Pajūrio naujienos
Help
2017 Birželis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 15 %
Naktį19°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar pasiteisino rajono valdžios sprendimas per šventes riboti alkoholio pardavimą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Indrė MAKSVYTIENĖ:

– Aš manau, kad nesveiko maisto, pilno įvairiausių konservantų, taip pat chemija purkštų daržovių dar ne tiek prisiperkame prekybos centruose. Tą pačią pirktą bulvę suvalgome nežinodami, kokia ji. O šašlykus kepame ne taip dažnai. Kokį kartą kitą paragavus, manau, nieko blogo neatsitiks.

Bronislava AVIŽIENĖ:

– Aš pati nevalgau nei ant grotelių keptų dešrelių, nei mėsos, nes pats mano organizmas šių patiekalų, juolab suskrudusių, netoleruoja. O dukra, žentas, anūkai kartais išsikepa, bet, kaip pastebėjau, ne taip dažnai.

Laimonas ČIUNKA:

– Kokia vasara be šašlykų? Kaip tik artėja mano gimtadienis, švęsiu gamtoje, būtinai išsikepsime ir dešrelių, ir šašlykų. O į tai, kiek jie sveika, kiek nesveika, nekreipiu dėmesio, svarbu, kad skanu. Gal susimąstyčiau, jei kasdien tokius produktus valgyčiau.

Kretingos rajono sveikatos biuro specialistės Gidonės Metrikienės komentaras:

„Dešrelių arba kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250 (nitritinė druska) ant atviros liepsnos apskritai kepti negalima, kadangi nitritų likučiai reaguoja su aminais bei amino rūgštimis ir sudaro kenksmingus kancerogeninius junginius nitrozaminus. Tačiau prekybos centruose galima rasti ir mėsos gaminių, pagamintų be nitritų. Tokie gaminiai krenta į akis, nes jie neturi įprastos rausvos spalvos. Prieš kepant ant grotelių, mėsą ar jos produktus patariama suvynioti į foliją, taip bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos. Be to, rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad, kiek įmanoma, sumažėtų apdegimo ir apanglėjimo galimybės. Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų nupjaustykite apdegusias ar suanglėjusias vietas“.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Naujagimiams – marškinėliai, praeiviams – obuoliai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-06-02
Gimdyvę Emiliją Jurevičiūtę ir jos naujagimį (iš dešinės) vakar pasveikino: Asta Machmajeva, Viktorija Petrutytė, Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė, Karolina Skominienė ir Vanda Verbutienė.

Minint Pasaulinę dieną be tabako, vakar ir užvakar Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Kretingos mieste vykdė dvi simbolines akcijas: pasveikino Kretingos ligoninėje gimusius mažylius ir įteikė jiems marškinėlius „Gimiau nerūkantis“, o Pranciškonų gimnazijos bei Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokiniai gatvėje praeiviams dalijo obuolius su atvirlaiškiais.

Tėvams priminė atsakomybę

Vakar Kretingos ligoninės Gimdymo skyriuje apsilankiusios viešnios – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Viktorija Petrutytė ir sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė bei Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė ir mero patarėja Asta Machmajeva – simboliniais marškinėliais apdovanojo 3 Nerūkymo dieną – gegužės 31-ąją – gimusius mažylius bei jų mamas: Emiliją Jurevičiūtę iš Baublių, Ingridą Meškienę ir Agnę Zbarauskienę iš Skuodo. Viso trys mamos džiaugėsi pagimdžiusios vyriškos lyties naujagimius.

O dar 3 anksčiau gimusių moteriškos lyties mažylių mamos – Jurgita Riepšienė, Sandra Baltrušaitytė ir Karolina Mikaliūnė iš Kretingos – buvo pasveikintos su birželio 1-ąją švenčiama Tarptautine vaikų gynimo diena.

V. Verbutienė palinkėjo, kad tėvai sudarytų sąlygas mažyliams augti sveikiems, džiaugtis gyvenimu be tabako ir kitų priklausomybių.


Neleisti vėžiui užvaldyti gyvenimo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-06-02
Į susitikimą su asociacijos Onkologija.lt atstovais susirinko ligoniai bei jų artimieji iš aplinkinių vietovių bei tie, kurie atgauti dvasios ramybę atvyko čia iš visos Lietuvos.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre ligoniams bei jų artimiesiems asociacijos Onkologija.lt veiklą bei naujai išleistą knygą-vadovą ligoniui pristatė šios asociacijos prezidentė Zita Zamžickienė ir viceprezidentė Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė. O Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas kalbėjo apie abipusio – paciento ir gydytojo – pasitikėjimo svarbą.

Stalo knyga sergančioms krūties vėžiu

„Internetiniame portale Onkologija.lt pateikiama daug žinių apie ligas, jų gydymo naujoves, patys ligoniai dalijasi patyrimu, kai liga juos užklumpa netikėtai. Tačiau vyresnio amžiaus ligoniai jaučia informacijos stygių, todėl išvien su medikų komanda iš vokiečių kalbos išvertėme knygą „Kiekviena diena brangi“. Ji skirta moterims, kurioms diagnozuotas metastazavęs krūties vėžys. Jos čia ras atsakymus į pirmiausiai kylančius klausimus apie diagnozę, gydymą, emocijas, santykius, darbą, pateikiama informacija dėl priežiūros, paveldėjimo“, – kalbėjo I. Kašauskaitė-Petrauskienė.

Teisininkė asociacijos Onkologija. Lt prezidentė Z. Zamžickienė, pasidalindama savo asmenine istorija, neslėpė, jog pati prieš 5-erius metus susirgo IV stadijos krūties vėžiu, jos liga ir vėl atsinaujino. Tačiau moteris įsitikinusi, jog pozityvus nusiteikimas labai padeda gyventi su liga, surandant jai vietą ligonio gyvenime.

„Kartais onkologiniai ligoniai sveikiesiems atrodo labai keisti, nes mes raginame džiaugtis gyvenimu: džiaugtis mažmožiais, kad šiandien neskauda ar gydytojas pasakė, jog yra vilčių. Nes mes, susidūrę su negandomis, suprantame, kokia yra brangi kiekviena diena. Ir ne bet kada, o – šiandien, nes ryt bus kita diena. Svarbu nemirti iš anksto“, – kalbėjo Z. Zamžickienė.


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.


Vilma PREIKŠAITIENĖ:

– Vaikystėje apie saulės poveikį negalvojome, po pievas lakstydavom, kada tik norėdavom ir kiek norėdavom. Žinodama, kad ankstyvi saulės spinduliai gali pakenkti odai, be abejo, stengiuosi atokaitoje būti saikingai. Prie namų Vydmantuose turiu daržą, kuriame kartais aplinkybės priverčia padirbėti ir karščiausiomis valandomis. Kai reikia, naudoju odą nuo saulės saugantį kremą.

Marius ŠILEIKA:

– Per daug nesisaugau, su šeima važiuoju į gamtą, mėgaujuosi šiluma, bet, žinoma, protingai. Nors degu raudonai, po poros dienų oda parusvėja. Vaikystėje yra paskaudėjusi, pamenu, tokiais atvejais tepdavom rūgpieniu. Aš pats universitete studijavau aplinkosaugą. Todėl įvairius straipsnius spaudoje apie ozono skyles ir saulės grėsmes bei apsaugos priemones, jei jie parašyti ne mokslininkų, laikau pliurpalais.

Vitalija URBONIENĖ: – Kaip dauguma žmonių, džiaugiuosi, kad pagaliau atėjo tikras pavasaris, kad pastarosios dienos lepina šiluma. Be abejo, šiuo metu saulė – aktyvi, todėl reikia truputį pasisaugoti. Tačiau aš labiau atsižvelgiu ne į kokias nors svetimas rekomendacijas, o į savo būseną, man svarbiausia, kaip saulėje jaučiuosi aš pati.

---

Rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistės Karolinos Skominienės komentaras:

– Saulės spinduliai veikia odą, kurioje sintezuojamas vitaminas D, ypač reikalingas kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. Saulė taip pat skatina kraujo apykaitą, grūdina organizmą. Tačiau nesaikingas deginimasis gali prišaukti melanomą, arba, kitaip tariant, odos vėžį. Rizikos grupėje yra šviesios, greitai nudegančios odos žmonės, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau negu 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuosiuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, sirgusių odos vėžiu, senyvi žmonės. Kad mėgavimasis saule nesukeltų nepageidaujamų padarinių, rekomenduojama ilgai nebūti saulėje, kai jos spinduliai pavojingiausi – nuo 10 iki 15 val. Tokiu metu verčiau likti pavėsyje, būtina dėvėti galvos apdangalą bei naudoti apsauginį kremą, juo tepti jautriausias kūno zonas – veidą, kaklą bei krūtinę. Nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugos priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja 70 proc.

Renkantis apsauginį kremą, svarbu atkreipti dėmesį, kad pakuotė būtų pažymėta UVA+UVB ženklu. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek laiko galima būti saulėje, apsisaugant nuo UVB spindulių. Jeigu oda šviesi, pirmuosius spindulius reikėtų pasitikti išsitepus kremu, suteikiančiu didesnę apsaugą (SPF 30), o šiek tiek įpratus prie saulės, apsaugos faktorių galima mažinti. Veido sričiai rekomenduojama naudoti kremą, kurio SPF ne mažesnis, kaip 50. Taip pat labai svarbu palaikyti normalią skysčių pusiausvyrą – rekomenduojama išgerti daugiau negu 2 litrus skysčių, geriausia – vandens, natūralaus negazuoto mineralinio vandens, vaistažolių arbatų, valgyti daugiau sultingesnių vaisių ir daržovių.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Bėgimas vėl kviečia burtis Vilties mieste

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-05-05

Gegužės 21 dieną Klaipėdoje startuos tradicinis jubiliejinis – šiemet dešimtasis – Vilties bėgimas, skirtas palaikyti ir vienytis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis bei jų artimaisiais. Per dešimtmetį iš Vilties bėgimo išaugo net 20 skirtingų sveikatingumo renginių bei iniciatyvų, vykstančių Vilties miestu tapusioje Klaipėdoje.

Vilties bėgimo koordinatorius Valdas Daujotas patikino, jog šiųmetiniame bėgime bus naujovių: anksčiau bėgikai bėgdavo 10 km trasą nuo prekybos centro „Big“ ir tiesia trasa Baltijos prospektu finišuodavo vasaros estradoje.

„Šiemet 10 km trasa bus žiedinė – bėgikai startuos ir finišuos Atgimimo aikštėje, nes Klaipėdos miesto savivaldybė nebeleido ilgesniam laikui uždaryti prospekto. Veikiant tarptautinei perkėlai, išsisklaidžiusi bėgikų kolona labai trukdo eismui šiame uostamiesčio ruože. Antra vertus, visame pasaulyje bėgimų trasos išsiraizgo miestų gatvėmis, kad akcijų dalyvius palaikytų kuo gausiau žmonių“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino V. Daujotas.

Šiemet pirmąkart Palangoje, nuo katalikų bažnyčios Vytauto gatvėje, startuos ir 42 km 195 m tradicinis bėgimo maratonas. „Maratonininkai pasieks Klaipėdos Atgimimo aikštę ir nuo čia dar prasuks 2 ratus – 10 ir 7 km ilgio trasas – per Klaipėdos miestą“, – pabrėžė renginio koordinatorius.


Daktaro siekis – tobulėti moderniojoje chirurgijoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-05-05
Daugelį operacijų, kurias atliko pirmasis Lietuvoje, chirurgas-onkologas Pranas Šniuolis ketina atlikti ir Kretingos ligoninėje.

Šią savaitę Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriuje įvyko permainos: jam vadovauti ėmėsi buvęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus vyresnysis gydytojas chirurgas-onkologas 57-erių Pranas Šniuolis.

Chirurgijos novatorius

Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pirmoji ir ligi šiol vienintelė gydytojo P. Šniuolio darbovietė, o didžiaisiais savo mokytojais jis vadina gydytojus Albiną Montvydą, Bronių Stanislovaitį, Evaldą Pagojų ir Feliksą Grigalauską, kurių pavardės šiandieną plačiai žinomos šalyje.

Būtent Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, medikas sakė, jis ėmėsi pritaikyti bendrosios bei endoskopinės chirurgijos stažuotėse, per doktorantūros studijas Tel Avive, Izraelyje, o taip pat – tobulinimosi Austrijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias.

Šiandieną P. Šniuolis yra laikomas tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės chirurgijos, lazerinės hemoroidostopijos bei skrandžio suraitymo operacijų novatoriumi šalyje, – jo įdiegta praktika ilgainiui pasiekė ir svarbiausias Kauno bei Vilniaus ligonines.

Gydytojas taip pat yra Europos bei Lietuvos koloproktologų (tiesiosos žarnos bei išangės gydymo) onkologų chirurgų ir echoskopuotojų draugijų narys ir skaitė pranešimus įvairių šalių medikams.

P. Šniuolis taip pat tobulino žinias tarptautiniuose nutukimo gydymo kursuose Strasbūre. „Skrandžio žiedas ar nupjauta dalis skrandžio – gana pavojingos operacijos. Dabar taikomas paprastesnis būdas, kai skrandis išdalinamas į stiebelius. Šios mano operacijos, iš pradžių kėlusios daug klausimų šalies medikams, dabar sėkmingai atliekamos Kauno bei Vilniaus klinikose. Šį darbą tęsiu ir Kretingoje“, – tvirtino pašnekovas.


Rimantas GRICIUS:

– Kaip neieškosi? Savaime norisi daugiau būti lauke, kvėpuoti pavasariniu oru, pavaikščioti saulėje, kad ji organizmui suteiktų D vitamino – skaičiau, kad jo Lietuvos žmonėms trūksta. Gyvenu Salantuose, labai džiaugiuosi, kad parke yra treniruoklių, tad dar ir pasportuoju. Žolių pats nerenku, aš jų neskiriu. Žmona salotas visokias daro, tai kokias duoda, tokias valgau.

Alfonsas POCIUS:

– Oi, pavasaris – išlauktas metas, kai ilgesnės, šiltesnės dienos, tad daug būnu gamtoje, medžioju, žvejoju, važinėju dviračiu, ilgus atstumus vaikštau pėsčias – žodžiu, daugiau draugauju su spaortu. Manau, tai taip pat prideda sveikatos. Močiutė pavasarį prisirinkdavo įvairių sveikatai naudingų žolelių – tradicinių kiaulpienių, šalpusnių, dilgėlių būdavo prikabinta pilna palėpė. Aš pats nežoliauju.

Genovaitė RUGINIENĖ:

– Kasmet pavasarį organizmą stiprinu žaliaisiais kokteiliais. Ir šiemet, kai jau atsiras, savo kieme prisiskinsiu serbentų, aviečių lapų, žliūgių, pasiskaninsiu kokiu bananu ar obuoliu, viską suplaksiu blenderiu ir gurkšnosiu. Toks kokteilis nėra ypatingai skanus, bet žinau, kad gerti sveika. Be to, sveikatos semiuosi ir gamtoje – kasdien daug vaikštau, kvėpuoju grynu oru.

„Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės komentaras:

– Šiandien kaip tik minima Pasaulinė sveikatos diena. O sveikatos ieškoti aš visada patariu ne vaistinėje, bet gamtoje. Į netoli Palangos esantį „Atostogų parką“ susirinkusiems visiems norintiems padalinsime šiaurietiškas lazdas ir nuo 16 iki 18 valandos pakviesime kartu pavaikščioti po mišką. Žmogus, kaip ir gamta, pavasarį turi atbusti. Todėl labai teisingai daro tie, kurie daug juda, klajoja po parkus ir miškus, kvėpuoja grynu oru. Bevaikštant galima rasti ir parsinešti stebuklingų gydomųjų žolelių – garšvų, žliūgių, kiaulpienių, builių, dilgėlių, aviečių, juodųjų serbentų pumpurų. Visa tai – nieko nekainuojančios gamtos dovanos, tik reikia norėti jas pasiimti.

Grįžę pakalbėsime apie surinktų žolelių naudą, išsivirsime ir paragausime arbatos, palinkėsime sveikatos vieni kitiems ir tą gerąją emociją pasiųsime pasauliui. Aš pamokysiu, kaip patiems pasigaminti tepaliukų odai bei lūpoms prižiūrėti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Jų gyvenimo uostas – globos namai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07

Padvarių socialinės globos namuose pastaruoju metu gyvena 230 asmenys: daugumos amžius – nuo 50 iki 59-erių metų, 7 gyventojų amžius nesiekia 30 metų, o 28 gyventojai yra perkopę 85-erius savo gyvenimo metus. Vyriausia globos namų gyventoja yra 97-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi Marijona Stroputė.


„Kai pamatau jaunimą, naršantį mobiliuosiuose telefonuose – džiaugiuosi, nes žinau, kad aš darbo turėsiu iki mirties“, – liūdnai pajuokavo kretingiškis gydytojas neurologas Aidas Gaubas, perspėjantis, kad išmaniuosiuose mobiliuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose paskendę vaikai ateityje neišvengs sveikatos problemų. Ir grėsmė ne tik ši: papildydama A. Gaubo žodžius, jo žmona psichologė Rūta Gaubienė atkreipė dėmesį, kad žaidimai virtualioje erdvėje neretai tampa priedanga, slepianti tai, jog yra sutrikęs ryšys tarp tėvų ir vaikų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas