|
|
|
Išnaršomas mūsų laikas
Kasdienis socialinių tinklapių tikrinimas – dažnam pažįstama rutina. O štai internete plačiai viešinama žmonių, o ypač paauglių asmeninė informacija jau seniai yra opi ir daug diskusijų sukelianti visuomenės problema. Tad ar sėdėdami socialinėse svetainėse gauname naudos, ar savo brangų laiką paleidžiame internetiniais vėjais?
Laikas praleistas naudingai? „Kuprinė“ atliko anoniminę apklausą, kurioje dalyvavo ir savo nuomonę apie socialinius tinklapius išsakė 102 respondentai. Nemaža dalis apklaustųjų pripažino, jog kartais jie gailisi tiek daug savo asmenino laiko paaukojantys internetui. Kad tokie socialiniai tinklapiai, kaip „Facebook“, yra laiko švaistymas, mano ir būsima Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Kornelija Striaukaitė. „Tokios interneto svetainės suryja labai daug brangaus laiko, tad jau seniai daviau sau pažadą, kad tokiuose tinklapiuose nesilankysiu. Neprieštarauju tiems, kurie naudojasi socialiniais tinklais – tikiu, kad jie gali būti naudingi darbui, verslui ar bendravimui su draugais, tačiau juos naudojant reikia jausti saiką. Pati naudojuosi tik „Skype“ programa, mėgstu apsilankyti žinių tinklapiuose. Tai yra labai geras būdas praleisti atliekamą laiką, pavyzdžiui, važiuojant autobusu,“ - teigė septyniolikmetė K. Striaukaitė. Internete – po pusdienį Daugelis „Kuprinės“ apklausos respondentų teigė pasvarstantys apie tai, kad socialiniams tinklapiams paaukoja per daug savo laiko, o apie pusė apklaustųjų pripažino, jog sėdėdami tokiuose tinklapiuose net nepastebi, kaip skrieja laikas. Dauguma žmonių atsakė, kad socialinius tinklapius naudoja bendravimui su draugais, naujienų skaitymui, kiek mažiau – naujų pažįstamų ir net antros pusės paieškai, savo minčių viešinimui. Nemaža dalis apklaustųjų pripažino, kad tiek laiko internete praleidžiantys vien dėl to, kad tiesiog neranda kitokios veiklos. Būsimas Kretingos pranciškonų gimnazijos dešimtokas Aurimas Bakanas teigė, kad nors socialiniams tinklapiams skiria daug laiko – bene po pusdienį kasdien, tačiau dėl to jis nesigaili. „Bendrauju su draugais, laiku sužinau apie BMX dviračių konkursus, varžybas, o tai man yra aktualu. Mano nuomone, internetinis bendravimas šiomis dienomis prilygsta ir gyvajam. Nesvarbu, ar bendrauji internetu, ar akis į akį – svarbiausia, kad bendrauji“,- įsitikinęs A.Bakanas, prisipažįstantis, kad jaustųsi keistai, jei vos tik įjungęs kompiuterį, visų pirma nepatikrintų savo profilio socialiniame tinklapyje. Visi apie visus žino viską Baublių kaimo bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė naudojasi elektroniniu paštu, kuris reikalingas tvarkant darbo reikalus, bei kuria ir redaguoja Baublių kaimo bendruomenės tinklapį. Nors moteris socialiniais tinklapiais nesinaudoja, tačiau mano, jog jie yra naudingi ir patogūs bendrauti su draugais, giminaičiais. „Labai smagu, kai gali susisiekti su seniai matytais pažįstamais. Bet visiškai nepritariu žmonių, o ypač paauglių internete viešinamai asmeninei informacijai. Tokie dalykai kaip nuotraukos, vardai yra per daug viešinami ir gali patekti į blogas rankas – tada jau nežinia, kas gali atsitikti,“ – mano 50-metė G. Rimkuvienė. Dauguma „Kuprinės“ apklausos respondentų taip pat sutiko, kad asmeninę informaciją viešinti internete yra negerai. Tačiau būta ir nuomonių, jog, išskyrus banko ir asmens kodus, kita internete viešinama asmeninė informacija žalos nedaro. Anot policijos pareigūnų, toks žmonių įsitikinimas yra visiškai klaidingas. Pareigūnai paaiškino, kad sukčiai kiekvieną dieną darosi vis gudresni ir internete paviešintą žmonių informaciją jie sugeba panaudoti įsilauždami į vartotojų asmenines anketas socialiniuose tinklapiuose. Apsimetę kitu žmogumi, sukčiai gali apgauti jo draugus ir pažįstamus, prašyti jų paskolinti pinigų ar pan. Pareigūnų patarimu, savo asmeninę informaciją internete reikia stengtis viešinti tik minimaliai arba iš viso to nedaryti, o kuriant socialinių tinklapių anketas apsaugoti jas kuo sudėtingesniais slaptažodžiais. Tai, kad internete viešinti informaciją yra pavojinga, akcentuoja ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Dalia Mockuvienė, kurios komanda tapo konkurso „Saugesnio interneto diena 2012 mano mokykloje“ nugalėtoja. „Dažnai informaciją apie save internete viešinantys mokiniai nesupranta, kad tokie dalykai gali labai skaudžiai atsiliepti. Stengiamės juos nuo to atpratinti įvairiomis paskaitomis, tokia tema rengiamais renginiais“,- teigė D.Mockuvienė. Bendravimas: geriau internetu ar realiai? „Kuprinės“ apklausoje dalyvavę respondentai bene vienbalsiai teigė, kad socialiniai tinklapiai yra labai patogus bendravimo ir susisiekimo būdas, ypač kai žmonės, su kuriais bendrauji, yra labai toli. Taip pat apklaustieji mano, kad internetu patogu plėsti pažįstamų ratą, ieškoti antrosios pusės. Keli apklaustieji net papasakojo istorijas, kaip internetinė pažintis baigėsi vestuvėmis. Tačiau būsima Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos dešimtokė Kamilė Dirmeitytė mano, kad internetinis bendravimas niekada neatstos gyvo. „Naudojuosi daugeliu socialinių tinklapių – „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „Keek“. Pirmąją savo socialinio tinklapio vartotojo anketą susikūriau būdama vos 7 metų ir tai padariau tik dėl galimybės žaisti žaidimus. Tačiau dabar šiuos tinklus naudoju gerokai plačiau – bendravimui su draugais, naujų pažįstamų paieškai. Labai domiuosi krepšiniu, o socialiniai tinklapiai – puiki vieta sužinoti vėliausias sporto bei kitas naujienas, peržiūrėti nuotraukas. Socialiniuose tinklapiuose prasėdžiu po 1-2 valandas kasdien, o kartais – ir daugiau. Manau, kad esant blogam orui, tokios svetainės yra puikus būdas susisiekti su draugais, tačiau, jei tik yra galimybė, geriau yra su žmonėmis susitikti ir bendrauti realiai“,- kalbėjo penkiolikmetė K.Dirmeitytė. Internetui amžius – ne riba Tie, kurie teigia, jog vyresni žmonės nesugeba prisitaikyti prie naujovių – baisiai klysta! Nors daugiausia „Kuprinės“ apklausos respondentų teigia internetą ir socialinius tinklapius pradėję naudoti nuo labai ankstyvo amžiaus, o daugiausia – paauglystėje, atsirado ir nemažai tokių, kurie prisipažino, jog šia komunikacijos priemone pradėjo naudotis būdami vyresni – 40-55 metų. Tai tik įrodo, kad norėdami neatsilikti ir prisitaikyti prie naujausių technologijų bei jų suteikiamų patogumų, žmonės neturi paisyti savo amžiaus ir išankstinių nuostatų.
Eglė DIRMEITYTĖ
"P. n." informacija
|
|
