Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 100 %
Naktį1°C debesuotumas 21 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1622) 2022-01-18

„Vilniuje ligi šiol mane žmonės laiko žemaičiu“, – sakė Kretingoje pranciškoniškąją tarnystę pradėjęs ir kone dešimtmetį jos parapijos klebonu dirbęs naujasis provincijolas Evaldas Darulis.

Praėjusią savaitę Kretingos pranciškonų vienuolyne įvykusioje Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos kapituloje – aukščiausiame susirinkime, brolija nauju savo vadovu – provincijos ministru išrinko brolį Evaldą Darulį, prieš tai buvusį Vilniaus Bernardinų parapijos, o dar anksčiau – ilgametį Kretingos parapijos kleboną. Jis pakeis šešerius metus ligi šiol provincijolo pareigas ėjusį brolį Algirdą Malakauskį.

Kapitula vyksta kas trejus metus

Praėjusią savaitę kapituloje pranciškonai taip pat išsirinko ir naują brolijos vadovybę: E. Darulio pavaduotoju, arba viceprovincijolu, tapo Andrius Nenėnas, o definitoriais, arba patarėjais – Paulius Bytautas, ir trys ligi šiol Kretingoje tarnavę broliai – Andrius Dobrovolskas, Tomas Žymantas ir Alvydas Virbalis.

Šią savaitę Lietuvos pranciškonų brolija persikėlė į Kryžių kalno vienuolyną netoli Šiaulių, kur persiskirstys kitomis pareigomis – sužinosime, kas vadovaus mažesnėms brolijoms ir kas artimiausius trejus metus tarnaus Kretingos parapijos klebonu ir Kretingos vienuolyno gvardijonu. Pranciškonų kapitula renkasi kas treji metai. Be pranciškonų vadovybės rinkimų, joje apžvelgiami atlikti bei numatomi svarbiausi darbai. Šv. Pranciškaus brolijos principas – nesusieti savęs su vieta ir joje gyvenančiais žmonėmis. Jos vadovybė nebūtinai perskirsto klebonus ir gvardijonus: yra atsižvelgiama ir į brolio norus bei jo tarnystės rezultatus, žiūrima, kur jis geriausiai gali realizuoti savo tarnystės dovaną. Provincijos centru 15 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir vienuolijų atgaivinimo buvo Kretingos pranciškonų vienuolynas, o nuo 2007-ųjų kapitula nusprendė, jog provincijos kurija bus perkelta iš Kretingos į Vilnių, nuo tada Kretingos vienuolynas tapo paprasta pranciškoniška brolija.

Lietuvoje yra šešios pranciškonų brolijos: be Kretingos, dar – Vilniaus Bernardinų, Kauno šv. Jurgio konventas, Pakutuvėnų, Kryžių kalno, Šv. Pranciškaus Asyžiečio Klaipėdoje. Pranciškonai dar aptarnauja dvi lietuviškas parapijas užjūry: Kenebunkporto – JAV ir Toronto bei Hamiltono – Kanadoje.


Siautėdamas uraganinis vėjas pastarosiomis dienomis laužė medžius, vartė stulpus, šviesoforus, niokojo namų stogus, dalis vartotojų šalyje, daugiausia Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose, buvo likę be elektros.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas pakomentavo, kad, esant ekstremalioms oro sąlygoms, padidintos ESO darbuotojų ir rangovų pajėgos nuo ketvirtadienio pasirengusios darbui, gedimus imasi taisyti vos jiems atsiradus. Iš viso dirba 155 brigados. Savaitgalį elektros energiją pavyko atstatyti daugiau negu 200 tūkst. klientų, kuriems tiekimas buvo dingęs ilgiau kaip 3 min.

Kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, mūsų rajone didelių problemų dėl vėjo nebuvo: nuo kelio važiuojamosios dalies medžius teko pašalinti Kretingos miesto Mėguvos g., Nasrėnuose ir Lazdininkuose. Be to, pastarojo kaimo Joskaudų gatvėje medis buvo užvirtęs ir ant automobilio stogo. O Imbarės seniūnijoje, Erlėnuose, ugniagesių-gelbėtojų pagalbos prireikė gyvenamajame name. Čia, nutrūkus elektros tiekimui, buvo užviręs šildymo katilas, iš kurio virto garai.

Audra Lietuvoje ir toliau nerimsta. Meteorologų duomenimis, vakar Šilutės rajone vėjo greitis pasiekė katastrofinį kriterijų – išmatuota 35,5 m/s (apie 128 km/h). Palyginimui: 2020 m. kovą siautusios rekordinės audros „Laura“ metu vėjo greitis siekė 28–31 m/s, be elektros buvo likę per 250 tūkst. gyventojų.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl apie 1,7 ha sklypo Tiekėjų gatvėje Kretingoje komercinės paskirties pakeitimo į visuomeninę naujam Kretingos policijos komisariatui statyti. Žvalgydamiesi žemės sklypo Kretingoje Policijos komisariatui statyti policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, jo pavaduotojas Saulius Tamulevičius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas pernai balandį buvo susitikę su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi, administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu. Savivaldybės vadovai galimus sklypus komisariato statybai parodė ir Klaipėdos gatvėje, tačiau buvo pasirinktas laisvas valstybinės žemės sklypas Tiekėjų gatvėje. Jis, anot kai kurių Savivaldybės tarybos politikų buvo vienas verslui patraukliausių sklypų Kretingoje.

Sklypo paskirtis keičiama koreguojant jo detalųjį planą. Pagal Savivaldybės su Kretingos policijos komisariatu pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, policija įsipareigojo atlyginti detaliojo plano korekcijos išlaidas. Detaliojo plano pakeitimus darys šiuos darbus viešųjų pirkimų konkurse laimėjusi projektavimo įmonė. Kiek visas procesas užtruks – neaišku. Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas anksčiau yra kalbėjęs, kad maždaug pusmečio prireiks naujam komisariato pastatui suprojektuoti, kad įkurtuvių tikimasi 2023-aisiais. Dabar paklaustas, ar dėl detaliojo plano taisymo įkurtuvės nenutols, A Pužauskas sakė: „Svarbu, kad judame pirmyn, nestovime vietoje.“

Kretingos policijos komisariato perkėlimas iš miesto centro į pramoninę komercinę zoną, kaip buvo skelbiama, turėtų kainuoti per 1 mln. eurų. Į planuojamą apie 1 tūkst. kv. m ploto pastatą persikeltų apie 50 komisariato darbuotojų. Pastatas su aikštele pareigūnų ir klientų automobiliams užims ne visą apie 1,7 ha sklypą. Kam bus naudojama likusi sklypo dalis – svarstoma. R. Pužauskas yra užsiminęs apie galimybę įrengti aikštelę konfiskuotiems ir valstybės nuosavybėn paimtiems automobiliams laikyti.

Policijai išsikrausčius iš dabartinio komisariato pastato Vytauto gatvėje, šis pastatas atiteks Turto bankui.

„P. n.“ informacija


Hollis Melton nuotraukoje – Jonas Mekas 1977-aisiais.

Sausio 21 d. 17 val. Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje atidaroma fotografijų paroda „Jonas Mekas. Semeniškių idilės / Idylls of Semeniškiai“, kuri lankytojams atvira bus iki vasario 11 d.

Paroda skirta Jono Meko 100-mečiui – šiemet gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas – paminėti, o įvertinęs tai, kad Jono Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, akcentuodamas Jono Meko įkurto vieno didžiausių pasaulyje avangardinio filmo archyvų reikšmingumą, neabejodamas, kad menininko Jono Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą bei siekdamas pažymėti Jono Meko darbų svarbą ir reikšmę, šiuos, 2022-uosius, LR seimas paskelbė Jono Meko metais.

Parodoje eksponuojamos 4 autorių, įamžinusių J. Meko grįžimus į Lietuvą 1971 ir 1977 m., – Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus ir J. Meko žmonos Hollis Melton fotografijos. Po parodos atidarymo svečiai kviečiami į J. Meko filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ peržiūrą.


Naujausi Lietuvoje ir už jos ribų jau žinomo kretingiškio menininko Andriaus Miežio darbai.

Naujausi kretingiškio dailininko Andriaus Miežio darbai šiomis dienomis džiugino Vilniaus dailės akademijos galerijos „Akademija“ lankytojus – studentus, dėstytojus ir plačiąją sostinės bei svečių meno mėgėjų ratą.

Į Lietuvos dailininkų meka vadinamą prestižinę galeriją sostinės senamiesčio širdyje A. Miežis dar prieš didžiąsias metų šventes išvežė 18 naujausių darbų.

„Nors įprastai šioje galerijoje vyksta Dailės akademijos jaunųjų menininkų ir profesūros darbų parodos, dėl įvairovės jie pasiūlė man surengti parodą, tad teko palūkėti ir išlaukti savojo laiko. Džiaugiausi, galėdamas patekti į sostinės menininkų terpę, todėl ligi parodos paplušėjau ypatingai, kad pirmiausiai pats sau patikčiau ir įtikčiau, o tuomet jau galėjau rodyti ir kitiems“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo kraštietis, kurio vardas dėl išskirtinio ryškaus siurrealistinio stiliaus, persmelkto stipria humoro doze, pastaruoju metu puikuojasi ant žurnalų viršelių, A. Miežis taip pat – dažnas svečias įvairiose televizijos laidose.

Jis atviravo, kad stengiasi gyventi be lūkesčių, tačiau džiugu, jeigu jo kūrybą žmonės įvertina, o jis pats sulaukia dėmesio. Galerijos „Akademija“ parodų rengėjai, kūrėjo žodžiais, atsiliepė, kad seniai tokio didelio lankytojų anšlago, kaip jo parodoje, bebuvo sulaukę. „Buvom, matėm – super“, – tokių ir panašių atsiliepimų ir pats sulaukęs savo asmeninėje feisbuko paskyroje.

Šį sausį paroda iš Vilniaus dailės akademijos turėtų iškeliauti į Užsienio reikalų ministeriją. O pavasariop naujausius sukurtus darbus A. Miežis ketina pristatyti ir kretingiškiams, surengdamas parodą viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje.

„Jau anksčiau savo 50-mečio proga norėjau surengti parodą Kretingoje, mieste, kuriame gyvenu ir kurį pamilau, bet sutrukdė pandemija. Lankytojų srautai ribojami, tad kol kas palauksime geresnio laiko“, – tvirtino iš Vilniaus kilęs kraštietis menininkas.

Jis džiaugiasi atsiradusia galimybe atlaisvintose buvusios bibliotekos patalpose, Vilniaus gatvėje, įsirengti savo kūrybines dirbtuves. „Dirbtuvių erdvė suteikia laisvės ir privatumo, taip pat – galimybę apsilankyti svečiams, susipažinti su meno ar juo besidominčiais žmonėmis, pabendrauti su jais. Taip mezgasi kontaktai, pažintys, garantuojantys kūrybos sklaidą“, – tvirtino A. Miežis.


Modernią vilniečių menininkų sukurtą šviesos-garso-dailės instaliaciją „Alchemija“ kretingiškiai netrukus išvys ir išgirs Kretingos rajono kultūros centro languose.

Sausio 27-ąją Kretingos rajono kultūros centro trečio aukšto languose nušvis kone visą mėnesį, iki vasario 20 d., bet kuriuo paros metu matoma ir girdima šviesos muzikinė instaliacija, kurią jos autoriai pavadino „Alchemija“. Šis vilniečių teatro „Mokslo ir meno laboratorija“ (MMLAB) projektas užbaigs tradicinę Kretingos rajono kultūros centro E. Radžiaus teatro vykdomą meno akciją „Kita erdvė [3]. Vakarų krantas“.

„Šis paskutinis 2021-ųjų meno akcijos renginys turėjo įvykti gruodį, bet tuomet iškilo ir techninių, ir derinimo kliūčių, todėl instaliacijos pristatymas „perlipo“ į kitus metus. Labai norėjosi, kad šį teatralizuotą projektą išvystų ir kretingiškiai“, – kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius ir meno akcijos „Kita erdvė [3]. Vakarų krantas“ organizatorius Nerijus Gedminas. Instaliacijos atidarymo metu sausio 27-ąją 18.30 val. bus surengtas jos kūrėjų – Paulinos Simutytės ir Andriaus Šiurio dueto „Lazy diamond's underground“ koncertas. Instaliacijos šviesų dailininkas – Vaclovas Grinius.

Pasak N. Gedmino, šios garsų ir šviesos instaliacijos kūrėjai yra tarsi žmonės-orkestrai, kaip juos vadino Renesanso epochoje: dailininkai ir muzikantai, atlikėjai ir aktoriai. P. Simutytė kuria ne tik muzikinius-draminius vaidmenis, bet ir scenografiją, atlieka vokalo partijas, improvizuoja perkusiniais instrumentais. Tapyboje pasitelkia ne tik dažus ir drobę, bet ir šviesą. Skirtingas jos kūrybos sritis apjungia savito garsovaizdžio paieškos. Visa ši įvairovė Paulinos kūryboje persipina, atnešdama menų sintezės rezultatų, tokių, kaip grafinės partitūros, albumų viršeliai, instaliacijos.

A. Šiurys – elektroninės, akademinės instrumentinės, taikomosios muzikos kompozitorius, įvairių grupių narys bei atlikėjas. Jo kūryboje muzikalumas susipina su siurrealizmu, absurdo išraiška, įvairiais vaizdiniais, simboliais, kaukėmis. Kūrinių muzikinei išraiškai itin svarbią reikšmę turi žodis, todėl dažnai partitūrų pradžioje pateikiami epigrafai, eilėraščiai, ištraukos. Partitūrų fragmentuose kartu su užrašytais vaizdiniais pateikiami dailininkės P. Simutytės piešiniai.


LJAA narė, advokato padėjėja Eglė Šiugždinytė

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija konsultuoja

Skaitytoja Karolina klausia: – Mano sutuoktinis dažnai būna išvykęs į užsienį, nes ten dirba, tad daugiausiai man tenka pareiga rūpintis savo anyta, kuri yra ligota. Kartais susimąstau: jei ji patektų į ligoninę, ar aš, marti, turėčiau teisę domėtis jos būkle ir gydymu? Man norėtųsi žinoti, kokios pagalbos ar priemonių, vitaminų nupirkti, galų gale, ji yra mūsų šeimos narys, todėl rūpėtų, kaip jai sekasi. Bet, kai tenka girdėti, kad gydytojai paciento kortelės nerodo net žmonai, darosi neramu, kad aš galiu negauti jokios informacijos. Ar tikrai?

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Eglė Šiugždinytė:

– Duomenys apie paciento sveikatą yra konfidencialūs. Konfidencialumas suprantamas kaip slaptumas, paslapčių laikymasis ir tai yra vienas pagrindinių etikos reikalavimų, kurie keliami sveikatos priežiūros specialistams.

Laikytis konfidencialumo sveikatos priežiūros įstaigose svarbu ne tik todėl, kad būtų gerbiamas paciento privatumas, bet ir dėl to, kad būtų užtikrintas paciento pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialisto paslaugomis. Nesant pasitikėjimo tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento, gali kilti daugybė neigiamų pasekmių, kadangi pacientai gali vengti atskleisti svarbią, reikšmingą ir intymaus pobūdžio informaciją apie save, o sveikatos priežiūros specialistas dėl informacijos stokos negalės tiksliai, greitai nustatyti ligą, skirti tinkamą gydymą ir panašiai, dėl ko gali kilti pavojus paciento sveikatai, o kalbant apie užkrečiamas ligas – ir kitų asmenų.

Lietuvos įstatymų leidėjas vienas pirmųjų Europoje reglamentavo paciento teises, jas įtvirtindamas viename teisės akte – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Šis įstatymas pacientui suteikia galimybę susipažinti su savo, kaip paciento, teisėmis, siekti jų tinkamo įgyvendinimo ir jas ginti įstatyme numatytomis priemonėmis ir būdais.


Už vairo sėdo du girti

  • Iš policijos suvestinių

Sekmadienį apie 2.40 val. Kretingoje, Tiekėjų g., automobilio „Audi A6“ vairuotojui, gimusiam1990 m., nustatytas 2,78 prom. neblaivumas.

Tą pačią dieną apie 19 val. Vytauto g. Palangoje moteris, gimusi 1974 m., nesuvaldė automobilio „Porsche“, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Paaiškėjo, kad vairuotoja girta – nustatytas 2,59 prom. neblaivumas. Ji sulaikyta ir uždaryta į areštinę.

„P. n.“ informacija


Automobilį išvydo be žibintų

  • Iš policijos suvestinių

Sermiesčio g. Palangoje nuo ilgapirščių nukentėjo automobilio „Audi Q7“ savininkas – sekmadienį apie 13 val. pamatė, kad nebėra priekinių žibintų. Padaryta 10 tūkst. eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

P. n.“ informacija


Sausio 13 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus ir žaidžianti „7bet-NKL“ (Nacionalinėje krepšinio lygoje) 71:94 (11:19; 23:22; 22:28; 15:25) turėjo pripažinti „Telšių“ (21 pergalė, 5 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Šiose rungtynėse kretingiškiai prieš varžovus rimčiau pasipriešino pirmuosius du kėlinius, bet po pertraukos telšiškiai sugebėjo susikrauti dviženklį pranašumą, o IV kėlinį komandas skyrė ir 26 taškai (40 min. 68:94).

Sausio 15 d. kretingiškiai reguliariojo sezono finiše patyrė didžiausią sezono nesėkmę ir 64:113 (16:29; 16:36; 12:24; 20:24) nusileido prieš reguliariojo sezono nugalėtoją Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“ (23 pergalės, 3 pralaimėjimai). Vos septyniese rungtyniavę „Kretingos“ krepšininkai jau nuo I kėlinio paleido varžovus į priekį ir patyrė didžiausią šio sezono nesėkmę, įpusėjus IV kėliniui komandas skyrė 52 taškai (34 min. 49:101). Nugalėtojams atstovaujantis kretingiškis Aurimas Urbonas per aikštėje praleistas 11 min. pelnė 3 taškus, perėmė 3 kamuolius ir atliko 6 rez. perdavimus. „Kretingos“ komanda po reguliariojo sezono, iškovojusi 8 pergales ir patyrusi 18 pralaimėjimų, užėmė XI vietą.


Svarbiausia šiuolaikiniam žmogui – patogumas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
STIHL prekybos ir aptarnavimo centro savininkas Antanas Litvinas įsitikinęs, kad šiandien dėl greito gyvenimo tempo žmogui reikia suteikti kuo daugiau patogumų.

Senieji kretingiškiai gerai atsimena, kad ties plentu Šiauliai–Palanga, kur dabar kuriasi, plečiasi ne tik individualių namų kvartalas, bet ir daugybė verslo objektų, kažkada ganėsi karvės ir vešėjo miestelėnų daržai. Dabar vaizdas ties keliu, kuriuo didelė dalis Lietuvos pasiekia Palangą, pasikeitęs iš esmės.

Pravažiuojantysis čia dabar gali užsukti net į du prekybos centrus, apsipirkti smulkiųjų verslininkų paviljonuose, apsistoti nakvynei, skaniai pavalgyti, jei ištiko bėda – susiremontuoti mašiną.

Prieš trejus metus šalia kelio Šiauliai–Palanga beveik 200 kv. m ploto STIHL centrą įkurdinęs Antanas Litvinas sakė nė neabejojęs ir vietos naujai savo parduotuvei ieškojo būtent paplentėje.

„Turėjau patirties, kad dirbti šalia judrios gatvės – didelis pranašumas: žmonės tave gerai mato, lengviau privažiuoti, ypač, jeigu yra, kur pasistatyti automobilį“, – A. Litvinas, prekybos ir serviso žoliapjovėmis, miško-sodo įrankiais, kita technika vystantis jau per 20 metų, ankstėliau taip pat dirbo toje pačioje gatvėje, netoli Kretingos miškų urėdijos, tad patyrimo, ko žmonėms reikia, turėjo, kas ir pravertė ieškant naujos vietos. O ši buvo būtina, mat padidėjo žmonių srautai, verslas plėtėsi, reikėjo vietos ir prekėms, ir serviso paslaugoms teikti.

Žemės sklypą šalia plento Šiauliai–Palanga verslininkas pirko per aukcioną iš valstybės. Žemės sklypus šalia jo ir kiti verslininkai pirko tokiu pačiu būdu. „Viskas mums gerai – neturėjome kažkokių išskirtinių problemų, tarkim, dėl infrastruktūros ar kitų, tik popierių tai tikrai buvo gausybė. Kas su tuo ir dabar susiduria, būna, patarimo klausia, kaip viską susitvarkyti“, – kalbėjo A. Litvinas, kurio pastebėjimu, tai, kad paplentėje kuriasi vis daugiau verslo objektų, dar ne pabaiga – vietos yra, tereikia geros idėjos.


Nasrėnų senjorų globos namai ir jų erdvės

Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ iniciatyva, ramioje vietoje, šalia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, jo garbei pasodinto ąžuolyno, renovuotas buvęs senelių globos namų pastatas, kuriame įsikūrė Nasrėnų bendruomeniniai senjorų namai.

Juose trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa bus teikiama 17 asmenų. Vasarį planuojama priimti pirmuosius gyventojus, pirmumo teisė – Kretingos rajono savivaldybės gyventojams.

„Rūpinimasis pagyvenusiais žmonėmis – nelengvas kelias, reikalaujantis atsidavimo, atjautos ir kantrybės. Naujai suburto kolektyvo tikslas, dirbant vieningai ir atsakingai, sukurti namų šilumą ir jaukumą. Nasrėnų bendruomeniniuose senjorų namuose vykdysime stacionarinę trumpalaikę ir ilgalaikę pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų globą, apgyvendinsime senyvo amžiaus žmones, senyvo amžiaus ar suaugusius asmenis su sunkia negalia, išskyrus psichinę negalią, kuriems būtina nuolatinė priežiūra“, – teigė projekto iniciatorė Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ pirmininkė Jūratė Mačernienė.

Bendruomeniniai senjorų namai įsikūrę itin strategiškai patogioje vietoje tarp Salantų (10 km) ir Kretingos (23 km) miestų, šalia valstybinės reikšmės kelio Nr. 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai. Įstaigą galima pasiekti ir viešuoju transportu. Autobusai iš Salantų ir Kretingos kursuoja kasdien, o stotelė yra vos 200 m nuo senjorų namų.

Gyventojų patogumui siūlomi du vienviečiai, šeši dviviečiai ir vienas trivietis kambarys su atskiromis asmens higienai skirtomis patalpomis, daugiafunkcinėmis lovomis, baldais. Dviejų aukštų pastate patogiam judėjimui užtikrinti įrengtas naujas neįgaliųjų keltuvas, pirmame ir antrame aukštuose įrengtos poilsio zonos. Kiekvienam globos gyventojui yra svarbi ir jį supanti aplinka, todėl lauke planuojama pastatyti uždarą įstiklintą lauko pavėsinę, kurioje būtų galima bendrauti, mėgautis maloniu vaizdu, stebėti aplinką.

Nasrėnų bendruomeninių senjorų namų gyventojams medicininę priežiūrą užtikrins Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centras.

Registracija tel. 8 616 53867, Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas