Pajūrio naujienos
Help
2018 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke181522
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 89 %
Naktį-5°C debesuotumas 38 %
Apklausa

Ar prieš valstybės 100-mečio šventę padoru buvo pakelti vėliavų kainą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-02-09

Palangos Kurhauzo svečias – garsiausias pasaulyje eufonijos virtuozas Steven Mead ir jo žmona Misa Mead.

„Prisiminkite, jog nesvarbu, ar muzika yra jūsų profesija, ar pomėgis, esu visiškai tikras, kad savo kelionės pabaigoje jūs suprasite, jog būtent šios valandos buvo pačios geriausios jūsų gyvenime“, – įsitikinęs pasaulinio garso eufonijos solistas Steven Mead, surengęs pirmąjį koncertą Palangoje.

Sausio pabaigoje Palangos Kurhauzo salėje susirinkusi publika pasitiko ypatingus svečius – garsiausią pasaulyje eufonijos virtuozą iš Jungtinės Karalystės Steven Mead ir jo žmoną – solistę, kompozitorę bei aranžuotoją Misa Mead.

Pučiamųjų muzikos instrumentų entuziastams Steven Mead pristatyti nereikia – apie šio solisto muzikavimo ir mokymo talentą žino visi, kurie dalijasi simpatija eufonijos instrumentui.

Nuolat koncertuojantis ir gastroliuojantis atlikėjas kasmet surengia apie 75 pasirodymus ir yra vienas labiausiai įrašinėjamų solistų brass muzikos pasaulyje.

Į Lietuvą Steven ir Misa atvyko po 32 dienas trukusio turo po Japoniją ir Jungtinės Amerikos Valstijas. Jo metu nukeliavo beveik 40 tūkst. kilometrų ir surengė 80 privačių pamokų, devynias meistriškumo dirbtuves, aštuonis koncertus su orkestrais ir šešis rečitalius, pritariant fortepijonui, kurių iš viso klausėsi per 12 tūkst. žmonių.


Baigiantis praėjusiems metams, „Pajūrio naujienų“ iniciatyva, iš dalies remiant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, buvo išleistas kūrybinis almanachas „Smiltys“. Pasidžiaugti šiuo reiškiniu Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje susirinko bendraminčiai – tie kūrėjai, kurie ir tapo almanacho herojais.


Gražūs darbai – iš idėjų bendrystės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-02-09
Fausta Miežytė kūrybiniame procese išlieka nuoširdi – stengiasi imtis tik tų projektų, kurie jai yra įdomūs kūrybine prasme ir suteikia erdvės saviraiškai

Grafikos dizainerė ir iliustratorė 25 metų Fausta Miežytė šiuo metu gyvena Vilniuje ir sėkmingai dirba tokį darbą, apie kurį visada svajojo, nors būdama mokinė ne kartą girdėjo palinkėjimus pasirinkti „normalią“ profesiją. Iš savo tėvo Andriaus Miežio, kuris yra žymus dailininkas, perėmusi profesionalų požiūrį į meną, šiandien F. Miežytė kuria savo darbo principus: domėtis kitų pasiekimais, bet savęs su niekuo nelyginti, ir drąsiai dalintis idėjomis, nes jau patyrė, kad bendrystė su kitais kūrėjais dovanoja gražius rezultatus.

Socialinėje interneto erdvėje F. Miežytė prisistato slapyvardžiu Mi.ežytė, kuris, kaip pati prisipažįsta, gimė iš linksmo pokšto.

„Aš – ežytė, Mi.ežytė, – su šypsena sakė F. Miežytė. – Myliu ežiukus, pamenu kaip vasaros vakarais, žaidžiant kieme, jie užklysdavo iš parko – tokie spygliuoti, bet tuo pačiu bailūs ir jautrūs. Visada norėdavau juos pagauti, parsinešti namo ir auginti.“

F. Miežytė svarstė, kad gal šiek tiek panašumo su ežiukais turinti ir ji. „Esu gan užsispyrusi, bet tuo pačiu labai jautri, nevengiu susisukti į savo kamuoliuką, jeigu jaučiuosi nesaugiai“, – prisipažino kūrėja.

Pažintys dovanoja naujus projektus

Tačiau F. Miežytė drąsiai atsiveria meno žmonių draugijoje, nes yra įsitikinusi, kad pažintys leidžia ne tik atrasti kitų kūrybą ir pasiekimus, bet ir duoti impulsą naujiems projektams.

„Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su man įdomaus rato žmonėmis, kalbėti apie idėjas, darbus. Niekada pati nesisiūlau „samdykit mane, nes aš geriausia“, bet retkarčiais pateikiu savo idėjas, kurios gali būti išgirstos, o gali ir ne, – apie tai, kaip įsitvirtinti jaunam menininkui, mintimis dalijosi F. Miežytė. – Manau posakis „per pažintis“ turi neigiamą atspindį dar iš senų laikų, kai žmonės gaudavo kažką „per blatą“, nieko nedarydami. Bet šiuo atveju, tai – visai kas kita. Naudingi kontaktai – tai tik galimybė, jog įvyks kažkokia graži bendrystė ar būsi atrastas tų, kuriems tu esi reikalingas. O ir šiaip bendravimas, gebėjimas užmegzti kontaktą su žmonėmis turėtų būti skatinama ir giriama kaip duotybė, o ne smerkiamas dalykas.“


Tu – Tėvynė, mano žemė.

Tu – brangiausia man šalis.

Debesėlį vėjas gena –

Juodos naktys nebegrįš!

Švino lietūs jau nulijo.

Nuplasnojo vanagai.

Lietuva gyvent pakilo –

Šviesią ateitį matai.


Kviečiame kurti Lietuvai

  • Smiltys
  • 2018-02-09

„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija skelbia kūrybinį konkursą „Kuriu Lietuvai“. Jis skirtas Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Nors šią iškilią progą atšvęsime Vasario 16-ąją, konkursą „Kuriu Lietuvai“ redakcija tęs visus jubiliejinius metus.

Redakcija laukia kūrybingų Kretingos krašto žmonių, kraštiečių kūrybinių darbų – poezijos, esė, fotografijos, piešinio. Rašykite, fotografuokite, pieškite ir savo darbus siųskite „Pajūrio naujienų“ redakcijai el.paštu:

foto.pajūrionaujienos@gmail.com . Laukiame jaunųjų kūrėjų, literatų, jaunųjų dailininkų, fotografų mėgėjų darbų. Geriausi jų bus publikuojami „Pajūrio naujienų“ literatūriniame-kūrybiniame priede „Smiltys“, o geriausių iš geriausių darbų autoriai bus apdovanoti „Pajūrio naujienų“ prenumerata.

„Pajūrio naujienų“ redakcija


Juvelyras Gražvydas Kasparavičius teigė, jog būti nesuvaržytam kūryboje – pats brangiausias ir sunkiausiai menininkui sau leidžiamas malonumas. „O aš jį turiu. Gal todėl negaliu dirbti su auksu ir platina“, – prisipažino jis.

Šiandien Kretingos muziejuje atidaroma kretingiškio juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus darbų paroda ILLUMINATI, kurią menininkas skyrė ne tik savo 50 metų jubiliejui, bet ir 2-jų metų sūnui Etanui, kuris, kūrėjo žodžiais, į jo gyvenimą atnešė daug naujų spalvų.

Dirba produktyviai

Pats juvelyras save įvardino kaip produktyvų menininką: nuo 2010-ųjų, kai surado savo darbo techniką ir stilių, jis surengė 7 personalines parodas, sukūrė per 2,5 tūkst. juvelyrikos darbų.

Savąją techniką G. Kasparavičius vadina savotiška juvelyrine kalvyste, kuri į jo gyvenimą atėjo tarsi savaime. „Jeigu nori ko nors pasiekti, turi ieškoti savęs, norėti to ir turėti planą visam likusiam gyvenimui, nusistatant prioritetus“, – kalbėjo jis.

Tačiau, kad surastų savo techniką, juvelyras 10 metų per save „leido“ masinę gamybą, dirbo juodą darbą, bet rutina „tas pats per tą patį“ jam leido pažinti metalą, nesvarbu, koks jis bebūtų, – sidabras, žalvaris, bronza, melchioras. „Tik auksas nelipo, o ir mano užmojams jo neužtektų“, – neslėpė kūrėjas.

Slapčiausia planetos organizacija

Anot G. Kasparavičiaus, parodos pavadinimą ILLUMINATI galima interpretuoti įvairiai: kažkas jame įžvelgs visa, kas reiškia šviesą, o pačiam menininkui tai siejasi su slapčiausia mūsų planetos organizacija, kurios niekas nematė, bet kuri vienija grupę žmonių, valdančių visą pasaulį.

„Apskritai, mano parodos, kūriniai pavadinimus atsineša patys – kaip žmonės vardus. Man dažnai atrodo, jog mano kūriniai ateina iš praeities, iš mums nesuprantamos erdvės, ir gimė tam, kad atliktų savo paskirtį. Ir man labai patinka stebėti, girdėti, kaip žmonės įvardina tai, ką mato mano kūriniuose. Dažnai būna, kad darbus žmonės interpretuoja savaip, tačiau manęs tai neerzina“, – prisipažino G. Kasparavičius, neslėpdamas, jog laukia reakcijos ir į jubiliejinei parodai sukurtus juvelyrikos darbus.

Juvelyras, perduodamas savo sukurtą papuošalą į kitų rankas, visada akcentuoja, jog tai – ne vien puošmena, tai – gyva žmogaus dalis. Per daugelį metų menininkas įsitikino: jo kūrinio niekada neįsigys tas, kuriam tai nėra skirta. „Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet taip yra, ir viskas. Atsimenu pirmąjį kūrinį, kai inkrustavau labai įdomių formų gintarą. Žiūrėjau į jį, galvojau, ką aš čia padariau. Ir kokius 3 metus jo niekas nematė, nekreipė dėmesio, tad jau buvau sugalvojęs išimti gintarą ir panaudoti kitam darbui. Gerai, kad nepaskubėjau: atėjo žmogus ir sako: „Mano“, – menininkas įsitikinęs, kad atsitiktinumų nebūna, ir teigė, jog jo kūriniai gimsta tik po vieną kartą.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-01-12

Kuo gyvena, tą išmezga

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-01-12
Vidos Jablonskienės megztame paveiksle atgijęs Maiklas Džeksonas, anot autorės, vienas gražiausių jos darbų.

Kas ji – menininkė ar mezgėja? Į šį klausimą 36-erių kretingiškė Vida Jablonskienė atsakė šypsodamasi: ir ta, ir ta.

Maiklas Džeksonas – ant sienos

Mezgėja todėl, kad visą savo laisvalaikį, liekantį po administratorės darbo valandų Palangos „Vanagupės“ viešbučio SPA centre bei namų ruošos, pašvenčia šiam pomėgiui. O menininkė – kad jos mezginiai nėra tradiciniai, kad jų schemas ne vien tik interneto platybėse nusižiūri, bet ant languoto sąsiuvinio lapo kartais nusipiešia ir pati. Meno mokyklos Vida nelankė, tačiau už patarimus ir padrąsinimą teigė esanti dėkinga Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi, mokytojui Antanui Rapaliui, kuris, anot pašnekovės, kiekvieną klasės mokinį skatino dailėje tobulėti.

Anot Vidos, tikros mezgėjos paprastai žino, ir iš kokių siūlų mezga. „Kai kas nors pasiteirauja, iš kokių mezgu aš, nežinau nė ką atsakyti, mat siūlų sudėtimi visai nesidomiu, man svarbiausia – tinkami spalvų deriniai“, – atviravo ji.

V. Jablonskienė pirmiausia atnešė parodyti jai pačiai mieliausią darbą – sidabro spalvos rėmelyje įrėmintą iš šviesiai bei tamsiau pilkos, taip pat juodos ir baltos spalvos siūlų virbalais kruopščiai išmegztą amerikiečių dainų autoriaus ir atlikėjo Maiklo Džeksono portretą, kabantį ant miegamojo kambario sienos. „Sugalvojau taip įprasminti mylimą dainininką. Išsiverčiu dainų žodžius, klausiausi jo muzikos, ji visą dieną gali skambėti mūsų namuose“, – sakė pašnekovė.


Diena be poezijos – tarsi be prasmės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-01-12
Linas Daugėla įvairiuose literatūriniuose konkursuose dalyvauja nuo V klasės. Jis tapo 43–46-ojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso rajoninių turų nugalėtojas. 2015 metais jo rašinys-laiškas pateko į geriausių šalies laiškų dešimtuką, o 2016 metais L. Daugėla šiame konkurse laimėjo I vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu – jo laiškas, išverstas į prancūzų kalbą, atstovavo Lietuvai pasauliniame konkurso etape. 2016 ir 2017 metais Linas Daugėla tapo konkurso-šventės ,,Poezijos ruduo Palangoje“ laureatu. Mokinys dalyvauja įvairiuose haiku konkursuose, rašo ir esė. Būdamas aštuntokas, buvo pakviestas į 49–ąjį Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinį etapą (Poezijos sekciją) ir apdovanotas Švietimo ir mokslo ministro Pagyrimo raštu už gerą poeziją.

„Negaliu gyventi be poezijos, tai yra mano gyvenimas“, – nuoširdžiai prispažino Pranciškonų gimnazijos I Ge klasės mokinys Linas Daugėla, kuris visuomet su savimi nešiojasi mažą užrašų knygutę – kad jį aplankiusi poetinė mintis neištirptų kasdienybėje ir būtų užfiksuota. Iš filosofinių apmąstymų ir gamtos inspiracijų gimstanti vaikino kūryba išsiskiria savo brandumu, ji nelieka nepastebėta ir šalies konkursuose.

L. Daugėla pasakojo savo užrašų knygutėje pasižymintis kilusias idėjas, mintis, frazes, kartais išsyk pavyksta parašyti ir visą eilėraštį ar trieilį, o vėliau namuose, dažniausiai – savaitgaliais, kūrybą redaguoja, tobulina.

„Kartais per dieną pavyksta parašyti keletą eilėraščių, o būna dienų, kai nepavyksta nė vieno. Tai – skausmingos dienos, tuomet jaučiuosi taip, tarsi nieko prasmingo nebūčiau nuveikęs“, – atviravo L. Daugėla.

Vienas svarbiausių jo įkvėpimo šaltinių – gamta. „Gal todėl daugiausiai eilėraščių parašau vasarą“, – svarstė L. Daugėla, pripažinęs, kad per mokslo metus atsirandantys rūpesčiai palieka mažiau erdvės kūrybinėms mintimis. Juolab kad vaikinui puikiai sekasi moksle, jis dalyvauja arba svarsto ateityje dalyvauti biologijos, chemijos, fizikos, istorijos, geografijos olimpiadose, konkursuose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas