Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 56 %
Naktį10°C debesuotumas 9 %
Apklausa

Ar esama rajono sporto bazė tenkina sportuojančiųjų poreikius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Savo žiniomis forume dalijosi garsūs pasaulio chirurgai koloproktologai: (iš kairės) Raimundas Lunevičius iš Didžiosos Britanijos, Kyu Joo Park iš Pietų Korėjos, Phil Caushaj iš JAV, Ho-Kyung Chun iš Pietų Korėjos bei Narimantas Evaldas Samalavičius iš Lietuvos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės iniciatyva uostamiestyje buvo surengta tarptautinė koloproktologų konferencija, – į ją suvažiavo chirurgai iš 6 pasaulio šalių: Pietų Korėjos, JAV, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos Rusijos bei Lietuvos, kurie pasidalijo patirtimi ir naujausiais pasiekimais storosios žarnos chirurgijos srityje. Šis forumas surengtas pagal Lietuvos bei Korėjos koloproktologų draugijų bendradarbiavimo programą, talkinat Pasaulinei kolorektalinės chirurgijos draugijai.

Subūrė stiprų medikų branduolį

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas ir Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius pabrėžė itin glaudžių Lietuvos ir Korėjos bendradarbiavimo ryšių, kurie užsimezgė 2002-aisiais, tačiau labiausiai išsiplėtojo per pastaruosius 4-erius metus, svarbą.

„Korėjos chirurgai koloproktologai yra stipriai pažengę pasauliniu mastu, savo praktikoje pritaikantys naujausius atradimus, pirmaujantys robotų chirurgijoje. Mes vykstame pas juos, o jie – pas mus. Mums labai džiugu, kad jie finansuoja ir Lietuvos medikų mokymus – šiais metais 2 gydytojai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės jau stažavosi Seulo nacionalinėje universitetinėje ligoninėje. Mokytis iš jų, susipažinti su naujausiais moksliniais pasiekimais mums labai svarbu, o tai, kad jie atvyksta į Lietuvą, parodo ir mūsų šalies chirurgijos lygį“, – kalbėjo N. E. Samalavičius.

Jo žodžiais, konferencijos tikslas ir buvo per trumpą laiką surinkti garsiausius šios srities profesorius chirurgus, kad sudarytų sąlygas Lietuvos chirurgams pasisemti inovatyvių žinių. „Garsiausios pasaulio bendrovės siekia apsaugoti savo išradimus, tačiau chirurgams pasaulis neturi sienų, – jie atvirai dalijasi dėl žmonių sveikatos ir pasaulio gerovės“, – pabrėžė 28-erius metus koloproktologo stažą turintis medikas.


Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin paneigė mitą, kad norintiems sulieknėti negalima vakare vartoti angliavandenių – svarbiau yra tai, kiek iš viso per dieną suvartota kilokalorijų.

Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin, su kuriuo susitikti bei pabendrauti turėjo progos ir kretingiškiai, įsitikinęs, kad mityba turi būti ne tik visavertė, apimanti visas maistines medžiagas, bet ir pritaikyta kiekvienam žmogui individuliai, atsižvelgiant į jo amžių, fizinę būklę, sveikatą, gretutines ligas ir tikslus. Tačiau vienas patarimas, anot E. Grišin, tikrai tinka visiems, norintiems sužinoti, kaip turėtų atrodyti jų pietų lėkštė: kumštis – mėsos, sauja – kruopų ir iki 2 saujų daržovių. „Tada tikrai žinosime, kad nesuvalgėme per daug“, – teigė E. Grišin.

Pasak E. Grišin, nėra vieno atsakymo, kokios maistinės medžiagos privalėtų vyrauti paros racione, nes tai lemia daug faktorių: žmogaus gyvenimo būdas, jo fizinis aktyvumas, sveikatos būklė, netgi – kultūrinės ir socialinės sąlygos.

„Maistinių medžiagų poreikis keičiasi ir pagal amžių: žmonėms iki 40-50 metų rekomenduojama, kad angliavandeniai sudarytų mitybos pagrindą, mažesnė dalis būtų baltyminio maisto, o mažiausioji riebalų. Senstant – tai akcentuoju visada – didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas baltyminio maisto suvartojimui. Taip sakau todėl, nes vyresniame amžiuje yra sunkiau išlaikyti ir priaugti raumeninės masės, o tai yra vienas pagrindinių energijos šaltinių organizme. Raumenyse vyksta iki 80 proc. gliukozės apykaitos, vadinasi, jeigu sutriktų raumeninė veikla, padidėtų rizika atsirasti tokioms problemoms, kaip cukrinis diabetas, angliavandenių netoleravimas ir kt. Taigi raumenys yra svarbūs ne tik sportui, bet ir bendrai sveikatai, nes palaiko medžiagų apykaitos pusiausvyrą“, – kalbėjo E. Grišin.

Pagal bendras rekomendacijas, baltymų mityboje turėtų būti apie 10-15 proc., tačiau vyresniems žmonėms baltymų poreikis yra kur kas didesnis – nuo 1,2 iki 1,6 gramų vienam kūno kilogramui. „Reiktų atkreipti dėmesį į baltymų kokybę ir, aišku, nepamiršti fizinio aktyvumo. Yra įrodyta, kad sėdint 2 savaites ilgiau negu 8 val. per dieną ir neužsiimant fizine veikla, mūsų raumenys pradeda nykti. Taigi tas procesas yra gana greitas“, – teigė E. Grišin.


Per Kretingą nuvilnijo sveikatą stiprinančių įstaigų ugdytinių eisena-banga.

Šiais metais sveikatą stiprinančios mokyklos švenčia veiklos 25-mečio sukaktį.

Ta proga Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“, kuris priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, dalyvavo nacionaliniame renginyje „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“ ir surengė vaikų eiseną-bangą per Kretingą. „Šios eisenos tikslas – skatinti vaikus vaikščioti, bendrauti, ugdyti pasitikėjimą savo galimybėmis, stiprinti savo ir artimųjų sveikatą“, – teigė lopšelio-darželio „Pasaka“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Kripienė, į sveikatos žygį sukvietusi bendraminčius iš lopšelių-darželių „Voveraitė“, „Žilvitis“, „Ąžuoliukas“, „Eglutė“, darželio-mokyklos „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. Šių įstaigų vaikai, kartu su pedagogėmis lankydami vieni kitus, nešė sveikatą stiprinančias dovanėles ir patarimus, kad visada būtume sveiki.

„Bendromis jėgomis nukeliavome daugiau negu 8 tūkst. žingsnių. Vadinasi, visi mes – ištvermingi, stiprūs ir linksmi“, – pasisekusiu renginiu pasidžiaugė „Pasakos“ direktorė Judita Leščiauskienė.

---

Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurios bendruomenė siekia stiprinti mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką.

„P. n.“ informacija


Alergija – liga, turinti daug veidų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pastebi, kad alergijų kamuojamų pacientų – vis daugiau.

Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba teigė, kad alergija gali pasireikšti labai įvairiomis formomis, tad ją atpažinti ir jos nesupainioti su kitomis ligomis reikia ne tik profesinių žinių bei nuojautos, bet ir paciento savikontrolės. „Būna ir taip, kad du maisto produktai, vartojami atskirai, alergijos nesukelia, tačiau valgomi kartu – iššaukia stiprią reakciją“, – apie tai, kad stebint, kas gali sukelti alergiją, smulkmenų nebūna, kalbėjo A. Žeiba.

Europos imunoterapijos deklaracijoje „Kova su alergija, o ne su simptomais“ nurodoma, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema ir, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, jog greičiau negu po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau negu pusė Europos gyventojų.

Kad alergiškų pacientų daugėja, savo praktikoje pastebi ir bendrosios praktikos gydytojai. „Dabar kiekvieną mėnesį bent vienam pacientui diagnozuoju alergiją arba skiriu vaistus, skirtus alergijos simptomams slopinti – prieš 12 metų, kai tik pradėjau dirbti, tokių atvejų buvo vos vienas kitas“, – sakė A. Žeiba.


Pagalba sutrikus vaiko raidai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybai vadovauja raidos pediatrė Birutė Vičiulienė, dirbanti išvien su specialistų komanda.

Kretingos ligoninėje jau du dešimtmečius veikiančioje Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje šį balandį įvyko pokyčių: ligi šiol ankstyvoji reabilitacija buvo taikoma raidos sutrikimų turintiems vaikams iki 3 metų, – dabar vaikų amžius pailgintas ligi 7-erių. Apie tai, kokie šiandien vyrauja vaiko vystymosi sutrikimai, kaip juos atpažinti ir kaip padėti, pasakojo tarnybos raidos pediatrė Birutė Vičiulienė.

Laikmečio rykštė – medijos

Gydytoja akcentavo, jog itin dinamišką pastarąjį dešimtmetį vienas pagrindinių signalų, jog sutriko vaiko raida, yra tai, kad vaikas neprakalba iki 3-jų metų.

„Prastas kai kurių tėvų požiūris, kad vaikas pats prakalbės, nors iš tiesų tai – labai rimtas signalas, kad kažkas jam yra ne taip. Labai didelę įtaką tam, kad vaikai nekalba, daro televizorius, visos kitos medijos bei svetimos kalbos. Retai kada vaikas iki 3 metų išsyk gali įsisavinti dvi kalbas, – dažnai dėl emigracijos sukeltos dvikalbystės tokiose šeimose gyvenantys vaikai patiria stresą ir užsisklendžia. Vaikui ligi trijų metų griežtai reikėtų drausti televizorių, mobilų telefoną bei internetą. Suprantu, jog visiškai uždrausti žiūrėti televizorių beveik neįmanoma, tačiau neretai būna, jog tėvai, norėdami, kad vaikas nurimtų, leidžia jam žaisti telefonu ar planšete“, – kalbėjo B. Vičiulienė.

Jos žodžiais, vaiką formuoja ne vien genai, bet ir aplinka – tėvų ir vaikų, tėvų ir senelių bei tėvų tarpusavio santykiai, – ir tiek, kiek su vaikais bendraujama, atsiliepia jų raidai. „Visi dirgikliai iš išorės itin stipriai veikia vaiką. Todėl nereikėtų pasiduoti medijų įtakai, nes augančiam vaikui jos nepakeis gyvo bendravimo su tėvais“, – pabrėžė raidos pediatrė.

Gydytoja pastebėjo, jog iš pirmo žvilgsnio netgi tokie nekalti vaikiški filmukai, kaip „Maša ir lokys“ ar „Teletabiai“ daro neigiamą įtaką vaikams: „Maša vaizduojama kaip hiperaktyvus vaikas su agresijos požymiais, o teletabių poelgiai neprognozuojami – Tinkis Vinkis šoka į šulinį. Žinomas atvejis, kai vaikas, sekdamas jo poelgiu, taip pat įšoko į šulinį.“


Įvertinimas – įpareigojimas dirbti geriau

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
„Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorės ir gydytojos Augenijos Juknevičienės rankose – garbės ženklas, žymintis jai suteiktą Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą.

Trečiadienį, minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, iškilmingame renginyje Vilniaus Rotušėje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pagerbė labiausiai nusipelniusius šalies medicinos specialistus. Tarp jų – ir „Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorę bei gydytoją Augeniją Juknevičienę, kuriai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas tai pažymintis garbės ženklas.

Per tradicinį renginį, kuris įvyko jau 14 kartą, šįsyk Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo bei Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardai buvo suteikti 35 medicinos specialistams. „Tai yra įpareigojimas dirbti dar geriau“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Juknevičienė, kuri vakar, vos pasidžiaugusi nuoširdžiais kolegų sveikinimais, skubėjo priimti prie kabineto durų besirikiuojančius pacientus. Iš Tauragės rajono kilusi A. Juknevičienė teigė, kad dėl savo gyvenimo kelio niekada nesuabejojo – dar besimokydama mokykloje ji kartu su bendraklasiu eidavo į Tauragės ligoninę, kur padėdavo medicinos personalui. „Dabar tai būtų pavadinta savanoryste, nors tais laikais tokio termino nebuvo. Darbas ligoninėje man labai patiko ir, kaip dabar pagalvoju, ko gero, ši patirtis labiausiai ir lėmė, kad pasirinkau mediciną“, – sakė A. Juknevičienė.

Kauno medicinos institutą A. Juknevičienė baigė 1982 metais, internatūros metu įgijo pediatro kvalifikaciją. Svajojusi dirbti Žemaitijoje, A. Juknevičienė pagal paskyrimą atvyko į Salantus, vėliau – nuo 1995 metų, persikrausčiusi į Kretingą, tapo Vaikų konsultacinio skyriaus vedėja.


Ši programa yra unikali „Atostogų parko“ sveikatinimo specialistų sukurta programa, po kurios lankytojai jaučiasi pailsėję, pasisėmę energijos, sustiprinę imunitetą.

Gidentus“ klinikos gydytojų komandą papildė nauja gydytojo odontologė Ieva Baltrukėnaitė.

„Gidentus“ odontologijos klinikos komandą papildė gydytoja odontologė Ieva Baltrukėnaitė. Anot klinikos vadovės gydytojos Ievos Gaučienės, naujoji kolegė – itin kruopšti, atsakinga ir puikiai savo darbą išmananti specialistė. Ieva Baltrukėnaitė su skaitytojais pasidalino savo darbo specifika ir davė patarimų, kada reikėtų kreiptis į odontologą, kaip nebijoti vizitų pas šios srities specialistus.

– Kas Jūsų darbe yra svarbiausia?

– Kiekvienas pacientas – individualus, todėl skirtingos situacijos bei pacientų lūkesčiai reikalauja atidžiai įsiklausyti į nusiskundimus, aptarti galimus gydymo pasirinkimus ir rasti tinkamiausią sprendimą. Tam, kad pacientas galėtų tinkamai pasirinkti, labai svarbu jam suteikti visą reikiamą informaciją apie esamą būklę, galimus gydymo variantus ir išeitis. Tad pagrindinis mano tikslas – jog kiekvienas, kuris kreipiasi į odontologijos kliniką „Gidentus“, sulauktų visų atsakymų į kylančius klausimus bei išspręstumėme esančias problemas.


Klinika „Diaverum“ Kretingoje įsikūrusi Vytauto g. 51

Viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje „Diaverum“ Kretingoje atidarė modernią hemodializės kliniką.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Diaverum klinikos“ yra tarptautinės „Diaverum“ kompanijos, įkurtos prieš 25-erius metus, dalis. „Diaverum“ yra viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje, teikianti paslaugas 32 tūkst. pacientų 20-yje pasaulio šalių.

Lietuvoje bendrovė veiklą vykdo nuo 2006 m., ir šiandien jai priklauso 16 privačių hemodializės klinikų, kuriose dirba per 200 darbuotojų – daugiausia gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, gydoma per 400 inkstų ligomis sergančių nuolatinių pacientų.

LIL – globali visuomenės sveikatos problema

Remiantis Epidemiologinių tyrimų duomenimis, vidutiniškai 5–11 proc. suaugusiųjų populiacijos serga lėtine inkstų liga (LIL), tad LIL tampa globalia visuomenės sveikatos problema.

Anot UAB „Diaverum klinikos“ šalies medicinos direktorės Astos Kantoravičienės, kol inkstai netenka iki 70–80 proc. savo funkcijos, žmogus gali nepajausti jokių simptomų. Dėl šios priežasties LIL yra klastinga, tad būtina žinoti rizikos faktorius, kurie didina tikimybę susirgti LIL. Esant rizikos faktoriams, rekomenduojama dažniau atlikti tyrimus.

„Kai diagnozuojama lėtinė inkstų liga, pacientams apsiverčia visas pasaulis: jie jaudinasi dėl ateities, dalis pajaučia sunkius klinikinius simptomus, kurie sutrikdo įpročius, mėgstamą veiklą ir normalų gyvenimo ritmą. Šia lėtine liga sergantiems pacientams dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimas, nerimas, netikrumas, depresija, liūdesys, nusivylimas ir dirglumas“, – teigė „Diaverum“ gydytoja nefrologė Asta Kantoravičienė.

„Šiuolaikinė medicina suteikia galimybes tam tikrų ligų, tarkim, lėtinio inkstų nepakankamumo atvejais, jas gydyti, o inkstams praradus didžiąją savo funkcijos dalį, kuomet jie nepajėgia iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos produktų bei skysčių pertekliaus, gali būti taikoma pakaitinė inkstų terapija – dializė“, – akcentavo ji.


Sveikinimus išmainė į prašymus padėti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-17
Seimo narys Antanas Vinkus „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorei Astai Kantoravičienei, įteikdamas įrėmintus Tautiškos giesmės žodžius, sakė: „Jūs dirbate taip, kaip čia parašyta“. Šalia – „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius.

Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Kretingos rajono garbės pilietis Antanas Vinkus penktadienį apsilankė ką tik Kretingoje įsikūrusioje „Diaverum“ klinikoje, kuri teikia paslaugas inkstų ligomis sergantiems pacientams. Atvežęs sveikinimų ir linkėjimų „Diaverum“ klinikos kolektyvui bei pacientams, mainais A. Vinkus prašė atiduoti jam savo rūpesčius – taip jis išgirdo, kad kai kuriems ligoniams susimokėti už kelionę į įstaigą, kurioje teikiamos hemodializės procedūros, yra sunki finansinė našta.

A. Vinkų pasitiko „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius bei „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorė Asta Kantoravičienė – susitikimas su ja Seimo nariui buvo ypač malonus, nes jiedu abu vienu metu dirbo Santariškių klinikose (dabar – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos).

A. Vinkus teigė savo akimis norėjęs pamatyti, kaip atrodo naujoji „Diaverum“ klinika Kretingoje, kurios įsikūrimą jis sveikina. „Kretingos rajono ligoniai buvo kreipęsi į mane, prašydami padėti – žmonės su ašaromis akyse prašė priartinti hemodializės procedūras, nes jiems būdavo sudėtinga važinėti į Klaipėdą ar Palangą, ypač – žiemos metu. Ieškojome įvairių galimybių, svarstėme, gal tokį kabinetą atidaryti Kretingos ligoninėje. O dabar džiaugiuosi, kad čia įsikūrė „Diaverum“, kurios klinikoje – aukščiausio lygio įranga, – kalbėjo A. Vinkus. – Tačiau turiu ir klausimą – kodėl „Diaverum“ išsikėlė iš Palangos? Ar nebus nuskriausti palangiškiai? Jie taip pat yra mano rinkimų apygardos gyventojai, taigi man jie taip pat rūpi.“

T. Sudavičius paaiškino, kad Kretingos rajone gyvena du kartus daugiau pacientų, tad nutrūkus patalpų nuomos sutarčiai Palangoje, pasinaudota palankia galimybe persikraustyti į Kretingą. Tačiau T. Sudavičius užtikrino, kad paslaugos toliau bus teikiamos ir palangiškiams, kurie į įstaigą yra atvežami.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas