Pajūrio naujienos
Help
2017 Gegužė
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 30 %
Naktį3°C debesuotumas 26 %
Apklausa

Ar pasigendate privačių maršrutinių taksi iš Kretingos į Palangą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kamilė Stonkutė, 14 m.:

– Knyga, kuri paliko man didžiausią įspūdį, be abejonės yra Denio Leahano „Kuždesių sala“. Tai – mistinio žanro kūrinys, kurį man rekomendavo viena draugė. „Kuždesių sala“ sužavėjo veikėjų mąstymu bei jausmais. Manau, kad būtent ši knyga mane paskatino atrasti ir pamilti mistines bei detektyvines istorijas, tačiau vaikščiodama tarp knygų lentynų aplenkiu siaubo žanro knygas, nes jose, mano nuomone, viskas rašoma labai jau perdėtai ir neįtikinamai.

Giedrė Stankūnaitė, 16 m.:

– Mano širdį labiausiai pavergė Davido Almondo knyga „Skeligas“, parodžiusi, jog visuomet, nesvarbu, kaip sunku tau būtų, yra išeitis. O kodėl būtent ši knyga? Manau todėl, kad ji kupina meilės, rūpesčio, užuojautos bei pagarbos kitam, o tai, kaip žinia, kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu. Šią knygą radau visiškai atsitiktinai, neatsisakiusi mokyklos skaityklos vadovės siūlymo, dėl ko labai džiaugiuosi. Manau, jog ši knyga yra viena iš tų, kurias galima skaityti keletą kartų, vis iš naujo ir iš naujo. Šiaip labai mėgstu mistinio žanro knygas, tačiau vengiu detektyvų, nes jie tiesiog ne prie širdies.

Dominyka Bričkutė, 15 m.:

– Esu perskaičiusi nemažai knygų, nors laisvo laiko tam rasti yra išties sunku. Knygos labai didelės įtakos mano gyvenimui nedaro, nors ir neneigiu, kad kai kurios turi gilią prasmę, tačiau labiausiai mane sužavėjo Rūtos Šepetys kūrinys „Tarp pilkų debesų“. Tai knyga, pasakojanti nuostabią istoriją apie nepakartojamus veikėjus. „Tarp pilkų debesų“ mano rankose atsidūrė istorijos mokytojos bei bibliotekos darbuotojos dėka. Pirmiausia mano akį patraukė knygos viršelis, tačiau pradėjus skaityti, turinys pranoko visus lūkesčius. Tad labiausiai man patinka skaityti tokias knygas, kurios kažko pamoko – psichologines arba pasakojančias apie paauglių gyvenimą. Norėčiau knygoms skirti kur kas daugiau savo laiko ir taip prailginti jau perskaitytų kūrinių sąrašą.

Simonas Vigėlas, 17 m.:

– Knyga, kuri labiausiai mane paveikė yra Albero Kamiu romanas „Svetimas“. Šioje knygoje pasakojama apie žmogų, kuris nežaidžia pagal gyvenimo priimtas taisykles. Ją radau labai paprastai – naršydamas internete. Gana dažnai pats nesivadovauju, mano nuomone, jau pasenusiais standartais, todėl ši knyga padėjo man suprasti, jog pasaulis yra pilnas kitokių žmonių, o tai ir padaro gyvenimą įdomesnį bei patrauklesnį. Labiausiai mane žavi filosofinės knygos. Negalėčiau įvardyti žanro, kurio labiausiai nemėgstu, mat tokio nėra, tačiau, jei atvirai, manęs netraukia poezija.

Monika Kutelytė, 16 m.:

– Jei reikėtų išskirti vieną kūrinį, tai būtų Julie Kagawos fantastinė knygų serija „Geležies fėjūnai“, kuri mane paveikė labiausiai bei paliko neišdildomą įspūdį. Būtent ši knygų serija parodė, kokia svarbi yra šeima, kad paskui mylimus žmones sektum net į pasaulio kraštą. Be to, šios knygos yra atgaiva protui ir išvaduoja nuo kasdienybės, privalomos mokyklinės literatūros skaitymo. „Geležies fėjūnus“ atradau visiškai atsitiktinai, eidama pro parduotuvės knygų lentynas. Pirmiausia, atkreipiau dėmesį į dailius viršelius, o tuomet sugalvojau perskaityti pirmos knygos aprašymą, kuris pasirodė be galo įdomus. Tikrai nepasigailėjau įsigijusi šias knygas. Kai jas perskaičiau, fantastika tapo mano mėgstamiausiu knygų žanru.

Kalbino Šarūnė SRIEBALIŪTĖ


Viena iš aktualiausių temų dabartinėje Lietuvoje – emigracija. Ir nenuostabu – kasdien dalis lietuvių palieka savo gimtąjį kraštą, tikėdamiesi geresnio gyvenimo svetur. O liūdniausia tai, kad didelė dalis emigrantų – jaunimas, žadantis užsienyje mokytis, uždarbiauti. Emigracijos problema aktuali ir Kretingos miestui bei rajonui. Požiūriu ir mintimis šia tema pasidalino keli jauni kretingiškiai, Pranciškonų gimnazijos mokiniai.


Pastarąsias keletą savaičių vaikų ir jaunimo teatro studija „Atžalynas“ neturėjo laiko nė atsikvėpti, nes dalyvavo net trijuose konkursuose užsienyje ir Lietuvoje. Ir nors dirbo įtemptai – visuose skynė laurus.

Iš Rygos festivalio „Atžalynas“ parsivežė Grand Prix ir stilingiausio spektaklio nominaciją, iš Klaipėdos – taip pat Grand Prix bei nominaciją „Už vilties ir laimės skleidimą“, asmeniniais diplomais buvo apdovanoti atžalyniečiai Danielius Mizgiris ir Kotryna Vaineikytė.


Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos keliautojų grupė prie Reimso katedros Prancūzijoje.

Balandį 22 Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai, lydimi 6 mokytojų, lankėsi Prancūzijoje, Paryžiuje, tačiau kelionės metu pabuvojo ne tik sostinėje.

Keliauninkai išvyko iš Lietuvos anksti ryte ir keliavo per Lenkiją, kitą dieną pralėkė pro Vokietiją, nepamiršdami stabtelti nykštukinėje kunigaikštystėje – Liuksemburge, kur aplankė įmantrų miesto senamiestį, Konstitucijos aikštę, Dievo motinos katedrą, Didžiųjų hercogų rūmus bei jų tvirtovės fragmentus. Galiausiai trečią dieną autobusas pajudėjo Paryžiaus link, pakeliui aplankydamas žymiąją Reimso katedrą, kur būdavo karūnuojami Prancūzijos karaliai.

Pasiekus Paryžių, turistams buvo pravesta ekskursija po žavingą, jaukų, buvusį bohemišką Monmartro rajoną. Teatro aikštė – miesto menininkų meka, kalvos viršūnėje iškilusi Šventosios širdies bazilika, Kliši bulvaras. Mulen ružas – žymiausias Prancūzijos kabaretas, Vakarų Europos bohemos simbolis.

Vėliau pabrėžiečiai tyrinėjo Defansą – ateities miestą, kuris pribloškė įspūdingų formų stiklo ir plieno konstrukcijomis. Mokiniai užlipo į Naująją arka – „Defanso galvą“, nuo kurios atsivėrė įspūdinga Paryžiaus panorama.


Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime kasdien susiduria su įvairiais pasirinkimais. XXI amžius yra pilnas naujovių, tad einant per pasaulį jaunam žmogui iškyla begalė klausimų: ką rinktis, kuo tikėti, o kuo ne, kas gerai, o kas blogai?


Priešpaskutiniai metai mokykloje III klasės gimnazistams iš pažiūros gali atrodyti vieni lengviausių – dešimtos klasės egzaminai jau praeityje, o dvyliktos – tik po metų. Kaip bebūtų, nederėtų pamiršti, kad vienuoliktokams pailsėti prieš kitąmet laukiančius brandos egzaminus bei stojimo į aukštąsias mokyklas maratoną neleidžia mintis apie pavasarį jų laukiantį pasirinkto dalyko metinio projektinio darbo gynimą. „Kuprinė“ aiškinosi, kaip mokiniai bei mokytojai vertina šiuos darbus bei jų svarbą.


Jaunajai viešosios komunikacijos specialistei Gintarei Labotakytei (antra iš kairės) studijų metais itin artimas tapo šilumą spinduliuojantis ispaniškas temperamentas.

Melodingas ispanų kalbos skambesys kretingiškei studentei 24-erių Gintarei Labotakytei – jau įprastas, tačiau nepaprastas reiškinys. Pasirinkimas įsilieti į egzotiškos kultūros propagavimą merginai atvėrė duris ne tik į naują veiklą – mokytojavimą, bet ir suteikė galimybę sutikti nuostabių žmonių, puoselėjančių bendras idėjas.

Ispanų kultūra uždega ir jauniausius

„Įprastai dėstytojos nori dirbti su vyresniais mokiniais, todėl mano meilė vaikams padėjo užpildyti nišą darbo rinkoje“, – teigė šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU) paskutiniame magistrantūros kurse studijuojanti G. Labotakytė.

Gavusi pasiūlymą padirbėti ispanų kalbos pedagoge pradinukams mergina tuo užsiima nuo rudens ir sako jau sukaupusi įvairios patirties.

„Aš mokau imersijos būdu, tai yra mokykloje dėstau tik ispaniškai, ir vaikai manęs kalbant lietuviškai niekada nėra girdėję“, – neįprastą mokymo būdą įvardijo G. Labotakytė.


Susitiksime internete?

  • Kuprinė
  • 2017-03-31

Atrodo, kad internete galima praleisti didžiąją savo gyvenimo dalį: mokytis, žiūrėti filmus, peržvelgti naujienas ar bendrauti su draugais, gyvenančiais kitoje pasaulio pusėje. Šį sąrašą papildytų ir bandymas socialiniuose tinkluose užmegzti romantiškus santykius. Kokios pabaigos tikėtis, kaip nesuklysti ir elgtis atsidūrus įvairiose situacijose, „Kuprinei“ padėjo atsakyti Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Eglė Deksnienė.


Kovą jau tradiciškai įvyko kasmetiniai Kretingos rajono „Jaunimo apdovanojimai“, šįkart persikėlę į Žiemos sodą. Įteiktos penkios nominacijos: „Jaunimo lyderio“, „Jaunimo darbuotojo“, „Jaunimo iniciatyvos“, „Jaunimo organizacijos“ ir „Jaunimo renginio“. Nuotaikingą apdovanojimų programą paruošė jaunimo teatro studija „Atžalynas“ .


Įvairia praktine veikla Lietuvoje ir užsienyje jau galintis pasigirti studentas Mindaugas Šerpytis džiaugėsi pasirinkęs ekonomikos ir marketingo sritį, kuri atvėrė plačias galimybes iššūkiams.

Kol abiturientai klajodami savo pasirinkimų klystkeliuose skaičiuoja likusias dienas mokykloje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas bei Marketingo ir komunikacijos departamento darbuotojas, 25 – erių kretingiškis Mindaugas Šerpytis įsitikinęs, jog nerimauti nėra ko: „Jeigu kažko labai norite, sunkiu darbu galite pasiekti viską.“

Perspektyvas kuriame patys

Kaip ir bet kuriam jaunuoliui, stovinčiam ant mokyklos baigimo slenksčio, taip ir M. Šerpyčiui, sprendimas, nulėmęs studijų kryptį prieš šešerius metus, atrodė pats svarbiausias dalykas, todėl normalu, jog ir jis neišvengė abejonių. Vis dėlto domėjimasis ekonomika, verslu, gebėjimas skaičiuoti vaikiną paskatino nerti į ekonomikos sritį.

„Suprantu, kad tuomet bandžiau nežinodamas, kas manęs laukia, tačiau džiaugiuosi šiandien galėdamas pasakyti, kad pasirinkau ir ketverius metus praleidau sau tinkamose studijose“, – atviravo ekonomikos ir finansų bakalauro studijų programą jau baigęs vaikinas, netrukus atradęs dar jam įdomią sritį – marketingą.

Anot pašnekovo, daugelis moksleivių, ieškodami teisingiausio sprendimo, turinčio nušviesti jų ateitį, padaro ne viską, ką galėtų. Visų pirma, pasirinkimą dažnai lemia aplinkinių žmonių spaudimas, kuriam derėtų atsispirti ir paisyti asmeninių norų. Taip pat, M. Šerpyčio nuomone, jaunuoliai neįsigilina į tai, kas slepiasi po skambių profesijų bei studijų programų pavadinimais. Apsisprendimui įtaką daro ir noras siekti pelningos bei daug žadančios profesijos. Nors, anot pašnekovo, atsižvelgti į tai nėra taip jau blogai, aklai patikėti vien šiuo faktoriumi nereikėtų. „Tinkami gebėjimai ir neperspektyvią specialybę pavers mėgstamu bei gerai apmokamu darbu, – įsitikinęs M. Šerpytis. – Nėra perspektyvių ar neperspektyvių specialybių, tokie gali būti nebent žmonės.“

Pašnekovas teigė pastebėjęs, jog kartais jauni žmonės turi svajonę, žino, ko jie nori, tačiau neišdrįsta to siekti, nes galvoja, kad tai neįmanoma: „Iš tiesų aš tikiu, kad klaidos neegzistuoja, tai tiesiog mokymosi dalis, o kiekviena jų priartina mus teisingesnio sprendimo link.“


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) TheATRIUM Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas