Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 100 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Morta MAŽEIKIENĖ:

– Cukrus galbūt ir yra blogybė. Užtat vietoj jo aš vartoju medų. O druska – nepasakyčiau, kad blogai. Kaip be druskos ilgiau išsilaikytų nesugedę produktai? Jos ir dėl skonio įsidedame į valgį. Tiesa, kad nesukeltų kraujo spaudimo, aš pati jos beriu labai nedaug.

Edmundas MIŠČIKAS:

– Druska, arba cheminis junginys natrio chloridas, nėra blogis, jei saikingai vartojame, – tik į naudą, nes atkuria rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. O štai cukraus reikėtų vengti, nes apkrauna kepenis, skatina aterosklerozės vystymąsi. Apskritai – kas per daug, tas nesveika.

Rimantas VARKOJUS:

– Nesaldinu nei kavos, nei arbatos, nes iš tikrųjų manau, kad jis nėra gėris. Be to, cukraus ir taip būna pridėta produktuose, kuriuos perkame parduotuvėje. Prėsko maisto nevalgau, todėl druskos į namuose verdamą sriubą ar į kitą gaminamą patiekalą įsiberiu, žinoma, saikingai.

Sveikos gyvensenos mokytojos Ilonos UGINTĖS komentaras:

– Rafinuotas cukrus – vienareikšmiškai yra blogybė, jį reikėtų visai pamiršti, nes tai – perdirbtas saldiklis, neturintis jokių maistingųjų medžiagų, išskyrus daug kalorijų. Cukrų pakeisti galima nedideliu kiekiu medaus, vaisių, datulių ar agavų sirupu. Agavų sirupas, palyginus su kitais saldikliais, turi žemą glikeminį indeksą (GI). O druska... Iš jos mes gauname mineralų, mikroelementų. Be abejo, druskos mes taip pat suvartojame kartu su duona, kitais parduotuvėje perkamais produktais, tačiau, gamindami namuose, vis tiek be trupučio jos neapsieiname. Aš renkuosi sveikesnę nerafinuotą Himalajų, jūros, kitą juoduotą druską.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Eteriniai aliejai: mažame lašelyje – didelė jėga

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-10-06

„Dar daug žmonių galvoja, kad eteriniai aliejai yra naudojami tik dėl jų kvapo ir nelabai supranta, kam jie yra reikalingi. Bet sužinoję, kokia juose slypi gydomoji jėga, – visą namų vaistinėlę pripildo tais mažais buteliukais“, – pastebi SPA centro „Levanda“ savininkė Jolanta Rumeikienė, pasidalinusi savo žiniomis, kaip reiktų naudoti eterinius aliejus, norint sustiprinti savo sveikatą.


Rūpintis sveikata – ne tik laiku išgerti vaistus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-10-06

Paminint Pasaulinę širdies dieną, Kretingos visuomenės sveikatos biuras surengė akciją ir rajono gyventojus pakvietė pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą, išsimatuoti kūno sudėtį, konsultavo fizinio aktyvumo klausimais.


Tyrimai parodo ligos kelią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-10-06
Laboratorijos darbuotoja Aušra Tarakanovienė sakė, kad, analizatoriui parodžius atitinkamą patologiją, laborantės tyrimą papildomai tikrina mikroskopu.

Kretingos ligoninėje veikiančioje Klinikinės diagnostikos laboratorijoje yra atliekami visi svarbiausi – hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, bendrosios citologijos (audinių ir organizmo skysčių) – tyrimai, padedantys diagnozuoti ir gydyti įvairias ligas. „Šiandieną ligoninė be savo laboratorijos negalėtų nė egzistuoti“, – tvirtino Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

Daugėja ligų ir tyrimų

I. Volskienės žodžiais, ligoninėje atliekamų tyrimų kasmet vis daugėja: pernai buvo atlikta 93,4 tūkst. įvairių tyrimų, iš jų vien biocheminių – 59,5 tūkst., 2015 m. atlikta 91,3 tūkst., o 2013 m. – 74 tūkst. tyrimų.

„Daugiau tyrimų atliekama todėl, kad mūsų ligoninėje daugėja gydytojų specialistų, gydančių sudėtingas ligas, o tyrimai leidžia jas anksčiau diagnozuoti ir gydyti. Pagal kraują galima diagnozuoti sudėtingas širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, skydliaukės sutrikimus ir panašiai“, – sakė ligoninės vadovė.

Jos žodžiais, Klinikinės diagnostikos laboratorija šiandieną yra labai plataus profilio, akredituota ir licencijuota teikti II lygio paslaugas. „Atliekame tyrimus, kurie reikalingi ne tik stacionare besigydantiems, bet ir ambulatoriniams ligoniams bei privačių medicinos centrų pacientams. Laboratorija dirba visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – pabrėžė I. Volskienė.

Kretingos ligoninės laboratorijoje nustatomi kone visi susirgimai ir sudėtingos ligos, tarp jų – prostatos bei kiaušidžių vėžys.

Tačiau dauguma tyrimų vėžio žymenims bei Laimo ligai nustatyti išgabenami į Klaipėdos universitetinę ligoninę: „Šiuos tyrimus galėtume atlikti ir pas save. Tačiau reagentai yra labai brangūs, ir tam, kad mėginiai būtų įdėti apdoroti į aparatą, reikėtų tirti daugiau ligonių, o pas mus tėra pavieniai atvejai“, – akcentavo I. Volskienė.


Inna Viršilienė

Kretingos rajono savivaldybėje vakar įvyko konkursas VŠĮ „Psichikos sveikatos centro“ direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo pastaruosius 5-erius metus šiai sveikatos įstaigai vadovavusi Inna Viršilienė.

I. Viršilienė tebuvo vienintelė kandidatė, per nustatytą terminą pateikusi paraišką dalyvauti šiame konkurse. Darbo sutartis su ja bus sudaryta naujai 5-erių metų kadencijai, kai Savivaldybė gaus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą apie galimybę jai eiti šias pareigas.

„P. n.“ informacija


Ar ne per mažai judate?

  • Sveikata
  • 2017-09-01

Antanas VASILIAUSKAS:

– Judu, kai tik turiu laiko. Nuvažiuoju iki Klaipėdos ar Palangos automobiliu, o tada nuo Smiltynės iki Juodkrantės, kartais – nuo Palangos iki Būtingės ir Šventosios minu dviračiu. Vienas malonumas! Tai aš vadinu ir poilsiu, ir pramoga, ypač, kai kompaniją palaiko giminės ir draugai, atvažiavę iš Mažeikių, Vilniaus, Panevėžio. Be to, dviratis padeda numesti svorio.

Andrius DAUGINTIS:

– Manau, kad aš pakankamai fiziškai aktyvus – žaidžiu tinklinį, krepšinį. Man judėjimas – gyvenimo būdas, negaliu nieko neveikdamas namuose nusėdėti. Kūno kultūros specialistai sako, kad per dieną žmogui reikia nueiti apie 10 tūkstančių žingsnių, bet aš jų neskaičiuoju, kiek nueinu, tiek ir gerai. Gyvendamas Norvegijoje, mėgau vaikščioti su šiaurietiškom lazdom, kurios, kiek žinau, išpopuliarėjo jau ir Lietuvoje.

Nijolė MIKALOČIENĖ:

– Dirbdama „Kretingos komunalininke“, pakankamai aktyviai kasdien gyvenu, nuolat tenka lankstytis – tą pavalyti, tą pakelti, padėti, tvarkyti, taigi per dieną nėra kada tuščiai stoviniuoti. O po darbo valandų didesnio fizinio krūvio jau nebesinori. Nors, jeigu dovanų gaučiau šiaurietiškas lazdas, galbūt ir aš su jomis savaitgaliais kur nors pasivaikščiočiau, kur dingsi jau tada?

Kretingos ligoninės kineziterapeutės Aleksandros JONELIENĖS komentaras:

– Be abejo, judėti būtina, bet tam reikia sąlygų, pačių noro ir supratimo tai daryti saikingai, atsižvelgus į amžių ir fizines galimybes. Jeigu persistengsime, tik pakenksime sau – gali nukentėti ir sąnariai, ir širdis, atsirasti kitokių sveikatos sutrikimų. Savitų judėjimo būdų ieško neįgalieji, negalintys vaikščioti. Bet yra ir sveikų žmonių, kuriems reikia spyrio, nes laisvą laiką mieliau jie leis prie kompiuterio ar, gulėdami ant sofos, prie televizoriaus ekrano. Tačiau nepasakyčiau, kad Kretingoje pakanka sąlygų gyventojams fiziškai aktyviai leisti laiką ne sporto salėje. Gal su laiku situacija pagerės? Vieni nori važiuoti dviračiais, kiti – riedučiais ar riedlentėmis, treti – paspirtukais. Mieste nėra takų, skirtų vaikams, tik tie patys trinkelėmis kloti arba žvyruoti šaligatviai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kuprinė – lyg kupra pirmokui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-09-01

Rugsėjis – ypatingas išbandymas pirmokui bei jo tėvams: be psichologinio persiorientavimo prie naujų gyvenimo sąlygų bei ritmo, iškyla ir, atrodytų, tokių paprastų, tačiau sveikatai reikšmingų dalykų, tarkim – teisingai parinkti ir išmokti taisyklingai nešioti kuprinę.


Dirbdami jaučiasi svarbūs ir reikalingi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-09-01

Sutvarkyti Padvarių socialinės globos namai šiandieną labiau primena sanatoriją ar poilsio namus, negu globos įstaigą. Prižiūrėti ir puoselėti aplinką darbuotojams kasdien padeda ir būrys globotinių, kurie šią įstaigą vadina savo tikraisiais namais ir juose jaučiasi esą šeimininkai.


Klaipėdos universitetinė ligoninė sėkmingai įgyvendina projektą „E.sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigose“. E.sveikatos projekto IT specialistas Regimantas Kontrimas paaiškino, jog esminis šio projekto tikslas – įdiegti unifikuotą informacinę sistemą, kuri leistų ligoninių darbą valdyti gydymo procese. „Ir džiugina tai, jog kuriama sistema jau išnaudojama 80 proc., o iš medikų, ligoninių vadovų sulaukiame pačių geriausių atsiliepimų“, – teigė specialistas.


Virginija STRAZDIENĖ:

– Pritarčiau, kad tokia disciplina mokykloje būtų įvesta, tik nežinia, kaip į tai reaguotų patys mokiniai. Dabar daugelis nenori, gal bijo prieiti arčiau prie sunkaus ligonio, pavyzdžiui, senelio ar močiutės, nežino, kaip elgtis. Bet juk nėra nė vienos šeimos, kurios neaplankė ar kada nors neaplankys artimųjų bėdos, ligos, mirtys. Man pačiai teko slaugyti ir anytą, ir vyrą, ir mamą.

Albinas PALAVENIS:

– Gerai būtų, kad vaikai nuo mažumės būtų pratinami, kaip padėti sergančiam žmogui. Tačiau tai – ne vien mokyklos reikalas, o ir tėvų – kaip jie auklėja savo vaikus. Man pačiam teko slaugyti tėvą. Žinot, ką pasakysiu? Kai tai darai su meile – nėra sunku, net negalvoji, kad galėtum atiduoti į slaugos ligoninę.

Lilija KUMPIENĖ:

– Pati esu medikė. Žinau, kad, slaugant artimąjį, vien geros širdies ir noro padėti nepakanka, reikia turėti žinių. Todėl tik sveikinčiau, jei mokyklose vyktų slaugos pamokos. Mokiniai turėtų mokytis žmogui suteikti ir pirmąją pagalbą, suprasti, kada sergančiam paduoti tabletę, kada iškviesti medikus. Tos žinios pravers visą gyvenimą.

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Viktorijos PETRUTYTĖS komentaras:

– Mano nuomone, slaugyti, užjausti artimuosius pirmiausia išmokstama šeimoje. Tai priklauso nuo santykių tarp tėvų, senelių ir vaikų. Jei santykiai yra geri, ir rodomas doras pavyzdys, kaip padėti vieni kitiems, – vaikas visa tai perima. Be abejo, sunkiomis ligomis sergančius artimuosius slaugyti namuose nėra taip lengva: reikia žinoti, ir kaip patalynę ar sauskelnes pakeisti, ir kaip nuprausti iš lovos nesikeliantį žmogų.

O mokyklose vaikai išmoksta tik pagrindinių dalykų – kaip suteikti pirmąją pagalbą, padėti vienos ar kitos ligos, pavyzdžiui, gripo, tuberkuliozės atvejais, sužino apie šių ligų profilaktiką. Be abejo, nuo mažens vaikus reikėtų mokyti mylėti visus žmones, nepaisant garbaus jų amžiaus ar sunkios negalės.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas