Pajūrio naujienos
Help
2018 Liepa
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 18 %
Naktį18°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar jums buvo įdomu, kas vyko per V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Helsinkyje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kristina Piluckytė:

– Taip, prasidėjus uogų metui, nusiskinu ir čia pat ragauju. Nebijau užkrato, nes visos tos gėrybės užauginamos mamos sode, darže, netręštos žmogaus sveikatai pavojingais chemikalais. Dar skaniau ką tik nusiskinta braškė ar vyšnia.

Neringa GAGILIENĖ:

– Nuo mažens tėvų buvau mokoma prieš valgant vaisius, daržoves ir uogas nusiplauti. Šią nuostatą skiepiju ir savo dukroms. Nusiskynusios kokią uogą, jos tuoj bėga nusiplauti. Nors mes turime savo daržą, tačiau juk negali uždrausti nei dulkei nusėsti, nei vabalui ar katinui prabėgti.

Donatas ŠIMELIŪNAS:

– Dabar gyvenu pas močiutę, kuri turi sodą ir daržą. Prisirpusios uogos, žinoma, vilioja. Dažniausiai jas valgau tiesiai iš lysvės – nebijau kuo nors apsikrėsti. Tiek metų jau taip darau, ir nė karto nebuvau susirgęs. Kartais net turguje nusipirkęs braškių, jei labai noriu, kol pareinu namo, suvalgau neplautas.

Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Linos KELEVIŠIENĖS komentaras

– Šviežios uogos – vitaminų ir mineralų šaltinis. Bet nenuplauta uoga, dedama į burną, gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų. Niekada nežinome, kas lietė uogą – įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai. Galų gale, ir mūsų pačių rankos sode nebūna tokios švarios, tarsi ką tik nuplautos. Valgydami neplautas uogas žmonės dažniausiai užsikrečia helmintozėmis. Ši liga išsivysto, kai kirminai parazituoja žmogaus organizme. Galima užsikrėsti ir kitomis bakterinėmis bei virusinėmis infekcijomis: bakterine dizenterija, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, vidurių šiltine, hepatitu A ir pirmuonių sukeltomis ligomis: toksoplazmoze, liambliaze, kriptosporidiaze, amebiaze, balantidiaze ir kt. Norint išvengti užsikrėtimo, uogas būtina kruopščiai plauti tekančiu švariu vandeniu ir nepamiršti tinkamos rankų higienos.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kodėl dar vasarą svarbu tikrinti vaiko sveikatą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-07-10
Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Bonetos Baltrūnienės teigimu, šio laikmečio vaikų sveikatos rykštės – sutrikusi rega, iškrypęs stuburas ir viršsvoris.

Pasibaigus mokslo metams, šeimos gydytojai jau ragina tėvus susirūpinti, kad jų vaikams būtų patikrinta sveikata prieš ateinantį rugsėjį. „Per vasarą vaikai gali pakoreguoti kai kuriuos blogus įpročius ir rudenį į mokyklą išeiti gerokai sveikesni“, – tvirtino Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Boneta Baltrūnienė, kuri rūpinasi daugiau kaip 400 mažųjų savo pacientų sveikata.

Ydingas grandininis procesas

B. Baltrūnienės žodžiais, profilaktinis sveikatos patikrinimas privalomas visiems vaikams – nuo lopšelinukų-darželinukų iki abiturientų – kasmet, prieš pradedant vaikui lankyti ugdymo ar mokymo įstaigą. „Šeimos gydytojas vaiko sveikatą patikrina visapusiškai – klausą, akis, širdį, apžiūri stuburą, atlieka reikalingus kraujo ir šlapimo tyrimus ir pagal tai objektyviai įvertina jo sveikatos būklę“, – tvirtino medikė.

Šeimos gydytojai dažniausiai išskiria tokias pagrindines vaikų sveikatos problemas: sutrikusi rega, iškrypęs stuburas ir viršsvoris.

„Tai yra grandinis procesas: vaikai labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mobiliųjų telefonų ar televizoriaus, jų akys nuolat įtemptos, be to, į ekranus dažnas žiūri netaisyklingai sėdėdamas. Vaikai taip įsijaučia į vyksmą, kad nuolat kažką kramsnoja, nesuvokdami suvalgyto maisto kiekio, dėl to automatiškai auga viršsvoris. Dažnas vaikas pats gydytojui prisipažįsta, kad valgo bet kaip – nuolat kramto, jaučiasi sotus ir jam nebesinori normaliai pagaminto maisto. O to pasekmė – užkietėję vaiko viduriai, atsirandantys diegliai“, – pagrindinę šio laikmečio vaikų sveikatos problemą apibūdino šeimos gydytoja.


„Maltoje yra taip: jeigu žmogui nepagerėjo, vadinasi, esi blogas specialistas, ir privalai pacientą atiduoti kitam specialistui“, – teigė kineziterapeutė Jolanta Tirevičiūtė, kuri kineziterapijos patirties įgijo dirbdama Maltoje.

Kretingiškė kineziterapeutė 24 metų Jolanta Tirevičiūtė, trejus metus praleidusi Maltoje, sugrįžo į gimtąjį kraštą. „Įgytą patirtį noriu pritaikyti, padėdama žmonėms čia, Lietuvoje, ir, manau, man pasiseks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą“, – kalbėjo ji.

Mokydamasi Kauno kolegijoje kineziterapeutės specialybės, J. Tirevičiūtė nepraleido progos pasinaudoti Erasmus – studentų mainų programos – teikiamomis galimybėmis: tobulintis ir siekti žinių pagal šią programą ji buvo išvykusi II ir III kursuose, neatsisakė ir podiplominės stažuotės. „Išskirtinai rinkausi tik Maltą, kur pasilikau ir dirbau 3 metus“, – teigė mergina, kurios pastebėjimu, Maltoje kineziterapija yra labai išvystyta, jai skiriama labai daug dėmesio. Maltoje ji sutiko labai daug išsilavinusių žmonių, kurie apskritai žinioms, mokslui teikia didelę reikšmę, o jaunimas, baigęs mokslus, neužsisėdi namuose ir studijas tęsia užsienyje, ypač – Didžiojoje Britanijoje.

Dirbo moderniame reabilitacijos centre

Maltoje, skirtingai negu Lietuvoje, kineziterapija – prestižinė specialybė. J. Tirevčiūtei pasisekė – bendradarbiai, kuriuos ji sutiko per podiplominę stažuotę, pradėjo kalbinti pasilikti ir dar pasitobulinti, padirbėti Maltoje. „Galėjau dirbti ir Lietuvoje: turėjau spaudą, registracijos numerį. Tačiau darbdaviai man suteikė galimybę padirbėti, tik iš naujo reikėjo gauti registracijos numerį – Maltoje į užsieniečius žiūrima labai reikliai ir griežtai, yra žiūrima, kokius mokslus esi baigęs, ką moki. Kaip bebūtų, užsienietis juk užima vietinio specialisto darbo vietą, todėl ir reikalavimai yra didžiuliai“, – neslėpė J. Tirevičiūtė.

Ji 2 metus dirbo privačiame moderniame reabilitacijos centre, gausiai aprūpintame šiuolaikine aparatūra. Kineziterapeuto darbas – masažas, elektroterapija, mankšta. „Maltoje kineziterapeutas ir dirba visus šiuos darbus, kai Lietuvoje – tik vienoje srityje: jeigu masažas, vadinasi, – tik masažas, jeigu elektroterapija, tai ir specializuojiesi tik joje“, – kodėl buvo įdomu dirbti Maltoje, paaiškino kineziterapeutė.

Dar vienas įdomus dalykas – kad Maltoje nėra reabilitologų. Tad pats kineziterapeutas privalo testuoti pacientą, jeigu kas neaišku – konsultuotis su šeimos gydytoju. Kineziterapeutas Maltoje pats skiria gydymą, ir rezultatą – kad pacientas nebejaustų skausmo – būtina pasiekti per savaitę.

„Kineziterapijos esmė – esant sveikatos problemoms, sumažėjus darbingumui ir judėjimo laisvei, padėti žmogui sugrįžti į normalų gyvenimą, tarkim, kad jis pakiltų iš neįgaliojo vežimėlio, kad nebereiktų lazdos ir pan. Tokio rezultato dažniausiai pavykdavo pasiekti pacientui taikant individualų kineziterapinį gydymą, kai Lietuvoje, J. Tirevičiūtės pastebėjimu, dažniausiai apsiribojama viena ir ta pačia schema – 5 masažai, 5 seansai elektroterapijos, 5-kart mankšta. „Būdavo, jog žmogui masažas visiškai nereikalingas, tada keiti į kitą kompleksą, kuris duodavo konkretų rezultatą“, – kineziterapeutė atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje dažniausiai taikomos normuotos ir visiems vienodos procedūros, daugiau dirbama didelėmis grupėmis, mažai individualizuoto darbo, kuriam Maltoje skiriamas ypatingas dėmesys.


Penkiolikmetė Julija Naraškevičiūtė sėkmingai sudalyvavo Lietuvos moksleivių konkurse „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnio iki miesto bokšto“ – jos dvi nuotraukos pateko į atvirlaiškį.

Penkiolikmetė Julija Naraškevičiūtė, Pranciškonų gimnazijos mokinė, jaučia didelę aistrą fotografijai ir Kretingos grožį perteikia fotografuodama jos užburiančią gamtą.

Julija sėkmingai sudalyvavo pirmame savo konkurse, skirtame V–XII klasių Lietuvos moksleiviams, „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnio iki miesto bokšto“, kuris buvo surengtas minint Europos paveldo dienas Lietuvoje.

Dvi nuotraukos, kuriose J. Naraškevičiūtė įamžino Kėdainių bei Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčias, atsidūrė konkurso išspausdintame atvirlaiškyje – keli jų vienetai pasiekė ir Pranciškonų gimnaziją. Iš viso atvirlaiškyje atsidūrė devynios moksleivių nuotraukos iš įvairių Lietuvos kampelių.

„Man pačiai buvo labai įdomu sudalyvauti šiame konkurse, džiaugiausi, kad laimėjau ir į atvirlaiškį pateko net dvi mano nuotraukos“, – sakė J. Naraškevičiūtė.

Mergina pasakojo, kad fotografija pradėjo domėtis nuo mažens – gal kokių devynerių metų, o labiausiai jai patinka fotografuoti gamtą.

„Man patinka užfiksuoti akimirkas, kuriomis galėčiau dalintis su kitais, – taip apie savo atrastą hobį šnekėjo J. Naraškevičiūtė. – Norisi parodyti, kokia graži mūsų gamta ir kaip ją reikia saugoti.“

Paklausta, kokias Kretingos vietas ji mėgsta fotografuoti, J. Naraškevičiūtė pasakojo: „Man labiausiai patinka Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Patinka jos architektūra, buvimo vieta, spalvos. Taip pat Kretingos parkai, kurie dar turi kultūros paveldų. Noriu parodyti žmonėms, kad reikia gerbti savo kultūros paveldą ir domėtis istorija.“

Mergina atskleidė, kad savo ateitį žada sieti su fotografija arba videografija.

Gerda JEDENKUTĖ

„P. n.“ akademijos narys


Išmokti naujų triukų prireikia daug treniruočių ir užsispyrimo.

„Skate“ parkas – puiki vieta jaunimui burtis, bendrauti ir užsiimti dviračių, paspirtukų bei riedučių triukais. Ten renkasi tiek profesionalūs „rideriai“ (dviračių triukais užsiimantys paaugliai), tiek mėgėjai, norintys išmokti naujų triukų ir tiesiog praleisti savo laisvalaikį tarp bendraamžių.

Daugiausia veiksmo „Skate“ parke čia vyksta vasarą, kai mokiniams nereikia eiti į mokyklą, į Kretingą atostogų grįžta studentai.

Tada susirenka tikrai nemažai žmonių, kurie treniruojasi su dviračiais „BMX“, paspirtukais ir riedučiais. Jaunimas čia praleidžią didžiąją dalį savo laisvo laiko, kiti „Skate“ parke būna net visą dieną.

Tai yra puiki vieta ne tik šio sporto mėgėjams, bet ir tiems, kurie nori ateiti ir pasižiūrėti, kaip atliekami įvairūs triukai, bendrauti ir susipažinti su naujais draugais.


Prasidėjusios vaikų vasaros atostogos kelia tėvams galvosūkių, kuo užimti vaikus. Tuo pasirūpino Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, kurioje dvi savaites vyko edukaciniai užsiėmimai „Paliesk legendą“.


Per piliakalnius – į savo tautos šaknis

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-06-29
Aurimas Rapalis mano, kad žygiavimas pėsčiomis – pats geriausias būdas pažinti kraštą.

„Įdomu sužinoti, iš kur pats atėjai, prisiminti protėvius, pamatyti, kur jie vaikščiojo, pasvarstyti, ką jie veikė, viską patirti, išgyventi – mūsų tūkstantmetėje istorijoje yra pilna gražių dalykų“, – sakė 29 metų salantiškis Aurimas Rapalis, kuris yra VšĮ „Ceklio kuršiai“ vadovas ir organizuoja išskirtinius pėsčiųjų žygius: jų metu ne tik labiau pažįstamas gimtasis kraštas, bet ir atveriami mūsų tautos praeities lobynai, kur meilė Tėvynei ir kova dėl jos laisvės yra bene ryškiausi ženklai.

Pėsčiųjų žygiu A. Rapalis bendraminčius kviečia pasitikti ir Liepos 6-ąją – Valstybės, arba Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną. Tądien bus organizuojamas „Penkių piliakalnių žygis“, kuris drieksis nuo Kartenos iki Lapių (Klaipėdos r.), iš viso įveikiant apie 25 km.

Tikslas – ne kilometrų skaičius

„Tai bus visiškai naujas maršrutas, kurio patys anksčiau dar neišbandėme, – prisipažino A. Rapalis. – Pradėję žygį Kartenoje, pakeliui aplankysime Budrių, Nausodžio bei Kalno Grikštų piliakalnius, kol pasieksime Lapius. Tai yra labai gražios vietos – eisime tarsi piliakalnių grandine, kur driekiasi senslėniai, pro jas vingiuoja Salanto ir Minijos upės.“ A. Rapalis pasakojo, kad jo organizuojamų žygių esmė yra ne sportinis interesas įveikti kuo daugiau kilometrų, bet kultūrinis, edukacinis.

„Tuo mes skiriamės nuo kitų, nes šiandien žygiai pėsčiomis yra labai populiarūs, kiekvieną savaitgalį gali rasti, kur sudalyvauti, – kalbėjo A. Rapalis. – Mums svarbiau nuotaika, dvasia, pasakojimai apie mūsų tautos praeitį – ir viskas labai natūraliai persipina žygių metu. Dalis mūsų net ir žygiuoja kuršiškai apsirengę, pakeliui dainuojame liaudies dainas.“


Šiandien A. Stulginskį primena jam atminti skirtas paminklas, kuris pastatytas A. Stulginskio vardu pavadintame dvaro parke Jokūbave.

Kretingos rajone, Jokūbavo kaime, 1926 m. apsigyveno Lietuvos tautai žinomas ir savo darbais nusipelnęs Tėvynei pirmasis demokratišku keliu išrinktas Lietuvos prezidentas, signataras, agronomas Aleksandras Stulginskis. Mano senelis Stasys Armalis atsimena šį didį žmogų, nors tada, kai jį matė, buvo dar visai mažas.

„Stulginskis turėjo didžiausius sodus obuolių ir tie sodai buvo keli visame ūkyje. Tos teritorijos buvo aptvertos didžiulėmis tvoromis, sukaltomis iš lentų. Obelys patraukdavo kiekvieno akį, ypač – vaikų, nes obuoliai dideli ir jų būdavo daug. Todėl vieną dieną aš ir mano keli draugai, tarp kurių buvo ir Aldonos Stulginskaitės krikšto sūnus, nutarėm nueiti paprašyti obuolių. Aldona, nieko nesakiusi tėčiui ir mamai, leido mums pasirinkti alyvinių obuolių, kurių buvo pilna prikritusių ant žolės. Mus įleido į sodą ir paliko vienus. Rinkom obuolius nuo žemės, bet galiausiai švystelėjo mintis, kad reikia papurtyti obelį, nes viršuje buvo didelių labai gražių obuolių. Pradėjom purtyti medį ir, matyt, Aldona, pamačiusi per svetainės langą, ką mes darome, išlėkė į lauką ir mus subarė, todėl leido pasiimti tik po vieną obuolį“,– pasakojo mano senelis Stasys Armalis.


Vasaros metu mėgstama leisti laiką gamtos apsuptyje. Kretingos rajone gausu kultūrinių ir gamtos objektų, kurie sulaukia ne tik vietinių, tačiau ir turistų dėmesio. Deja, tačiau Ėgliškių (Andulių) piliakalnis, turintis svarbią istorinę reikšmę Kretingos miestui, šiek tiek pamirštas.


Birželį Kretinga pasitiko 765 metų gimtadienį – jis skaičiuojamas nuo 1253 metų, kai miesto vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Tad šį šventinį mėnesį „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos nariai parengė straipsnius išskirtine tema – „Neatrastos Kretingos vietos“, taip kviesdami ne tik pažinti naujas, dar neaplankytas vietas, bet ir kitokiu žvilgsniu pamatyti tas, pro kurias gal kasdien praeiname, su kuriomis esame susigyvenę ir kurių išskirtinumo jau, atrodo, net nebeįžvelgiame.

O juk vietos kalba... Jose įminta mūsų protėvių istorija, kultūra, gyvenimo būdas. Šiandien mes šiose vietose kuriame jau savo gyvenimus – kažkur susitinkame su draugais, o kažkur užsiimame savo pomėgiu, dar kitur – ieškome nusiraminimo ir atveriame savo širdį svajonėms.

Pasivaikščiokime kartu!

Jaunųjų žurnalistų akademijos nariai


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas