![]() |
![]() |
|
(1930) 2025-02-18Vasario 16-oji: nuo sveikinimo kalbų – žygių ir maudynių link
Kaip ir kasmet, Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – minėjimas jaudino kiekvieno lietuvio širdį, kvietė nepamiršti mūsų tautos ryžto, kovos ir išsaugotų tradicijų, kalbos, savo žemės, krašto vienybės ir patriotiškumo. Pažintinis žygis Motiejaus Valančiaus pėdomis Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus komanda Vasario 16-ąją visus pakvietė į 10 km žygį „Vyskupo Motiejaus Valančiaus takais“. Iš muziejaus sodybos Nasrėnuose startavę šventiškai pasipuošę žygeiviai šią lietuvių tautai brangią dieną skyrė pažinčiai su šio unikalaus krašto tradicijomis, įsimintinais istoriniais įvykiais ir, sekdami Motiejaus Valančiaus pėdsakais, dar stipriau pažino šią neeilinę asmenybę. „Kadangi vasario 16-oji pagal senąjį kalendorių yra Motiejaus Valančiaus gimtadienis, norėjosi paminėti ir gimtadienį, ir Valstybės atkūrimo dieną. Šis žygis – tarsi įvadas į kitąmet sukaksiantį 225-erių metų gimimo jubiliejų. M. Valančius buvo nepaprasta, dar iki galo neištyrinėta, labai charizmatiška asmenybė, kurioje slypėjo didis žmogiškumas“, – kalbėjo muziejaus ir renginio kuratorė Rasa Balsevičienė, prieš žygio pradžią pristačiusi ypatingą eksponatą – Kalnalio metrikų knygą, kurioje sukaupta informacija ne tik apie Motiejaus Valančiaus gimimą, bet ir apie jo plačią giminę. Pakiliai nusiteikusius žygeivius išlydėjo ir Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys, kuriam tądien teko aplankyti ne vieną objektą, dalyvauti ne vienoje iškilmingoje ceremonijoje ir pasveikinti naujus, šaulių priesaiką davusius narius, įstojusius į Kretingos kuopą. „Maršrutas labai intriguojantis, todėl tikiuosi dalyvauti kitais, jubiliejiniais, metais. Džiugu, kad žmonės atranda įdomesnę vasario 16-osios paminėjimo formą, nori matyti vienas kito degančias akis ir tarpusavyje dalintis patriotizmu, kurio mums kartais taip trūksta, ypač šiuo laikotarpiu, kuomet kaimynystėje vyksta karas. Labai simboliška, kad M. Valančiaus gimtinės muziejus, su vyskupo, rašytojo, blaivybės pradininko vėliava, kaip ir anuomet, taip ir dabar primena, kad reikia kovoti už savo kalbą, tradicijas ir savo kraštą“, – kalbėjo R. Žiubrys. Žygeiviai ne tik keliavo numatytu maršrutu, bet ir dalyvavo Kalnalio bažnyčioje įvykusiose šv. Mišiose, išklausė Klaipėdos universiteto profesorės Romos Bončkutės pranešimo apie vyskupą M. Valančių.
„Turime tikslą į jūrinio vėjo jėgainių parko statybos procesą pajūrio savivaldybes, jų gyventojus įtraukti dar projekto rengimo pradžioje. Tai atveria galimybes projekto statybų ir eksploatavimo etapuose rasti geriausius sprendimus, kurie įgalina bendruomenes, gerina jų gyvenimo kokybę“, – sakė Vaiva Indilaitė-Girtzė, akcentavusi, kad susitikimai vyksta neformalioje aplinkoje, siauresniame dalyvių rate. „Masiškesnėse sueigose santūresni, ypač vyresni žmonės varžosi klausti, aiškintis. Bendraujant tiesiogiai, išdėsčius glaustą, aiškią informaciją, žmonėms mažiau kyla nereikalingų klausimų. Atviruose pokalbiuose išsigryniname svarbiausius gyventojų lūkesčius“, – teigė Vaiva Indilaitė-Girtzė, pažymėdama, kad susitikimus Darbėnų seniūnijoje planavo dar praeitą gruodį, bet juos tekę atidėti „žmonėms skubant į Naujuosius“.
Ar darbuotojo QR kodas užtikrina vaiko saugumą
Nuo šiol visi dirbantys, vykdantys ar planuojantys dirbti / vykdyti veiklą, susijusią su vaikais, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), patvirtinantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusiuosius, taip pat už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šis QR kodas pakeis iki šiol privalomas pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro dėl asmens neteistumo. QR kodas galios neribotai „Kadangi iki šių metų balandžio 30 dienos ugdymo įstaigų vadovai turi patikrinti visus darbuotojų pateiktus QR kodus, tiksliai negalime pasakyti, kiek įstaigų jau yra tai susitvarkiusios. Kad visi skubos tvarka jau būtų kodus išsiėmę, tikrai taip nėra, bet visi yra supažindinti su reikalavimais. Pedagogams duomenų bazėje šio kodo išsiimti nereikia, nes jis yra automatiškai generuojamas. Kad kas nors būtų nepatenkintas, protestuotų, nenorėtų QR kodo išsiimti, rajono Švietimo skyrius informacijos neturi. Stebint viešą informaciją Lietuvos mastu, ne Kretingos apylinkėse, matome, kad yra žmonių, negaunančių to kodo. Dažniausiai tie atvejai yra jaunystėje ar prieš daugybę metų padaryti nusikaltimai, finansiniai nusižengimai, bet, kiek žinau, dėl šių iškilusių problemų bus sprendžiama, pasitelkiant Vaiko teisių komisiją nacionaliniu lygiu”, – kalbėjo Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Pedagoginį darbą dirbantys QR kodą jau turi automatiškai. Dabar juos reikės generuoti tiems žmonėms, kurie turi sąlytį su vaikais, bet nėra pedagoginiai darbuotojai, tai yra žmonės, dirbantys valgyklose, vedantys būrelius, treniruojantys nepilnamečius, laisvieji mokytojai, dirbantys neformaliojo švietimo srityse, vaikų stovyklų darbuotojai ir pan. „QR kodai yra naujovė, įsigaliojusi šiais metais, kodo galiojimo laikas nėra nustatytas, jį išsiėmus jis galios neribotą laiką, nebent žmogus padarys nusikalstamą veiką, tuomet QR bus sustabdytas, vėliau taptų negaliojančiu”, – sakė A. Burbienė, pridūrusi, kad QR kodas reikalingas bet kuriam žmogui, nepaisant lyties – vyras tai ar moteris.
Salantiškiai nerimsta dėl „Norfos“
Salantiškiai nerimsta: statys ar nestatys jų mieste „Norfą“? Investuotojų planai šalia Salantų žiedinės sankryžos ties keliu Plungė–Skuodas pasistatyti prekybos centrą pernai gruodį gyventojus tarsi padalijo į dvi dalis: vieni buvo už, nes turės parduotuvių bei prekių jose pasirinkimą, o kiti – prieš, esą sužlugdys vietos mažus verslus. Buvo nuspręsta surengti gyventojų apklausą. „Laikas eina, tačiau jokie veiksmai lig šiol nevyksta, apie apklausą nėra nė girdėti. Negi prekybos centras liks tik svajonėse?“ – teiravosi į redakciją paskambinę salantiškiai. Miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė sakė, kad gyventojai, jų rinkti seniūnaičiai apie tai dažnai klausinėja ir jos – tiek pavieniui, tiek renginiuose. „Aš nežinau, ką žmonėms atsakyti, nes iš rajono Savivaldybės nurodymo organizuoti apklausą dar negavau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Ažondenienė. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės teigimu, apklausa nepradedama dėl to, kad statytojai kol kas dar nėra pateikę dokumento su patikslintais duomenimis, kokio dydžio prekybos centras Salantų mieste iš tiesų planuojamas statyti. Pasirodo, projektuotojai deklaravo skirtingus plotus: rajono Savivaldybėje – vienokį, o susitikime su gyventojais – kitokį. „Viena yra gyventojų klausti, ar jie pritaria „Norfos“ atsiradimui Salantų mieste, kita – ar pritaria būtent tokio, teisės aktus atitinkančio, dydžio parduotuvės atsiradimui“, – sakė V. Preibienė. Apklausa bus surengta, kai tik bus gautas patikslintas projektas.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir UAB „Ardynas“ atstovai vasario 20 d. 17.30 val. Darbėnų seniūnijos gyventojus kviečia į susitikimą, kuriame bus pristatyti jūrinių vėjo jėgainių parko jungties su 330 kV Darbėnų elektros skirstykla projekto sprendiniai. Susitikimas rengiamas Darbėnų gimnazijos aktų salėje. Ypatingos valstybinės svarbos projektas „Teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimas inžinerinės infrastruktūros plėtrai“ bus pristatomas ir nuotoliniu būdu. Pristatymas vyks taip pat vasario 20 d., apie 13.30 val., po Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Su projekto sprendiniais iki kovo 6 d. galima susipažinti ir Kretingos rajono savivaldybėje, ir Darbėnų seniūnijoje.
„P. n.“ informacija
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos. Viena jų – Grūšlaukės Užgavėnės. Į Sąvadą taip pat įrašyti: kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Kaip teigia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, šios tradicijos atspindi kultūros paveldo vaidmenį stiprinant kartų ir bendruomenės ryšius, užtikrinant tradicijų tęstinumą ir svarbą dabarties visuomenėje. Grūšlaukės Užgavėnės yra viena tradicinių kalendorinių švenčių, kurios šaknys siekia daugiau negu šimtmetį. Nors tikslus šventės pradžios laikas nėra žinomas, vyresnieji kaimo gyventojai teigia, kad „čia visada buvę persirengėliai“. Užgavėnių rytą persirengėliai ir muzikantai pradeda triukšmingas vaikštynes, kurios trunka beveik dešimt valandų, aplankydami kiekvieną sodybą ir sveikindami šeimininkus dainomis, šokiais, juokais ir išdaigomis. Persirengėliai dėvi unikalias kaukes, kurias gamina vietiniai meistrai. Jiems būtina aplankyti kiekvieną sodybą, pasveikinti šeimininkus prakalbomis, dainomis, pašokdinti ir palinksminti juokais. Savo ruožtu šeimininkai dosniai atsidėkoja nuoširdžiu priėmimu ir vaišėmis. Ši šventė grūšlaukiškiams – viena svarbiausių metų švenčių, sutelkianti bendruomenę ir suteikianti galimybę susiburti ir paminėti šį svarbų kalendorinį įvykį. Tądien į Grūšlaukę stengiasi atvykti ir čia gimę, augę žmonės. Tradicija perduodama šeimose – dalyvaujantieji vaikštynėse dažniausiai perima kaukes ir personažus, kuriuos anksčiau kūrė jų tėvai ir seneliai.
Vairavo du neblaivūs
Šeštadienį apie 16.30 val. Rubulių kaime sustabdyto automobilio „Audi A3” vairuotojui, gimusiam 1968 m., nustatytas 2,18 prom. neblaivumas. O išvakarėse apie 21.40 val. Vasaros gatvėje Palangoje į tokią pat nemalonę pateko automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, gimęs 1957 m. Jis į alkoholio tikrintuvą įpūtė 2,23 prom.
„P. n.“ informacija
Lietuvos valstybinės atkūrimo dieną Salantų gimnazijos sporto salėje įvyko Vasario 16-osios futbolo turnyras. Prieš turnyrą sportininkai, dalyviai ir žiūrovai, sugiedoję šalies himną, stebėjo jautrią akimirką, kuomet draugiškai sustojusios komandos vidury salės išskleidė didžiulę trispalvę.
Prieš prasidedant varžyboms, oficialiai buvo apdovanoti „Bėgimo iššūkio“, skirto Sausio 13-ajai paminėti, dalyviai, kurie nuo vasario 1 iki 13-osios – per 13 dienų – pasirinktinai turėjo nubėgti 30 km, 60 km, 70 km, 100 km arba 130 km distancijas. Diplomai įteikti 7 bėgimo dalyviams: 60 km nubėgo Aistė Motužaitė ir Antanas Baltriukas, 70 km nubėgo Robertas Bertašius, po 100 km – Irma Žilytė-Staponkienė, Sima Striukienė, 130 km įveikė Marius Staponkus ir Deivydas Žvinklys. Futbolo turnyre dalyvavo Salantų „Salantas“, „Danės perlas“ iš Klaipėdos ir „Tigrų ekipa“ iš Gargždų. Po intensyvių ir karštų rungtynių komandos pasiskirstė vietomis: I v. iškovojo „Danės perlas“, II v. atiteko „Tigrų ekipai“, trečios vietos laimėtojais tapo šeimininkai – „Salanto“ futbolininkai. Teisėjavo futbolo entuziastai Viktoras Butrimas, Genadijus Glikmanas, turnyrą suorganizavo futbolo klubas „Salantas“, vadovaujamas Mariaus Staponkaus.
„P. n.“ informacija
Vasario 13 d. Kretingos komanda namuose 93:72 (32:14; 21:14; 23:26; 17:24) nugalėjo Plungės „Olimpą“ (10 pergalių, 23 pralaimėjimai). Sužaidus beveik 6 minutes šeimininkai pirmavo 15:0 ir tik tada leido varžovams pelnyti pirmuosius taškus, o po I kėlinio pirmavo 18 taškų skirtumu. Antrą kėlinį kretingiškiai tęsė savo dominavimą ir, įpusėjus rungtynėms, komandas skyrė 25 taškai – 53:28. Po pertraukos kretingiškiai šiek tiek atsipalaidavo, bet vis tiek užtikrintai užbaigė rungtynes. Šeimininkai baudė varžovus tolimais metimais ir realizavo 15 iš 32 tritaškių (47 proc.). Kretingiškiai laimėjo du iš trijų susitikimų ir įgijo prieš plungiškius tarpusavio pranašumą. Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Rytis Zabita (8/12 dvitaškiai, 14 atk. kamuoliai) – 17, Justas Žiubrys (4/6 tritaškiai) – 16, Tadas Budrys (2/3 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 14, Karolis Sapiega (12 atk. kamuoliai) – 11, Jalen‘as Warren‘as – 9, Edgaras Danys (2/4 tritaškiai) ir Gytis Mačionis (2/2 tritaškiai) – po 8, Mantvydas Staniulis (5 rez. perdavimai) – 6, Aurimas Urbonas (7 rez. perdavimai) – 4, Tautvydas Rudys. Artimiausias rungtynes Kretingos „Kretinga-Rivilė“ žais vasario 20 d. 19 val. namuose su Alytaus „Alytumi“ (9 pergalės, 24 pralaimėjimai), o vasario 22 d. susitiks su Joniškio „Delikatesu“ (5 pergalės, 28 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
Rengiasi artėjančiam sezonui
Kretingos motobolo klubas aktyviai rengiasi artėjančiam sezonui. Šiuo metu sporto salėje vykstančius komandos fizinio pasirengimo užsiėmimus vos atšilus orams pakeis treniruotės motobolo stadione. Kol lauke – vėsūs žiemos orai, Kretingos motobolo komanda renkasi sporto klube „Startas“. Porą kartų per savaitę treniruotės vyksta ir Pranciškonų stadiono futbolo aikštėje. Pasak klubo vadovo Raimondo Alseikos, dalis sportininkų palaikydami fizinę formą dalyvauja rajono futbolo pirmenybėse, o klubo technikai jau planuoja pradėti ir einamąjį motociklų remontą, kuris kasmet neišvengiamas artėjant motobolo sezonui. Anot R. Alseikos, šiemet Kretingos motobolo klubo laukia įtemptas sezonas. Tiek suaugusiųjų, tiek ir jaunių komandos planuoja dalyvauti Lietuvos motobolo čempionatuose. Taip pat numatyta išvyka birželį į prestižinį tarptautinį motobolo turnyrą Vokietijoje. Varžybose, kuriose komandos rungtyniauja dėl ADAC taurės, dalyvauja elitiniai, stipriausi Europos motobolo klubai iš Prancūzijos ir Vokietijos. Liepą kretingiškiai suplanavę žaisti Europos motobolo čempionate Nyderlanduose. Šią vasarą jų laukia ir „Tornado Open 2025“ turnyro varžybos Vokietijoje. Nemažai įspūdingų kovų planuojama ir motobolo gerbėjams Kretingoje. Čia jau suplanuotos draugiškos varžybos su keliomis Vokietijos komandomis ir komanda iš Nyderlandų. Rugpjūtį numatytas tarptautinis motobolo turnyras „Agrorodeo“ taurei laimėti. Šie metai klubui kviestinių svečių skaičiumi gali tapti rekordiniais.
Poilsio erdvių įrengimas, ugdymo priemonių atnaujinimas, prizai talentingiems mokiniams ir kt. – taip ugdymo įstaigos panaudodavo 1,2 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio) paramą, kurią jiems savanoriškai skirdavo tėvai ar kiti suinteresuoti asmenys. Tačiau šiais metais padėtis pasikeitė: praėjusios kadencijos Seimo valia priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, paramos gavėjų statuso neteko visos biudžetinės, tarp jų ir ugdymo, įstaigos. Pataisose įžvelgia diskriminaciją Dar 2022 m. Lietuvos Seimo priimtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai savo 1,2 proc. GPM galės skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, iki 0,6 procento – politinėms partijoms ir politiniams komitetams bei profesinėms sąjungoms. Iš paramos gavėjų sąrašo be didelių skrupulų buvo išbrauktos visos biudžetinės įstaigos, sodininkų, daugiabučių, garažų ar kitos bendrijos, religinės bendruomenės, šeimynos. Pasirodo, tokios mintys koreguoti paramos gavėjų sąrašą parlamente brendo ne vieną dešimtmetį. „Ši iniciatyva Seime gimė 2004 metais. Pagrindinis tikslas tuo metu buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios jau yra vieną kartą finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų. Dar 2009 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad tokia praktika remti biudžetines įstaigas yra ydinga, nes tuomet pats paramos gavėjo statusas praranda esmę“, – 2022 m. svarstant įstatymo pataisas Seime aiškino vienas šio įstatymo pataisų iniciatorių, Liberalų frakcijos narys Andrius Bagdonas. Politikas tuomet tvirtinio, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje panašaus finansavimo negauna nei biudžetinės, nei nuo savivaldybių priklausomos organizacijos. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė kritikuoja šiemet įsigaliojusias šio įstatymo pataisas. Jos nuomone, toks paramos gavimo apribojimas reikšmingai blogins ugdymo įstaigų finansinę padėtį, juolab kad finansavimo didinimo iš nacionalinio biudžeto nežadama: „Tenka girdėti Vyriausybės pasiūlymų, kad galima steigti fondus, per kuriuos ši parama toliau būtų renkama ir naudojama įstaigų reikmėms, tačiau argi tai yra išeitis? Manau, tvarkos turi būti reglamentuotos taip, kad nereikėtų ieškoti apėjimo kelių. Dar, mano nuomone, biudžetines ugdymo įstaigas labai diskriminuoja tai, kad privačios ugdymo įstaigos paramos gavėjo statuso neprarado, nors jų finansinė padėtis daugeliu atvejų būna ir geresnė.“
Kultūros darbuotojams – permainos su nežinia
Nuo kovo 1 dienos pasikeis Kretingos rajono kultūros centro skyrių, kurių yra 16-a, vedėjų pareigybės – jie taps kultūrinės veiklos organizatoriais. Šie pokyčiai, kaip ir kiekviena naujovė, sukėlė tam tikro nerimo: ar nesumažės atlyginimai, ar tai nepakenks jų karjerai. Siekia vieningos struktūros Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė, paklausta apie situaciją ir kodėl prireikė tų pokyčių, paaiškino, kad tai esantys įstaigos struktūros pokyčiai – keičiant skyrių vadovų pareigybes, nuo to nenukentės nei jų atlyginimai, nei kvalifikacinės kategorijos. „Norime suvienodinti situaciją – kai kuriuose skyriuose, tarkim, Lazdininkų, Senosios Įpilties, Budrių, jau dabar dirba kultūrinės veiklos organizatoriai, nes iš esmės jie tokį darbą ir dirba: organizuoja renginius, bendrauja su vietos bendruomenėmis. O kai kuriuose skyriuose, pavyzdžiui, Grūšlaukės, tedirba po vieną žmogų ir jie yra vedėjai, nors sykiu dirba ir kultūros darbuotojais, ir valytojais“, – kalbėjo K. Rimienė. Jos žodžiais, skyrių vedėjų pareigybės priskirtos B kategorijai – tokios jos išliks ir tapus kultūrinės veiklos vadybininkais, ir darbuotojų karjerai įtakos neturės. „Tokie pokyčiai vyksta ir kituose šalies kultūros centruose, ir jiems norisi dirbti pagal vieningą struktūrą. Dabartiniams skyrių vedėjams viską paaiškinome, buvome pakvietę juos į susirinkimą. Nors visuomet būna žmonių, kurie kiršina kitus jau vien dėl to, kad juos gąsdina bet kokia naujovė, bet koks pokytis“, – įsitikinusi Kultūros centro vadovė.
Vasario 1 d. buvo uždaryta Kretingos nuotekų valyklos laboratorija, praeityje priklausiusi vilnonių audinių fabrikui „Laisvė“, nuo 1995 metų iki uždarant ją valdė Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“. Nelikus laboratorijos nuotekų mėginius „Kretingos vandenys“ tirs Klaipėdos universiteto laboratorijoje. Pagal veikiančią tvarką visų įmonės valyklų nuotekas privaloma ištirti kartą kiekvieną ketvirtį. „Kretingos vandenų“ direktorė Eglė Alonderienė patvirtino, kad atlikti tyrimus savoje įmonės laboratorijoje buvo pigiau nei šią paslaugą pirkti. Be to, įmonės laboratorijoje išsiaiškindavo ir sudėtį nuotekų į valyklą Kretingoje atvežamų specialiuoju transportu. Nuo šiol kilus įtarimams dėl šių nuotekų užterštumo jų mėginius veš į įmonės „Palangos vandenys“ laboratoriją. Palangiškiai laboratorijos dar visiškai neuždaro, čia tyrimus atlieka vienas darbuotojas, ir neakredituotos laboratorijos tyrimų rezultatai yra svarbūs tvarkant nuotekas. „Mūsų darbuotojai nebegali net mėginių paimti, tam teks kviestis laboratorijos specialistus, iš kurios perkame paslaugą“, – sakė E. Alonderienė. „Kretingos vandenų“ direktorė aiškino, kad laboratorijai akredituoti būtų tekę pirkti naujos įrangos, įmonė pinigų tam neturi. Nepalankiai susiklostė ir kitos aplinkybės – iš dviejų viena ilgametė laborantė išėjo užtarnauto poilsio, kita susirgo. Rekonstruoti reikia ir Kretingos nuotekų valyklą, vien būtiniausioms priemonėms, kad valykla toliau sklandžiai veiktų, įsigyti reikalingi apie 700 tūkst. eurų. „Tokia investicija tik pagerintų esamą procesą, neišplečiant valyklos“, – kalbėjo E. Alonderienė. Investicijų reikia ir Vydmantų nuotekų valyklos plėtrai, jos pajėgumai šiandieną yra per maži šiai augančiai gyvenvietei.
„P. n.“ informacija
Šiferio dangai keisti paramos nebebus
Asbestinio šiferio stogų dangai kaimo vietovėse keisti parama buvo teikiama praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Projektai buvo finansuojami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Ši priemonė įgyvendinta, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, planuoti rezultatai pranoko lūkesčius – kaimo vietovėse pakeista 7 tūkst. 780 stogų ir visos lėšos, tai yra 11,5 mln. Eur, panaudotos. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane parama asbestui šalinti nenumatyta, naujuoju finansiniu laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio konkurencingumui didinti ir apsirūpinimo maistu iššūkiams spręsti. Vadinasi, nei 2025 metais, nei vėliau lėšų asbestinių stogų dangai kaimo vietovėse keisti nenumatyta.
„P. n.“ informacija
Parūkiusiojo paslaptį išduoda maža lemputė
Kretingos rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos, kuriai vadovauja vicemerė Vaida Jakumienė, pastangos jaunąją kartą apsaugoti nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo veržiasi už rajono ribų: pasisemti gerosios patirties buvo atvykę kolegos iš Kelmės. Pasiteisino tie patys algoritmai Pasak Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Linos Bruzdeilynienės, pasiteisino, kad visoms Kretingos rajono mokykloms yra nustatyti vieningi algoritmai, kaip reaguoti į nuo psichoaktyvių medžiagų apsvaigusius vaikus. Tvarka taip pat nustatyta ir ligoninei, jeigu į šią įstaigą būtų atvežtas apsvaigęs vaikas. Visos mokyklos testuojamas du kartus per metus, ir pagal gautus rezultatus sprendžiama, kokių prevencinių priemonių kuriai labiausiai reikia – tariamasi, gal, sprendžiant problemą, daugiau padirbėti su tėvais, o gal – su pačiais moksleiviais, organizuoti mokymus? Tik liūdna, kad tėvai į mokymus ateiti vengia. „Mokyklos – didelės, o tėvų ateina tik vienas kitas. Dažnas matyt tikisi, kad jų vaikus perauklės institucijos, patys darbo įdėti nenori“, – pastebėjo L. Bruzdeilynienė. Koordinatorė pasidžiaugė bendradarbiavimu su Kretingos rajono policijos komisariatu. Anot pašnekovės, pareigūnai vykdo prevencines priemones, dažnai patruliuoja prie mokyklų, iš nepilnamečių paima elektronines cigaretes, surašo protokolus. Pasiteisino ir mokykloms nupirkti elektroninių cigarečių dūmų detektoriai. Jie laikomi Visuomenės sveikatos biure, bet ugdymo įstaigos gali pasiskolinti. „Nemažai ir skolinasi, o kai kurios tokius detektorius jau nusipirko pačios“, – sakė pašnekovė.
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP) parama teikiama ne tik dotacijomis, bet ir lengvatinėmis paskolomis, skirtomis tiek investicijoms, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol jau gauta paraiškų daugiau kaip už 11 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijai pakeitus paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštį, jau nuo kovo 3 d. bus galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal intervencines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paskolos jauniesiems ūkininkams Lengvatinėms paskoloms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skirta 19,94 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. eurų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ lengvatinei paskolai gauti pateiktos 56 paraiškos, kuriomis prašoma skirti 2,5 mln. eurų. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos. Paskola investicijoms gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o paskola apyvartiniam kapitalui 3 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Lengvatinė paskola teikiama žemės ūkio produktų pirminei gamybai ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą. (Veikloms, kurių tikslas gauti ar parduoti kailius, parama neskiriama.) Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Per ilgai Europa gyveno iliuzijoje, leisdama krizei po krizės mus užklupti nepasiruošusius ir patikėdama savo saugumą vis mažiau patikimam partneriui anapus Atlanto. Miuncheno saugumo konferencijos įvykiai atskleidė skaudžią tiesą: Jungtinės Valstijos ne tik tolsta nuo Europos – jos aktyviai griauna mūsų saugumo pamatus. Viceprezidento JD Vance’o kalba nebuvo atsitiktinė klaida – tai buvo tyčinis išpuolis prieš Europos vertybes, kai buvo suabejota pačia demokratijos esme ir tuo pačiu pataikaujama kraštutinei dešinei. Dar blogiau – Trumpo administracija šalina Europą iš esminių saugumo derybų ir mėgina užkulisiuose priimti sprendimus dėl Ukrainos ateities be mūsų dalyvavimo. Jei dabar neatsibusime, liksime paprasčiausi stebėtojai savo pačių žemyne. Visi įspėjamieji ženklai jau seniai buvo aiškūs. Trumpo panieka NATO niekada nebuvo vien žodžiai – jo administracija aiškiai parodė, kad, jei Europa nesutiks žaisti pagal Vašingtono taisykles, JAV tiesiog pasitrauks. Jo patarėjai net atvirai svarstė apie Amerikos karių skaičiaus mažinimą Europoje, elgdamiesi su mūsų saugumu kaip su preke, o ne bendra atsakomybe. O JAV spaudimas didinti Europos gynybos išlaidas nėra siekis stiprinti Aljansą – tai mėginimas priversti Europos šalis pirkti daugiau amerikietiškos ginkluotės, nukreipiant milijardus dolerių JAV gynybos pramonei mūsų strateginio savarankiškumo sąskaita.
|