkinio – nuvažiavusieji prie jo skylių jau nebegręžė, nes patikrinę pamatė, kad žuvys gauna pakankamai deguonies.“ Šia iniciatyva aktyvistai siekė padėti išsaugoti vandens telkiniuose gyvenančių žuvų įvairovę. Iniciatyvos sumanytojas S. Šileika papasakojo, kad mintis pasirūpinti po ledu žiemojančiomis žuvimis kilo išgirdus, kad šalies vandens telkiniuose dūsta žuvys, o ir žvejai tarpusavyje dalijosi žiniomis, kad kai kuriuose Klaipėdos regiono tvenkiniuose žuvims pradėjo trūkti deguonies. Vėliau apie vieną tokių atvejų vyras išvydo ir žiniasklaidoje – moteriai iškirtus eketę, prie jos netrukus suplaukė daugybė žuvų. „Jos dar buvo gyvos, bet visos susitelkusios vienoje vietoje – ieškojo deguonies“, – paaiškino jis. Tuomet vyrui kilo mintis patikrinti, ar panaši situacija nesusiklostė ir Kurmaičių vandens telkinyje. Nors čia vanduo teka, storas ledas gali trukdyti deguoniui patekti į vandenį, todėl jis nusprendė suburti bendruomenę ir kartu išgręžti eketes. Sekmadienį susirinkę vietos gyventojai ant ledo darbavosi apie porą valandų. Pasak iniciatoriaus, tądien ledas buvo išties storas – vietomis siekė apie 45 centimetrus. Kiek tiksliai ekečių išgręžta, niekas neskaičiavo, tačiau svarbiausia buvo jų atverti pakankamai.
|
|
